Dabar populiaru
Sužinokite daugiau
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Kaip pasikeis pasaulis, jei „Apple“ pralaimės ginčą su FTB

„Apple“ logotipas
Scanpix nuotr. / „Apple“ logotipas
Šaltinis: Technologijos.lt
11
A A

„Apple“ vadovas Timas Cookas publikavo atvirą laišką, skirtą bendrovėms ir federalinės JAV valdžios priešpriešai dėl išmaniųjų telefonų šifravimo. T.Cookas pareiškė, kad „Apple“ atsisako vykdyti vyriausybės ir specialiųjų tarnybų nurodymą, kuriuo reikalaujama pateikti prieigą prie kriptografijos, saugančios asmeninę naudotojų informaciją.

Negana to, vykdomosios valdžios pretenzijos jau patvirtintos teismo sprendimu, kurį „Apple“ ketina apskųsti. T.Cookas skatina pradėti plačią diskusiją apie kriptografinius instrumentus, naudojamus šiuolaikiniuose prietaisuose, ir specialiųjų tarnybų prieigos prie jų būtinybę. Situacija jau vadinama „Apple“ karu prieš FTB, ir tokiems skambiems pareiškimams yra tvirtas pamatas.

Situacija jau vadinama „Apple“ karu prieš FTB, ir tokiems skambiems pareiškimams yra tvirtas pamatas.

Jei stambiausia pasaulio korporacija šioje kovoje pralaimės, bet kokie asmeniniai naudotojų duomenys, įskaitant finansinę informaciją, medicinos kortelę ir žmogaus judėjimo duomenys bus potencialiai prieinami ne tik specialiosioms tarnyboms, tačiau ir kibernetiniams nusikaltėliams.

Šio konflikto pretekstu tapo San Bernardino (Kalifornija) šaulio Saido Farooko byla. Jo įvykdytas teroro išpuolis nusinešė 14 gyvybių ir spauda jį siejo su IV teroristine organizacija. Farooką policininkai nušovė, o kaip įkaltis teisėsaugos organams atiteko jam priklausęs „iPhone 5c“.

Tolesnis pasakojimas skamba kaip geriausia „Apple“ produkcijos reklama. Teroristinį aktą tiriantis FTB nesugebėjo gauti prieigos prie telefone saugomų duomenų, kadangi telefonas buvo „užblokuotas amžiams“, – netgi nepaisant kompanijos inžinierių pagalbos. Kitaip tariant, Farooko byla pademonstravo, kad „Apple“ savo sistemose naudoja efektyvų ir sąžininga šifravimą, kurio neperkanda nei federalų kompiuterininkai, nei patys programuotojai. Nereikia nė sakyti, kad tai puiki priežastis pažarstyti pastaraisiais metais beblėstantį susidomėjimą kompanijos įrenginiais.

Specialiosios tarnybos jau turėjo teismo orderį, kuriuo jiems buvo leista naudoti ankstesnio Farooko darbdavio, San–Bernardino sveikatos apsaugos departamento, telefone esančius duomenis. Tačiau kadangi ekspertai neįveikė šifravimo sistemos, į bylą vėl įsikišo teismas. Kalifornijos teisėja Sheri Pym įpareigojo „Apple“ suteikti FTB „protingą technologinę pagalbą“, o konkrečiai, pasiūlyti „išmaniojo telefono automatinio blokavimo funkcijos apėjimo arba pašalinimo“ procedūrą.

Scanpix nuotr./„Apple“ konferencija WWDC
Scanpix nuotr./„Apple“

„Apple“ atstovai atsisakė vykdyti šį sprendimą, kuris inžineriniu požiūriu reiškia „atsarginio įėjimo“, leidžiančio apeiti apsaugą, diegimą. Toks veiksmas reikštų, kad „Apple“ prietaisų šifravimo nebegalima laikyti patikimu ir atspariu, o žinios apie tokio priedėlio veikimą galėtų patekti tretiesiems asmenims. Kitaip tariant, reikalavimas bendradarbiauti su specialiosiomis tarnybomis Farooko byloje reikštų visų per daug metų sukurtų ir „Apple“ naudojamų informacijos apsaugos metodų sunaikinimą.

Pagrindinis T.Cooko argumentas – yra didžiulis skirtumas tarp teisėtų teismo nurodymų vykdymo, atskleidžiant konkrečią „iPhone“ naudotojo informaciją, ir specialaus instrumento sukūrimo, kuris padarytų kompanijos kriptografiją skaidrią FTB, kitoms specialiosioms tarnyboms ir, potencialiai neribotam trečiųjų asmenų ratui. T.Cooko ir jo juristų nuomone, teismo nurodymas sukurti tokį instrumentą peržengia konkrečios bylos teismo įgaliojimus. Ir kelia pavojų dešimčių milijonų JAV piliečių, naudojančių „Apple“ šifravimą, teisėms.

Šifravimo kontrolės perdavimas vyriausybei reikštų pradžią naujos eros – pasaulio, kuriame valstybė turi tiesioginę prieigą prie bet kokios konkretaus žmogaus asmeninės informacijos. T.Cookas tvirtina, kad visuomenės interesas, susijęs su asmeninių duomenų apsauga, šiuo atveju daug svarbesnis už specialiųjų tarnybų, tiriančių konkrečią bylą.

Informacijos apsauga tokia svarbi, kad kompanija sąmoningai nepasiliko galimybės įsilaužti į savo gaminamų prietaisus, paaiškina T.Cookas. „Informacija, kurią saugote savo prietaisuose, – ne mūsų reikalas“, – sakoma atvirame laiške.

Dar vienas argumentas – specialiosios tarnybos ir šiaip turi prieigą prie gigantiškų duomenų masyvų – kovai su terorizmu jos turi daugiau informacijos, nei bet kada žmonijos istorijoje.

„Apple“ poziciją jau palaikė pagrindinis kompanijos konkurentas – „Google“, taip pat populiariausia pasaulyje keitimosi greitosiomis žinutėmis tarnyba „WhatsApp“, kurios paslaugomis, įtariama naudojasi nusikaltėliai ir teroristai. Jei federalinė valdžia savo pretenzijų neatšauks, FTB ir „Apple“ rungtynės gresia peraugti į didžiausią istorijoje procesą dėl asmens duomenų gynimo, ir vieną iš stambiausių teisinių ginčų tarp valstybės ir privačios kompanijos.

Kol byla nepralaimėta, ji aiškiai naudinga būtent IT gigantams. „Apple“ reputacija pasikeitė per kelias dienas. Anksčiau kompanijos prietaisų šifravimas buvo dažniausiai smerkiamas įžymybių intymių fotografijų nutekėjimo skandalų kontekste, o dabar iš žvaigždžių kronikų dalyvio „Apple“ virsta pagrindiniu vartotojo teisių gynėju. Svarbiausias klausimas - ar užteks turtingiausiai pasaulio kompanijai išteklių atsilaikyti prieš JAV specialiąsias tarnybas.

Jei „Apple“ karą pralaimės, Rusijos valdžios rankose atsidurs galingas argumentas drausti bet kokias kriptografines sistemas

Jeigu to nebus, nukentės paprasti vartotojai, o ne teroristai. Nusikaltėliai pereis prie brangesnių profesionalių sprendimų ir pradės naują šių technologinių lenktynių ratą. O štai eiliniai išmaniųjų savininkai, naudojantys šifravimą ne nusikaltimų darymui, o savo kreditinių kortelių numerių, ligos istorijų ar erotiškiausių savo nuotraukų apsaugai, paklius rūpestingas valstybės rankas (ir gal dar piktavalių programišių).

Rusijos federacijos piliečiams situacija ypač neraminanti. Jei „Apple“ karą pralaimės, Rusijos valdžios rankose atsidurs galingas argumentas drausti bet kokias kriptografines sistemas, prieinamas galutiniams vartotojams ir neatskleistas Federalnės saugumo tarnybos.

Bus remiamasi, kaip sakoma, „pažangia tarptautine patirtimi“. Ir jeigu JAV piliečių, kurių išmaniuosiuose telefonuose ims raustis specialiosios tarnybos, teises bent jau kažkiek gins teisinė valdžia ir galimybė paveikti eilinius rinkimus, rusams teks tenkintis gryna „tarptautine patirtimi“. Beje, „Apple“ pergalė šia prasme vis vien nieko mums negarantuoja.

Kita vertus, kaip besibaigtų T.Cooko karas, jis bus svarbus „Apple“, kuria vartotojų pasitikėjimas smarkiai išaugs. Korporacijos vadovo pareiškimas primena „Šnipų tilto“ – Stepheno Spielbergo filmo siužetą. Filme, paremtame tikrais įvykiais, advokatas Jamesas Donovanas atsisakė CŽV pateikti duomenis, gautus iš savo kliento – sovietų šnipo Rudolfo Abelio. Rinkdamasis tarp Konstitucijos gynimo ir pralaimėjimo rizikos pasauliniame branduoliniame kare, Donovanas pasirinko pirmąjį variantą. Dabar naują sau paprastų amerikiečių herojaus vaidmenį matuojasi Timas Cookas, iki šiol buvęs tik kompanijos įkūrėjo Steve'o Jobso šešėliu.

Beje, Rudolfo Abelio istorijoje visi susitarė taikiai.

Technologijos.lt
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie Mokslas.IT