Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Lietuvoje kuriasi Piratų partija

Lietuviškos Piratų partijos branduolys: (iš kairės) V.Butėnas, J.Mikalauskas, M.Zimnickas ir J.Ingelevičius (viršuje).
Irmanto Gelūno / 15min nuotr. / Lietuviškos Piratų partijos branduolys: (iš kairės) Vytautas Butėnas, Justas Mikalauskas, Mantas Zimnickas ir Justas Ingelevičius (viršuje).
Šaltinis: 15min
0
A A

Keletą metų pogrindyje lindėję Lietuvos „piratai“ žengia į dienos šviesą. Tiesa, kol kas vis dar neformaliai. Ir kukliai – į šįmet vyksiančius Seimo rinkimus jie nesitaikys. „Pirmiausia darysime gerus darbus, o tada kursime partiją“, – užsimena Piratų partijos iniciatyvinės grupės nariai.

Išskirtiniame interviu „15min“ keturi Piratų partijos judėjimo atstovai – Justas Mikalauskas, Justas Ingelevičius, Mantas Zimnickas ir Vytautas Butėnas – atskleidė sieksiantys tapti atsvara antipiratinėms organizacijoms ir autorių teisių gynėjams. Pastarieji, „piratų“ nuomone, savo tikslų siekia užmiršdami visuomenės interesus.

Veikti paskatino ACTA

Piratų partijos ideologijai prijaučiantys lietuviai tarpusavyje bendrauja jau keletą metų ir ne kartą svarstė išlįsti į viešumą. Tačiau juos stabdė iniciatyvos trūkumas ir įvairios dvejonės: likti neformaliems ar steigti organizaciją? O gal politinę partiją?

Silpnai rusenantis „piratų“ laužas įsiliepsnojo sausio pabaigoje, kai Europoje kilo diskusijos dėl kontroversiško Tarptautinio prekybos susitarimo dėl kovos su klastotėmis (ACTA). Pasyvūs ir uždari susitikimai peraugo į aktyvią veiklą: jie skatino žmones domėtis šiuo klausimu, dalyvavo viešose diskusijose, prisidėjo prie mitingo.

Pasak J.Ingelevičiaus, didelio susidomėjimo ACTA sulaukė dėl to, kad žmonės pagaliau suprato, jog interneto problemos juos liečia tiesiogiai.

„Technologijos tampa kasdieniu dalyku, internetas kiekvienam yra prieinamas ir probleminiai klausimai tampa aktualūs visiems. Prieš keletą metų galbūt ne visi galėjo naudotis kompiuteriais, internetu ir nesusidurdavo su tokiomis problemomis“, – jam antrino J.Mikalauskas.

Į politiką neskuba

Žengdami į viešumą „piratai“ suskubo šlifuoti savo idėjų. Kaip ir kitų šalių Piratų partijos, lietuvių judėjimas laikosi tų pačių principų: moderniai spręsti patentų ir autorių teisių klausimus, užtikrinti laisvą prieigą prie mokslo, žinių ir informacijos, saugoti žmonių teises, ginti žodžio laisvę ir demokratijos principus, užtikrinti skaidrumą versle bei politikoje.

Piratavimą sunaikinti įmanoma, ko gero, tik išjungus internetą, – sakė J.Ingelevičius.

Tiesa, stačia galva į politikos vandenis „piratai“ nerti neketina – bris pamažu. Pirmiausia jie nori papildyti gretas ir užsiauginti stuburą, tuomet ketina steigti organizaciją ir tik vėliau – politinę partiją.

„Kol kas populiariname „brendą“ ir renkame komandą. Esame visiškai atviri, norėtume būti skaidriausia ir atviriausia partija Lietuvoje, – sakė J.Ingelevičius. – Manau, kad Lietuvai tikrai reikia tokios partijos, kaip ir kiekvienai civilizuotai valstybei. Kitų partijų programose beveik neskiriamas dėmesys naujoms realijoms – informacijos laisvei, žmonių privatumo apsaugai skaitmeninėje erdvėje. Šalia tų tradicinių partijų tikrai turi atsirasti ir būti pripažinta kaip tradicinė Piratų partija, su labai aiškia ideologija, aiškiais principais.“

Kitoks požiūris į piratavimą

Žodis „piratas“ visuomenėje turi neigiamą atspalvį ir yra tapatinamas su vagimi ar nusikaltėliu. Piratų partijos atstovai sieks pakeisti tokį požiūrį.

Jie pritaria, kad virtualios vagystės daro žalą, tačiau siūlo kitokį šios problemos sprendimo būdą – ne naikinti piratavimą, o skatinti laisvą informacijos dalinimąsi išvengiant tarpininkų. „Manome, kad vienintelis būdas sustabdyti piratavimą yra skatinti kuo glaudesnį pačių autorių ir kūrinių naudotojų bendravimą, išvengiant tarpininkų. Taip pat skatinti atviros informacijos, turinčios laisvąsias licencijas, kiekį internete. Raginame atsižvelgti į tokius perspektyvius verslo modelius, kurie veikia be jokių drastiškų draudimų, laisvių ribojimų ir pan. Ir naikinti piratavimą kuriant efektyvią, naują, atviromis technologijomis grįstą ekonomiką“, – sakė J.Ingelevičius.

Kiti pašnekovai teigė maną, kad panaudojant technologijų suteikiamas galimybes kūrinių platinimui išloštų ne tik visuomenė, bet ir kūrėjai bei autoriai, nes galėtų pasiekti didesnę publiką.

Viena didžiausių problemų, su kuria šiuo metu susiduria Lietuvos interneto bendruomenė, „piratai“ įvardijo informacijos neprieinamumą. „Aš dažnai susiduriu su tuo, kad norėčiau nusipirkti muzikos ar naudotis kokios nors virtualios parduotuvės paslaugomis, bet esu informuojamas, jog Lietuvoje ši paslauga neprieinama. Visa tai yra dėl to, kad autorių teisių gynėjai tariamai saugo autorių kūrinius ir neleidžia jų nusipirkti kitose šalyse“, – pastebėjo J.Mikalauskas.

BFL/Tomo Lukaio nuotr./Protesto akimirka
BFL/Tomo Lukšio nuotr./Piratų partijos aktyvistai dalyvavo mitinge prieš ACTA

Tikslų sieks viešumu

Kol neįsteigė politinės partijos, pagrindinis judėjimo ginklas yra viešumas ir informacijos sklaida. Skatindami domėjimąsi jie tikisi sulaukti visuomenės aktyvumo, o tuo pačiu ir keisti politikų požiūrį į skaitmeninę erdvę.

Kaip pavyzdį jie pateikia jau minėtąją ACTA sutartį: visuomenėje kilus sujudimui dalis politikų viešai išreiškė jai nepritarimą, o Vyriausybė nusprendė neskubėti ratifikuoti sutarties.

Tiesa, kol kas Lietuvos Piratų partija turi tik keliolika aktyvių narių, todėl ieško iniciatyvių ir aktyvių bendraminčių, kurie norėtų prisidėti prie veiklos. Daugiau informacijos rasite jų puslapyje PiratuPartija.lt.

Istorija

Pirmoji Piratų partija buvo įkurta 2006 metų sausį Švedijoje. Tais pačiais metais Piratų partijos įsteigtos Austrijoje, Vokietijoje, vėliau – ir kitose šalyse.

Šiuo metu Piratų partijas turi didelė dalis Europos valstybių, o stipriausios yra Švedijoje ir Vokietijoje. Švedų „piratai“ 2009 metų Europos Parlamento rinkimuose surinko 7 proc. balsų ir yra delegavusi du europarlamentarus. O vokiečiai staigmeną pateikė pernai, surinkę net 9 proc. balsų Berlyno miesto parlamento rinkimuose ir laimėję 15 vietų. Savo atstovų miestų tarybose turi ir Čekijos, Ispanijos, Šveicarijos Piratų partijos.

Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie Mokslas.IT