Dabar populiaru
Publikuota: 2016 gegužės 3d. 11:02

Lietuvės sukurtas šalmas „XSense“ gali pagerinti mūsų gyvenimą

Kūrėja Aistė Noreikaitė ir jos šalmas
Natalja Safronova iliustr. / Kūrėja Aistė Noreikaitė

Patyrimų šalmas (XSense) – neurologijos ir garso pasaulius apjungiantis produktas. Šalme įmontuotas EEG (elektroencefalografas) nuskaito vartotojo smegenų bangas, ir jos grįžta vartotojui, bet jau kaip garsas. Pateikiame interviu su „XSense kūrėja“ Aiste Noreikaite.

Nervų ląstelės – neuronai – vieni su kitais bendrauja elektros impulsais. Didesnėms neuronų grupėms skleidžiant vienodą signalą, susidaro smegenų bangos.

Žmogaus smegenyse fiksuojamos penkių rūšių bangos, ir jos gali susidaryti žmogaus galvoje vienu metu, – skirtingos smegenų dalys, priklausomai nuo jų aktyvumo, skleidžia skirtingus signalus.

Suprasti akimirksniu

  • Delta bangos (0,2 – 3 Hz) siejamos su miego ir aktyvumo trūkumu.
  • Teta bangos(3 – 8 Hz) vis dar siejamos su miegu, tačiau tai gali atspindėti ir drumstas mintis arba dvasinius išgyvenimus.
  • Alfa bangos(8 – 12 Hz) suaktyvėja užmerkus akis, esant įvairioms meditacinėms būsenoms, atsipalaidavus ir svajojant/įsivaizduojant. Alfa bangos laikomos jungtimi tarp sąmonės ir pasąmonės.
  • Beta bangos(12 – 27 Hz) greitosios smegenų bangos, kurios pradeda veikti mums skaičiuojant, analizuojant ar galvojant apie išorinę aplinką.
  • Gama bangos(27 Hz+) siejamos su problemų sprendimu, mokymusi ir proto aštrumu.

XSense šalmo veikimas pagrįstas principu, laikomu NGR rūšimi. Tai – smegenų bangų sonifikacija, įgarsinimas. Tai reiškia, jog smegenų signalai paverčiami garsais. O tiksliau, kadangi smegenų bangos yra žemiau žmogaus girdimų dažnių ribos – 0-40Hz (žmogus gali girdėti nuo ~20Hz, tačiau smegenų bangų dažnis retai viršija 20Hz) – tie signalai naudojami sintezuojamų garsų kontroliavimui. Šiuo atveju, kontroles pagrindiniai komponentai yra Neurosky kompanijos sukurti algoritmai meditacijos ir dėmesingumo lygmeniui nustatyti. Šalmas suprogramuotas taip, kad išaugus „meditacijos“ rodikliui, garsas paaukštėja, o kuomet naudotojas labiau susikaupęs – garsas tampa ritmingas ir pulsuojantis. Dėl to šalmą dėvintis žmogus iš girdimo garso gali suprasti savo būseną. NGR ir siekiama parodyti žmogui jo biologinius rodiklius ir padėti treniruotis pasiekti norimą būseną.

– Kaip suprantu, tai galėtų padėti susikaupti, medituoti. Ar nesibaiminate pašalinių efektų?

– Egzistuoja kelios meditacijos rūšys, ir žinoma, ne kiekviena tinka skirtingiems žmonėms, dėl to meditacijai būtinas mokytojas, padedantis pasirinkti tinkamą praktikos rūšį ir prižiūrintis, kad būtų teisingai praktikuojamasi. Kalbant iš smegenų bangų perspektyvos, meditacija, jeigu teisingai atliekama, susijusi su aktyvaus smegenų darbo mažinimu t.y. judėjimu nuo greitųjų beta bangų (kurios, jeigu aukšto dažnio, siejamos su nevaldomai skriejančiomis mintimis, nerimu, panika) link lėtesniųjų – alfa, o jeigu meditacija gili – tai ir teta bangų. Dėl to, medituojant smegenų darbo atspindys padidina galimybę „neprašauti“ ir pačiam susirasti tinkamą meditacijos būdą be mokytojo pagalbos.

– Kaip kilo mintis tokį prietaisą sukurti?

– Iš susidomėjimo Rytų filosofija ir mindfulness (meditacijos praktika, kurios esmė – savo paties patirties įsisąmoninimas be vertinimo kiekvieną gyvenimo akimirką, sąmoningumo meditacija). Ten prašoma įsiklausyti į savo jausmus ir mintis būtent šią akimirką. Tai aš ir pagalvojau – kodėl gi iš tikrųjų nepasiklausius, kas vyksta mūsų galvose? Tai turėtų veikti netgi stipriau negu mindfulness.

– Mūsų skaitytojams gali būti įdomu, kur tai galima panaudoti kasdienėje veikloje.

– Tai galima būtų panaudoti tada, kai norima pasiekti didesnį produktyvumą ar atsipalaidavimą, siekiant geresnės gyvenimo kokybes, gero mentalinio balanso. Vienas būdas tai pasiekti – mokytis norimą būseną pasiekti pačiam, aišku su šalmo NGR. Patarčiau šalmą pasiimti su savimi, tarkime, vykstant į kelionę, kuomet būna laiko, kurį galime skirti sau. Taip pat patarčiau jį dėvėti, išgyvenant gražias patirtis – jos bus dar įsimintinesnės. Žinoma, šalmą galima panaudoti ir pasijutus blogiau, tarsi lengvo pobūdžio terapiją. Jeigu nuotaika nepasitaiso – gerai būtų keli seansai bent po 20 minučių.

Būtų galima jį naudoti tiesiog norint pasiklausyti savęs, skaitant knygą, einant pasivaikščioti, gaminant vakarienę ar rašant laišką, o gal tiesiog norint išgirsti save mąstantį?

– Rašote, kad „neurofeedback – tai šiuolaikinė diagnostinė ir terapinė metodika, padedanti reguliuoti smegenų aktyvumo lygius“. Ką ja galima diagnozuoti ir gydyti? Ar tam nereikia specialaus išsilavinimo, žinių?

– Oficialiai laikoma, jog iš smegenų bangų vaizdo galima nustatyti, kada žmogus miega arba serga epilepsija. Tačiau terapijoje naudojamu NGR galima diagnozuoti ir gydyti tokius sutrikimus kaip ADD, ADHD, disleksija, dispraksija, potrauminio streso sindromą (šiuo atveju tai ypač naudinga, nes paprasta terapija neveikia – žmogus negali/nenori šnekėti apie jam nutikusius dalykus, kurie tai sukėlė).

Norint nustatyti šiuos sutrikimus ir padėti žmogui, tikrai reikalingas specialus išsilavinimas. Kadangi tai – vis dar nauja, žinios įgyjamos specialiuose kursuose.

– Ar numatomi kokie nors (klinikiniai) tyrimai?

– Tyrimai šiam prietaisui nėra būtini, kadangi „meditacijos*“ ir „dėmesio“ algoritmus jau patikrino kompanija Neurosky, o binaurainiai ritmai taip pat jau ištirtas dalykas. Tačiau įdomu būtų pastudijuoti smegenų bangų muzikos poveikį individualiam žmogui. Kol kas girdėjau tik gerus atsiliepimus, tačiau rimtos studijos medžiagos surasti nepavyko.

Norėčiau dar pabrėžti, jog prietaisas nėra skirtas gydymui, orientuojamės labiau į sveiko žmogaus gyvenimo kokybes pagerinimą.

– Kada numatomas prietaiso išleidimas į plačią rinką?

– Planuojame dalyvauti LOGIN 2016 gegužės mėnesį Vilniuje, ten ruošiamės pateikti labiau išbaigtą prietaiso versiją. O gamyba seks po to.

Technologijos.lt
Pažymėkite klaidą tekste pele, prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Naujienos

Žiemos olimpinės žaidynės

Parašykite atsiliepimą apie Mokslas.IT