Maža kaina - didelė vertė. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Lietuvoje išbandyta nauja technologija, elektros skaitiklius jungianti į išmanųjį tinklą

Rengdamasi masiniam išmaniosios apskaitos diegimui Lietuvoje, bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) pradėjo aktyvius siaurajuosčio daiktų interneto technologijos (ang. Narrowband Internet of Things, NB-IoT) testavimus, rašoma pranešime spaudai.
Daiktų internetas
Daiktų internetas / 123RF.com nuotr.

Bandomuoju projektu siekiama įvertinti, ar duomenų surinkimas iš įrenginių naudojant šią technologiją yra galimas, ar jos skvarba praktikoje yra didesnė nei tradicinių ryšio technologijų ir pakankama patenkinti ESO verslo poreikius. Siekiama išsiaiškinti, ar ši technologija pakankama įrenginių valdymui, programinės įrangos priežiūrai, pakeitimui ir atnaujinimui.

Išmanieji skaitikliai su NB-IoT technologija, naudodami mobiliojo ryšio tinklą, į ESO sistemas perduoda duomenis apie energijos vartojimą, energijos gamybą bei tiekiamos energijos kokybę.

Technologijos galimybės buvo išmėginamos įvairiomis sąlygomis: sertifikuoti ir metrologiškai patikrinti dujų skaitikliai įrengti savanoriškai pasisiūliusių įmonės darbuotojų namuose, o elektros skaitikliai sumontuoti naujai pastatytų daugiabučių rūsiuose ir požeminėse stovėjimo aikštelėse, testuojami ESO laboratorijoje, taip pat vežami į galimai probleminius taškus.

„Dabartiniai testavimo rezultatai maloniai nustebino – matome, jog pirmieji sumontuoti skaitikliai Vilniaus regione siunčia duomenis net ir iš tų vietų, kur kitos ryšio technologijos (pvz. LTE Cat 1, 2G/3G) neužtikrina duomenų surinkimo. Esant ryšio signalo stiprumui prastesniam nei -105 dBm naudojant GPRS technologiją duomenų surinkti nepavyksta, tačiau NB-IoT komunikacijos modemai duomenis perduoda net ir esant prastesniam nei -115 dBm ryšiui. Spėjimas, kad metalinės apskaitos spintos gali ekranuoti elektromagnetinių bangų sklidimą taip, jog nepavyks perduoti informacijos, taip pat nepasitvirtino“, – teigia ESO Išmanaus tinklo architektas Mindaugas Vyšniauskas.

Nors ekranavimo efektas pastebimas, tačiau jis ne toks didelis, kaip buvo spėjama, ir nedarantis reikšmingos įtakos duomenų perdavimui. Buvo nuogąstaujama dėl šios technologijos veikimo pasienio zonose, tačiau ir šiuo atveju nepastebėta jokių ryšio veikimo sutrikimų šiose vietovėse.

NB-IoT – tai ta pati LTE technologija, priklausanti 4G mobiliojo ryšio šeimai, tačiau specialistai ją priskiria 4.5G arba „LTE Advanced“. Pastaroji ryšio technologija laikoma būsimu pagrindu 5G ryšiui, skirtam vadinamajam daiktų internetui.

M.Vyšniausko teigimu, šiuo metu Lietuvoje testuojami vieni pažangiausių technologinių sprendimų, visame pasaulyje dar tik žengiantys pirmuosius žingsnius. Bandomajame projekte be ESO komandos dalyvauja du ryšio operatoriai – „Telia“ ir „Bitė“, o skaitiklius bandymams suteikė net trys tiekėjai : „Apator“ (Lenkija), „Pietro Fiorentini“ (Italija), „JanzCE“ (Portugalija).

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Miškasodyje dalyvavę „Herbalife“ nepriklausomi partneriai pagerino savo pačių rekordą – pasodino daugiau nei 3 tūkst. medžių
Reklama
„Teleloto“ studija virs podiumu
Reklama
Šimtai vyrų kasdien susiduria su erekcijos sutrikimais ar net prostatos vėžio diagnoze – kaip to išvengti?
Reklama
Pirmą kartą per beveik penkiolika metų fiksuotas verslo ginčų augimas – ką tai reiškia verslui?
Užsisakykite 15min naujienlaiškius