Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Lietuviai technologijų naujovėms abejingi

Elektronikos parduotuvė
BFL nuotr. / Elektronikos parduotuvė
Šaltinis: Savaitraštis „15min“
0
A A

Lietuviai vangiai reaguoja į naujoves ir dažniausiai perka laiko patikrintus (kitaip sakant, atpigusius) produktus. Taip mūsų šalies pirkėjus apibūdina ne tik rinkos tyrimų bendrovės, bet ir vietiniai prekeiviai.

Technikos prekybos kelrodės žvaigždės pasaulyje yra Japonija, Pietų Korėja, JAV ir Vakarų Europos šalys. Jų gyventojai paprastai pirmieji skuba įsigyti pačius naujausius produktus, yra linkę išbandyti naujas technologijas ir negaili pinigų šviežienoms.

Tai, ką šiandien perka Vakaruose, lietuvius sudomins po metų dvejų. Tokios tendencijos galioja jau ne vienerius metus ir vis dar nesikeičia, teigia tarptautinės rinkos tyrimų bendrovės „GfK Retail and Technology“ vadovas vartotojų elektronikai Jurgenas Boyny.

Europos rinkos tendencijas jis pristatė Kroatijoje vykusiame renginyje „IFA Global Press Conference“.

Atsilieka visur

„Centrinės ir Rytų Europos valstybės atsilieka maždaug 12–15 mėnesių nuo Vakarų Europos šalių. Jei imtume Rusiją ar Ukrainą, vėlavimas būtų maždaug 20 mėnesių, o Indijos atveju – apie trejus metus. Taigi tai, kas dabar perkama pažangiose šalyse, Centrinę Europą sudomins gerokai vėliau“, – „15min“ sakė J.Boyny.

Nors yra nedidelė dalis naujų technologijų gerbėjų, daugumos lietuvių įpročiai tiek perkant buitinę, tiek skaitmeninę techniką tebėra konservatyvūs: dažniausiai perkami laiko patikrinti, rinkoje įsitvirtinę modeliai, kai jie atpinga.

Pavyzdžiui, JAV ir Kanadoje planšetinių kompiuterių bumas kilo dar 2010-aisiais. Pernai pardavimai vis dar augo, bet nebe taip smarkiai. Vakarų Europa planšetes atrado pernai, o mūsų regione jomis dar tik pradedama domėtis ir ženklesnio pakilimo laukiama šįmet bei kitąmet.

Tas pat galioja praktiškai visuose technologijų sektoriuose, pradedant smulkia buitine technika ir baigiant kompiuterine įranga. „Tarkim, jei Vakarų Europoje pradedami pirkti plačiaekraniai televizoriai (kurių įstrižainė yra per 50 colių – aut. past.), tai jūsų regione juos pirks po poros metų. Tas pat galioja ir kitoms rinkos atšakoms“, – pastebėjo J.Boyny.

Į priekį stumia progresas

Nagrinėjant technikos prekybos tendencijas, lakmuso popierėliu galima laikyti televizorių sektorių. Jis itin dinamiškas, o naudojamos technologijos ir inovacijos pastaraisiais metais nenumaldomai kinta: lempinius „senukus“ keičia plazminiai, skystųjų kristalų (LCD), šviesos diodų (LED) ekranai. Didėja ir televizorių įstrižainės, techniniai parametrai bei galimybės, jie sunaudoja mažiau elektros.

„GfK“ duomenimis, šiais metais labiausiai pasaulyje turėtų augti didelės įstrižainės LED televizorių, turinčių išmaniąsias (angl. smart) funkcijas bei galinčių rodyti trimatį vaizdą, pardavimai. Vėlgi, jų naudą pirmieji pastebėjo išsivysčiusių šalių gyventojai, o pas mus pardavimų banga kils vėliau – kol kas labiau perkami paprastesni LCD televizoriai.

Tiesa, susidomėjimą naujomis TV technologijomis gali šiek tiek padidinti perėjimas prie skaitmeninės televizijos. Dalis gyventojų vietoje specialaus priedėlio perka naują televizorių, kuriame toks yra integruotas, o žvelgdami į ateitį renkasi modernesnį modelį.

Panaši situacija ir telekomunikacijų sektoriuje: nors išmanieji telefonai sparčiai įsitvirtina visoje Europoje, mūsų regione dažniau perkami paprastesni, pigesni modeliai.

Perka tai, kas patikrinta

Šalies prekeiviai pritariamai linksi: nors yra nedidelė dalis naujų technologijų gerbėjų, daugumos lietuvių įpročiai tiek perkant buitinę, tiek skaitmeninę techniką tebėra konservatyvūs. Dažniausiai perkami laiko patikrinti, rinkoje įsitvirtinę modeliai, kai jie atpinga. Todėl prekybininkai orientuojasi bent į pusmetį ar metus pasaulinėje rinkoje esančius žinomų gamintojų produktus – mažai žinomų bendrovių produkcija pirkėjus gali sudominti nebent pasiūlius žemą kainą.

„Lietuviai labiau orientuojasi į mažesnio ar vidutinio kainų lygio prekes, mat aukšto kainų lygio prekės, kokios dažniausiai būna technikos naujovės, jiems dar sunkiai įkandamos. Tad intensyvesnė prekyba juntama tik smarkiai sumažinus šių prekių kainą, o ir pasiskirstymas tarp produktų, kurie rinkoje yra iki pusės metų ir daugiau nei pusė metų, yra panašus“, – sakė internetinės parduotuvės Pigu.lt direktorius Dainius Liulys.

Labiausiai jaučiamas naujo pobūdžio produktų – išmaniųjų telefonų, planšetinių kompiuterių – vėlavimas. Jis trunka net iki dvejų metų. Tai siejama su aukšta šių prekių kaina ir informacijos apie šias prekes trūkumu.

Išlaidas reguliuoja pajamos

Pasak Pigu.lt vadovo, lietuviai daugiausia pinigų skiria televizoriams ar nešiojamiesiems kompiuteriams įsigyti, tiesa, tam įtakos turi tai, kad šių prekių kainos yra pakankamai aukštos. Pirkėjai internetu taip pat dažnai perka mobiliuosius telefonus.

Asm. archyvo nuotr./Pigu.lt direktorius Dainius Liulys: „Vakaruose naujų produktų laukiama kartais net skaičiuojant savaites, dienas ar valandas iki jų pasirodymo, o Lietuvoje neskubama įsigyti ką tik pasirodžiusios prekės, net jei ir jaučiamas ažiotažas iš Vakarų pusės.“
Pigu.lt direktorius Dainius Liulys: „Vakaruose naujų produktų laukiama kartais net skaičiuojant savaites, dienas ar valandas iki jų pasirodymo, o Lietuvoje neskubama įsigyti ką tik pasirodžiusios prekės, net jei ir jaučiamas ažiotažas iš Vakarų pusės.“

„Šios trys prekių grupės tvirtai užėmusios pozicijas. Na, o likusios dažniau priklauso nuo sezoniškumo. Artėjant vasarai išauga prekyba šaldytuvais bei šaldikliais, fotoaparatais, dulkių siurbliais. Vėliau, artėjant rudeniui – viryklėmis, smulkia virtuvės įranga“, – sakė D.Liulys.

Prekyba „ant žemės“ taip pat pavaldi žmonių poreikiams ir piniginių storiui. „Pasaulis tapo plokščias ir tai, kas prieinama Amerikoje, beveik tuo pačiu metu tampa prieinama Lietuvoje – dažniausiai tai priklauso ne nuo parduotuvės, o nuo platintojų operatyvumo. Skiriasi tik rinkų dydžiai ir ekosistemos aplinkybės, kas natūraliai turi įtakos ir asortimento gausai bei pardavimų kiekiams“, – teigė „Elektromarkt“ prekybos tinklo valdybos pirmininkas Ruslan Kovaliov.

Jis pridūrė, kad nors lietuviai naktimis nemiega šalia parduotuvių durų ir nelaukia, kada galės įsigyti naujausią „Apple“ gaminį ar žaidimų konsolę, Lietuvoje yra žmonių, kurie sužino apie naujoves ir jų ieško prekybos vietose. „Būtent jiems mes visada stengiamės pateikti pačius naujausius modelius, pasirodančius pasaulio rinkose“, – sakė R.Kovaliov.

Prekybos internetu perspektyvos

„GfK“ atstovas J.Boyny pastebėjo, kad išsivysčiusiose šalyse vis daugiau technikos produkcijos yra parduodama internetu – virtuali erdvė kasmet atriekia po 1–2 proc. rinkos. Vakarų Europos valstybėse pernai pardavimai internetu sudarė 15,5 proc., aktyviausiai buvo perkami informacinių technologijų, fotografijos produktai.

Lietuvoje prekyba internetu dar nėra itin aktyvi, bet auga sparčiai. „Elektroninės prekybos rinka Lietuvoje dar labai maža, visoje mažmeninėje prekyboje ji sudaro tik iki 2 procentų. Tačiau matome, kad kasmet ji auga vos ne dvigubai. Dar prieš porą metų internetu bent kartą buvo pirkę tik 10 procentų lietuvių, šiandien šis skaičius išaugęs kone tris kartus“, – sakė D.Liulys.

Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Sužinokite daugiau
Parašykite atsiliepimą apie Mokslas.IT