Dabar populiaru
Publikuota: 2017 gegužės 9d. 11:18

Lietuva vėl pasižymėjo – garbės nedarančiame sąraše užkopė iki viršūnių

„The Pirate Bay“ rėmėjas protesto akcijoje
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr. / „The Pirate Bay“ rėmėjas protesto akcijoje

Kai intelektinę nuosavybę piratauja neturtingos šalys, galima suprasti ar net pateisinti. Tačiau žmogaus prigimtis kinta daug lėčiau, nei kyla ekonominis pragyvenimo lygis, o pripratimas – antras prigimimas

Dėl transliavimo internetu paslaugų tiekėjų, tokių kaip „Netflix“ ir „Spotify“, patogiai ir nebrangiai pateikiančių filmus, TV laidas, muziką, internetinis piratavimas nuolat mažėja ne vienerius metus. Naujausiais duomenimis, ši piratavimo mažėjimo tendencija išlieka: piratų svetainių lankomumas pernai buvo mažesnis 6 procentais.

Tačiau argumentas, kad transliavimo internetu paslaugos galiausiai išnaikins piratavimą, galioja tik tada, kai „Netflix“ ar „Spotify“ paslaugos pirataujančioje šalyje yra teikiamos už prieinamą kainą. Nauji antipiratines technologijas kuriančios kompanijos „Muso“, duomenys rodo, kad šalyse, kur gyventojų pajamos mažesnės, piratavimas didesnis. Bet yra išimčių: santykinai neprastos ekonominės būklės Baltijos šalys, Izraelis ir turbūt įdomiausias egzempliorius dešimtuke – Singapūras.

Piratavimo „lyderiai“
Piratavimo „lyderiai“

Įdomu tai, kad „Muso“ Lietuvą iškelia į antrą vietą pagal piratavimo mastus – mus pagal apsilankymų piratinėse svetainėse dažnumą lenkia tik Baltarusija, kurioje žmonės, pagal Pasaulio banko vertinimą, gyvena du su puse karto skurdžiau. Tuo tarpu Gruzija ir Ukraina, kurių gyventojų ekonominė gerovė nuo lietuviškos atsilieka 4-5 kartus, rikiuojasi žemiau Lietuvos. Penktoje piratavimą labiausiai pamėgusių valstybių sąrašo vietoje – Latvija, aštuntoje – Estija, kuriose gyventojų pajamos yra labai panašios į lietuviškas.

Žvelgiant į absoliučius apsilankymų piratinėse svetainėse skaičius darosi ganėtinai nejauku – nuo „pirmaujančių“ baltarusių atsiliekame labai nedaug. Vienas interneto vartotojas kaimyninėje valstybėje piratinėse svetainėse per metus lankėsi 283 kartus, o tautiečiai – 269 kartus. Palyginimui, latviai pasižymėjo 231 piratinių svetainių aplankymu per metus, o estai – „tik“ 193.

Tačiau piratavimas yra nuodėmė, būdinga ir kur kas turtingesnėms valstybėms. Pasaulio banko duomenimis, Singapūras, matuojant vienam gyventojui tenkančias bendras nacionalines pajamas (BNP) pagal perkamąją galią, yra ketvirta turtingiausia pasaulio šalis. Tačiau singapūriečiai įsitaisė devintoje labiausiai piratinius puslapius lankančių naudotojų šalių sąrašo vietoje, greta daug neturtingesnių šalių, tokių kaip Rumunija, Baltarusija ir Ukraina.

Tendencija – aiškiai mažėjanti
Tendencija – aiškiai mažėjanti

Nors „Netflix“ galima naudotis visose pasaulio šalyse – išskyrus keturias – šios paslaugos kainos nėra koreguojamos pagal gyventojų pajamas vietinėse rinkose. Tad naudotojas Kijeve už pigiausią prenumeratą kas mėnesį turi atseikėti 7,99 eurus – tiek pat, kiek ir vartotojas Paryžiuje ar Frankfurte. O 8 eurai žmogui, per metus vidutiniškai uždirbančiam 2 419 eurus, yra prabanga. „Spotify“ kai kuriose labiausiai pirataujančiose šalyse (pvz., Baltarusijoje, Gruzijoje, Ukrainoje) paslaugų dar neteikia.

Nėra aišku, kodėl singapūriečiai yra taip linkę piratauti, nors apmokėti internetinio transliavimo paslaugos jiems tikrai nebūtų sunku. Bendrovės „Muso“ atstovai teigia leidžiantys „kalbėti duomenims“ ir nesistengia nagrinėti stebimų tendencijų priežasčių. Jie kaip savo duomenų šaltinį nurodo 2014 apklausą, kurį atliko tyrimų firma „Sycamore Research“, rodančią, kad 7 iš 10 jaunų, 16–24 metų amžiaus singapūriečių pripažino aktyviai besisiunčiantys muziką, filmus ir TV laidas nelegaliai. 6 iš 10 suaugusių respondentų sakė piratavę internete anksčiau.

Pažymėkite klaidą tekste pele, prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Naujienos

Žiemos olimpinės žaidynės

Parašykite atsiliepimą apie Mokslas.IT