„Metų pabaigoje darėme eksperimentą, kurio metu apžiūrėjus 369 nešiojamuosius kompiuterius, parduodamus didesnėse Vilniaus, Kauno ir Šiaulių parduotuvėse, nebuvo rasta nė vieno, ant kurio klaviatūros būtų užrašyta bent viena savitoji lietuvių kalbos abėcėlės raidė. Užrašyti vienokią ar kitokią raidę ant klavišo – jokia problema. Bet ir šio mažo darbelio nepadaro kompiuterių gamintojai.
Užrašyti vienokią ar kitokią raidę ant klavišo – jokia problema. Bet ir šio mažo darbelio nepadaro kompiuterių gamintojai.
Su telefonais situacija panaši. Lietuviško raidyno integracija į jų programinę įranga paprasta. Mobiliuosiuose telefonuose naudojamas unikodas. Jame yra visa lietuvių kalbos abėcėlė. Taigi belieka tik „nutiesti“ ryšius iki klaviatūros“, – teigia vyresnysis VU Matematikos ir informatikos instituto mokslo darbuotojas Gintautas Grigas.
Jam pritaria ir Saulius Maskeliūnas, VU Matematikos ir informatikos instituto direktoriaus pavaduotojas, pabrėždamas, jog šiandien norint, kad pati klaviatūra turėtų lietuviškus rašmenis, tenka įdėti papildomų pastangų – pirkti jų lipdukus arba raides išgraviruoti. Kadangi kompiuterinėse programose vartoti lietuviškus rašmenis kliūčių beveik nėra, taisyklingas kalbos vartojimas virtualioje erdvėje tampa vien požiūrio (nusiteikimo vartoti lietuviškus rašmenis) ir kartais kompiuterinio raštingumo (sugebėjimo parametrizuoti turimas priemones), o ne programinės įrangos problema.
Dažniausiai naudojamiems tiek Android, tiek iOS (Apple) telefonams yra parengtos ekraninės klaviatūros su lietuviškomis raidėmis, reikia tik jas susirasti, atsisiųsti ir įsidiegti
„Šiuo metu unikodas (apimantis visas lietuviškas raides) yra visuotinai paplitęs tiek elektroninio pašto programose, tiek telefonų SMS žinutėse. Dažniausiai naudojamiems tiek Android, tiek iOS (Apple) telefonams yra parengtos ekraninės klaviatūros su lietuviškomis raidėmis, reikia tik jas susirasti, atsisiųsti ir įsidiegti“, – teigia S. Maskeliūnas.
Pasak specialistų, nors galimybės vartoti taisyklingą lietuvių kalbą yra plačios, patys technologijų naudotojai ne visas jas išnaudoja. Tarkim nors praėjo jau 12 metų nuo to laiko, kai buvo įteisintas savitųjų lietuviškų raidžių vartojimas interneto adresuose, iš visų užregistruotų adresų vardų tik 1 proc. turi lietuviškų diakritinių ženklų.
Kodėl verta stengtis dėl informacinių technologijų lietuviškėjimo net tokiais globaliais laikais, kokiais gyvename šiandien? Pasak G.Grigo, visų pirma galima atkreipti dėmesį į ekonominę naudą, kurią sukuria galimybė naudotis informacinėmis technologijomis išskirtinai gimtąja kalba.
„Kompiuteriais naudojamės beveik visi. Kompiuterių ir kitų įrenginių ekranuose nuolat matome tekstus. Neaiškumas, kuris atsiranda dėl nesuprasto svetimo žodžio ar sakinio, sutrikdo darbą kelioms sekundėms, kartais ir minutėms, o pasinaudojimas subtilesnėmis programos funkcijomis mažai mokančiam anglų kalbą darosi itin problemiškas. Taip prarandame laiką, kurio dar nesame įpratę skaičiuoti, nors sakome, kad „laikas – pinigai“, – teigia specialistas.
Neaiškumas, kuris atsiranda dėl nesuprasto svetimo žodžio ar sakinio, sutrikdo darbą kelioms sekundėms, kartais ir minutėms.
Pasak VLKK komisijos pirmininkės Daivos Vaišnienės, turint visas galimybes tai daryti, taisyklingas lietuvių kalbos vartojimas virtualioje erdvėje yra kultūringo žmogaus įvaizdžio dalis.
„Kalba yra asmenybės dalis, beje, kartais parodanti daugiau, negu patys norėtume. Taisyklingai vartodami kalbą bet kurioje terpėje, laimime išsilavinusio, kompetentingo ir raštingo žmogaus įvaizdį – tai svarbiausia“, – teigia D.Vaišnienė.
Tokio suvokimo ugdymu bei palaikymu turėtų būti užsiimama nuo mažumės, tačiau, kaip pastebi D. Vaišnienė, pagal VLKK pateiktus Nacionalinio egzaminų centro rezultatus, nuo 2008 iki 2012 metų už kalbos normų laikymąsi gavusiųjų 0 taškų padaugėjo net tris kartus. Didelė dalis mokytojų greta kitų mokinių neraštingumo priežasčių nurodo ir elektroninėje terpėje itin paplitusį „šveplą“ rašytinį bendravimą.
Kad labai svarbu virtualioje erdvėje vartoti taisyklingą kalbą, D.Vaišnienei pritaria ir nacionalinio informacinių ir ryšių technologijų sektoriaus asociacijos „Infobalt“ vykdomasis direktorius Paulius Vertelka.
„Aš pats naudodamasis šiuolaikinėmis technologijomis visuomet stengiuosi vartoti taisyklingą lietuvių kalbą, o ir pačios technologijos kartais priverčia „nenuklysti“ ir vartoti lietuviškus rašmenis dėl įrenginiuose įdiegtų kalbos nustatymų. Manau, kad visavertis lietuvių kalbos vartojimas informacinėse
technologijose yra labai svarbus, todėl šią nuostatą taikau sau asmeniškai ir to paties tikiuosi iš tų, su kuriais bendrauju. Moksleiviai ir jaunimas yra ypač imlūs naujovėms ir naujausioms madoms technologijų srityje, todėl manau, jog svarbu ne tik skatinti vartoti taisyklingą lietuvių kalbą, tačiau stengtis taisyklingą lietuvių kalbos vartojimą paversti ne mažesne mada už pačias technologijas“, – teigia P. Vertelka.
Konkursas „Švari kalba – švari galva“
Siekiant skatinti taisyklingos kalbos vartojimą dirbant ir bendraujant informacinėmis technologijomis, jau devintus metus organizuojamas ir nacionalinis moksleivių konkursas „Švari kalba – švari galva“. Konkursą organizuoja VLKK, ŠMM, Švietimo inovacijų ir technologijų asociacija taip pat įmonės „Tilde Informacinės technologijos“ ir Strateginių komunikacijų centras. Konkurso ilgametis informacinis partneris – nacionalinis transliuotojas LRT.
