Apie gautas įtartinas bylas 15min.lt trečiadienį informavo nepanorusios pavadinimo atskleisti Vilniaus įmonės darbuotojas Mykolas K.
Virusas pažįstamas
Šis virusas yra platinamas el. paštu ir yra įprastinis virusas, nutaikytas į „Windows“ operacinę sistemą, – kalbėjo CERT vadovas Jonas Juknius.
Ryšių reguliavimo tarnybos Nacionalinio elektroninio ryšių tinklų ir informacijos saugumo incidentų tyrimo padalinys (CERT) ištyrė siųstas bylas ir išsiaiškino, kad kenkėjiška programa yra kiek pakitusi pažįstamo Trojano versija.
„Šis virusas yra platinamas el. paštu ir yra įprastinis virusas, nutaikytas į „Windows“ operacinę sistemą, – kalbėjo CERT vadovas Jonas Juknius. – Elektronines žinutes sugeneravo nelietuviški šaltiniai Antivirusinės saugos sistemos jį atpažįsta, todėl didelės žalos nesitikime ir manome, kad vartotojai yra pakankamai sąmoningi, jog išvengtų viruso žalos.“
Pasak jo, virusas sudaro klaidingą įvaizdį, kad yra siųstas MMS žinute – iš tiesų ji siųstas el. paštu, tik žinutės pavadinimą įdėta „MMS“ – kad būtų nukreiptas vartotojo dėmesys tikintis, jog vartotojas aktyvuos prikabintą bylą.
Paklaustas, kodėl šie laiškai buvo išsiųsti būtent vienos bendrovės darbuotojams, pašnekovas svarstė, jog greičiausiai darbuotojų kontaktus programa aptiko tinklalapyje ar elektroninėje erdvėje.
„Kol kas sunku spręsti apie galimą viruso žalą, jei vartotojas virusą įsirašytų, tačiau panašu, kad šis virusas nepuola greitai veikti. Jis bando prieiti prie duomenų, valdymo programų, bet ar tai pradinis virusas, kuris vėliau atsisiųs kitą programą, kol kas sunku apsakyti“ , – sakė J.Juškus.
Ne pirmas atvejis
„Omnitel“ atstovė spaudai Daiva Selickaitė taip pat sakė, kad bendrovė žino apie šį kenkėjiškos programos atvejį – anksčiau į bendrovę kreipėsi klientai su panašiais nusiskundimais.
„Esame nustatę, kad tai virusiniai laiškai su suklastotu FROM lauku ir dėl to matoma, kad laiškas tarsi yra atėjęs iš numeris@omnitel.lt pašto dėžutės, nors iš tiesų taip nėra, – pasakojo D.Selickaitė. – Deja, mobiliojo ryšio operatoriai, kaip ir visi kiti interneto paslaugų teikėjai, negali kontroliuoti kenkėjiškų programų, tačiau mes stengiamės užkirsti kelią jų plitimui."
Ji pridūrė, kad vis daugiau kenkėjiškų programų nutaikyta į išmaniuosius telefonus, todėl vartotojai turėtų nepamiršti išmaniaisiais telefonais pasirūpinti lygiai taip pat, kaip ir kompiuteriais – pirmiausia parsisiųsti bei savo telefonuose įsidiegti antivirusines programas ir laikytis gamintojo nurodomų saugumo patarimų. O gavus neaiškų laišką ar žinutę – iš karto ištrinti, jokiu būdų jų neatidarinėti ir nepersiuntinėti kitiems.
Pranešimų apie kenkėjiškas programas skelbta anskčiau. Vienas įdomesnių atvejų – kai SMS žinute buvo siunčiama nuoroda į kenkėjišką programą.
