Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Lietuvos informacinių technologijų rinkoje – stagnacijos tvaikas

Paulius Vertelka
„Infobalt“ nuotr. / Paulius Vertelka
Šaltinis: 15min
0
A A

Informacinių ir ryšio technologijų (IRT) rinkos augimas Lietuvoje lėtesnis nei kaimyninėse valstybėse, IT specialistų katastrofiškai trūksta, o valstybė dar pasiryžusi mažinti investicijas į IT sektorių. Tokią liūdnoką Lietuvos IRT sektoriaus būklę nusakė asociacijos „Infobalt“ varovas Paulius Vertelka, pateikęs pusmetinę rinkos apžvalgą.

Atsiliekama nuo plano

Apžvalgą P.Vertelka pradėjo ganėtinai optimistiškai – Lietuva bendrame ES skaitmeninės pažangos kontekste yra šiek tiek aukščiau vidurio. Ir galėtų būti dar gerokai aukščiau, jeigu ne katastrofiškas specialistų trūkumas: jų Lietuvos įmonės jau šiandien galėtų pasamdyti 26 procentais daugiau, jeigu tik tokių rastų.

Kita vertus, smagu, kad Lietuva išsiskiria puikia IT infrastruktūra ir mobiliojo interneto aprėptimi bei sparta. Girtis galime ir naudojimusi internetu, ir skaitmeninėmis viešosiomis paslaugomis, ir skaitmeninių technologijų integracija – visose šiose srityse esame gerokai aukščiau ES vidurkio.

Asociacijos „Infobalt“ iliustr./Lietuvos IRT rinkos pozicija ES kontekste
Asociacijos „Infobalt“ iliustr./Lietuvos IRT rinkos pozicija ES kontekste

Vertinant ambicingus programos „Lietuva 2030“ planus pagal kai kuriuos kriterijus smarkiai atsiliekame nuo norų realizavimo. Pavyzdžiui, numatyta, kad pagal suminį inovatyvumo indeksą 2020 metais būsime 15 vietoje Europoje, nors šiuo metu užimama pozicija yra 24. Pagal mokymosi visą gyvenimą indeksą 2020 metais teoriškai turėtume atsidurti 18 vietoje ES. Praktiškai šiuo metu esame 22 pozicijoje. Pagal JT e-valdžios išsivystymo indeksą 2020 metais numatytas 13 vietos pasiekimas – šiuo metu užimta 14 pozicija, tad bent šiuo atžvilgiu yra vietos optimizmui.

Asociacijos „Infobalt“ iliustr./Dideli planai, rūsti realybė
Asociacijos „Infobalt“ iliustr./Dideli planai, rūsti realybė

Nors IRT sektoriaus stabilus augimas stebimas jau 5 metus iš eilės ir jo sukuriama pridėtinė vertė per tą laiką išaugo net 39 procentais, visoje šalies ekonomikoje IRT sektorius sudaro tik 3,5 procento. Palyginimui, Estijoje IRT šalies ekonomiką papildo beveik dukart svariau – 6,3 procentais, Latvijoje – 4,8 procentais. Europos lyderiai šiuo atžvilgiu – airiai, kurių IRT sektorius ekonomiką papildo daugiau nei 8 procentais.

Asociacijos „Infobalt“ iliustr./Lietuvoje IRT sektoriaus įnašas į ekonomiką stabilus, Latvijoje ir Estijoje – augantis
Asociacijos „Infobalt“ iliustr./Lietuvoje IRT sektoriaus įnašas į ekonomiką stabilus, Latvijoje ir Estijoje – augantis

Išskaidžius IRT sektorių į dvi šakas – IT ir telekomunikacijų. Pastaroji yra orientuota į paslaugų teikimą vietos gyventojams ir penkerius paskutinius metus keitėsi labai nežymiai. Tuo tarpu IT sektorius plėtėsi ganėtinai stipriai – daugiausiai dėl eksporto paslaugų.

Vertinant absoliučia pinigine išraiška, Estijos telekomunikacijų sektoriaus paslaugų eksportas yra net triskart didesnis nei Lietuvos – 149,7 mln. eurų Estijoje ir 57,95 mln. eur. Lietuvoje.

Eksportuojant IRT paslaugas Lietuva dar tikrai turi kur pasitempti – bendrame paslaugų eksporte jos sudaro tik 4,38 proc. Palyginimui, Latvijoje analogiškas rodiklis siekia 9,27 proc., Estijoje – 12,81 proc., o Europos lyderėje Airijoje net 48 procentus.

Darbo yra – trūksta rankų

Kaip vieną rimčiausių Lietuvos problemų siekiant spartesnės IRT raidos P.Vertelka nurodė nepakankamą IT specialistų rengimą. Ir nors mokymo įstaigos imasi pakankamai aktyvių veiksmų didinant į IT studijų programas priimamų žmonių skaičių, egzistuoja labai aiški atskirtis tarp studijuoti priimtų ir diplomą gaunančių studentų kiekių – šie skaičiai gali skirtis maždaug du kartus. Kitaip tariant, pusė studijas pradėjusiųjų jų nebaigia. Todėl, P.Vertelkos manymu, universitetai turėtų ieškoti sprendimų ne tik priimant studentus, bet ir išlaikant juos universitete.

Asociacijos „Infobalt“ iliustr./Darbuotojų reikia, o mokymo įstaigos jų parengia nepakankamai
Asociacijos „Infobalt“ iliustr./Darbuotojų reikia, o mokymo įstaigos jų parengia nepakankamai

„Infobalt“ asociacijos duomenimis, jau šiandien IRT sektoriaus įmonės galėtų pasamdyti 26 proc. IT specialistų daugiau, o prognozuojamas IT specialistų poreikis po trejų metų dar išaugs net 89 procentais – 19 iš 20 Lietuvos IRT įmonių per artimiausius trejus metus ketina samdyti naujų darbuotojų.

Pagal žmonių, dirbančių IRT sektoriuje dalį, Lietuva gerokai atsilieka ir nuo ES vidurkio, ir nuo airių, ir nuo Estijos – nors per metus Lietuvoje IT sektoriaus darbuotojų kiekis išaugo penktadaliu, jis dabar sudaro 2,5 procento. Estijos IRT rinkoje dirba 5,3 proc. žmonių, Airijos – 3,9 proc., ES vidurkis – 3,7 proc. Tiesa, nuo mūsų šiek tiek atsilieka latviai – kaimyninėje valstybėje IRT sektoriaus darbuotojai sudaro tik 2,2 proc. visos šalies darbo jėgos.

Nėra su kuo kalbėtis valdžioje

P.Vertelka „Infobalt“ asociacijos vardu ragino valdžios atstovus įsteigti pareigybę, kurią angliškai būtų galima apibūdinti kaip „Chief information officer“. Ankstesnėje vyriausybėje, P.Vertelkos teigimu, buvo „trečdalis“ tokias pareigas atliekančio žmogaus – susisiekimo viceministras, dalinai rūpinęsis valstybins reikšmės IT reikalais. Tuo tarpu šioje vyriausybėje IT verslų atstovams tiesiog nėra su kuo susisiekti tiesiogiai.

Ir nors „Infobalt“ vadovas pasidžiaugė, kad vyriausybė prioritetinių darbų sąraše 2018-2020 metams numatė valstybinių informacinių išteklių konsolidavimą (jis įrašytas 15 numeriu), P.Vertelkai nerimą kelia girdimi siūlymai mažinti investicijas į IT. Dėl to, kad ištekliai nėra konsoliduoti, valdžios koridoriuose girdimi siūlymai kol kas mažinti valstybines investicijas į IT sektorių – anot P.Vertelkos, tai reiškia, kad valdžios institucijose ir toliau bus dirbama su 10-15 metų senumo kompiuteriais, o Lietuvos įmonės, kurios nemenką pajamų dalį gaudavo iš valstybinių konkursų, nukreips savo žvilgsnį į paslaugų eksportą, o ne valstybės poreikių tenkinimą. Kas reikštų, kad valstybės konkursuose dažniau laimėtų užsienio įmonės, kurios gautų ne tik piniginę naudą, bet ir patirtį vykdant valstybinės reikšmės IT projektus.

Dėmesys permainoms mobiliojo ryšio rinkoje

P.Vertelka ypatingą dėmesį skyrė permainoms, kurių tiesioginį poveikį pajusime jau po mėnesio, nuo birželio 15 dienos – būtent tada Europos Sąjungoje įsigalios „Roam like at home“ taisyklės, nurodančios, kad kelionės į kitą ES šalį metu nebebus taikomi tarptinklinio sujungimo mokesčiai.

Iš principo toks sprendimas yra labai geras – mobiliojo interneto ir kitų ryšio paslaugų kainos daugeliui žmonių mažės itin smarkiai.

Tačiau Lietuvoje dėl tokio sprendimo galima šypsotis tik puse lūpų: taip, tarptinklinių paslaugų kainos smarkiai mažės ir mums, tačiau net ir įvertinus tai, kad Ryšių reguliavimo tarnyba patvirtino, jog lietuviams, besinaudojantiems paslaugomis užsienyje, už gaunamas paslaugas teks šiek tiek primokėti (vidutiniškai 4 eurus už gigabaitą, kuomet ligšiolinė maksimali priemoka siekia iki 51,2 eurų), Lietuvos mobiliojo ryšio operatoriai patirs nuostolių – RRT leidžiamos priemokos nepadengs visų sąnaudų, mat mūsų šalies operatoriai su įmonėmis, kurios tiesiogiai teiks tarptinklines paslauga į užsienį išvykusiems į užsienio valstybes, turės sumokėti po 7,7 euro.

Įvertinus tai, kad dabartinės mažmeninės mobiliojo interneto kainos Lietuvoje svyruoja ties 0,8-1,5 eurų riba, ryšio operatoriai tvirtina, kad kiekvienas keliautojas į ES šalis jiems bus nuostolingas.

Asociacijos „Infobalt“/RRT iliustr./Priemokos už mobiliojo ryšio paslaugas užsienyje
Asociacijos „Infobalt“/RRT iliustr./Priemokos už mobiliojo ryšio paslaugas užsienyje

Ir nors panašioje situacijoje atsidūrę Latvijos mobiliojo ryšio bendrovės (Latvijoje ryšio paslaugos yra antros ES pagal pigumą, po Lietuvos) jau prakalbo apie paslaugų kainų didinimą, Lietuvoje, kur konkurencija tarp operatorių yra itin stipri, o vartotojai labai jautrūs bet kokiems kainų pokyčiams, apie paslaugų kainų didinimą dar niekas neskelbia.

Atvirkščiai – „Telia“ atstovai teigia, kad nuostolius priims kaip auką „dėl vieningos Europos idėjos“, todėl galima prognozuoti, kad karstelėjusią tabletę (net ir padengtą RRT įteisintų priemokų glazūra) turės nuryti ir „Tele2“, ir „Bitė Lietuva“.

Asociacijos „Infobalt“ iliustr./Mobiliojo ryšio paslaugos Lietuvoje – pigiausios Europos Sąjungoje
Asociacijos „Infobalt“ iliustr./Mobiliojo ryšio paslaugos Lietuvoje – pigiausios Europos Sąjungoje

Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Sužinokite daugiau
Parašykite atsiliepimą apie Mokslas.IT