Dabar populiaru
Publikuota: 2015 rugsėjo 30d. 12:47

Monika Bielskytė: kaip mūsų gyvenimą pakeis virtuali ir papildyta realybė?

Monika Bielskytė
Projekto partnerio nuotr. / Monika Bielskytė

Prie greito Los Andželo tempo pripratusi Monika Bielskytė beria žodžius ir degančiomis akimis pasakoja apie tai, kaip mūsų gyvenimą pakeis virtuali ir papildyta realybė. Nuo žaidimų ir pramogų iki medicinos ar net pornografijos. Anot dešimtmetį užsienyje dirbančios ir kuriančios medijų ir turinio rinkodaros specialistės, esame ant labai didelių pokyčių slenksčio.

Kelerius metus dirbusi Paryžiuje, šiuo metu M. Bielskytė dirba su garsiausias Holivudo režisieriais ir prodiuseriais bei didžiausiomis technologijų bendrovėmis. Jos žodžiais, jai įdomiausios ne pačios moderniosios technologijos, o jų įtaka mūsų gyvenimui ateityje.

Spalio 1 d. vyksiančioje ateities konferencijoje „ISM FUTURITY“ M. Bielskytė, kartu su garsiais užsienio futuristais ir Lietuvos mokslo ir verslo lyderiais, bandys nuspėti, kaip mūsų diena atrodys po dešimties metų.

– Kaip keliais sakiniais apibūdintumėte, kas yra virtuali realybė ir papildyta realybė?

– Papildyta realybė yra skaitmeninis turinys ar duomenys, perkelti ant realaus pasaulio. Virtuali realybė yra skaitmeninis visiškai panardinantis pasaulis, žadantis būti toks pat geras arba geresnis nei realusis.

Į skaitmeninį turinį žiūrima per įvairių tipų prie galvos tvirtinamus displėjus arba vadinamuosius akinius: „Google Glass“, „Magic Leap“, „Daqri“ – papildytai realybei ir „Oculus Rift“, „HTC Vive“, „Sony Morpheus“ ir t. t. – virtualiai realybei.

Papildytos ir virtualios realybės įrenginiai gali būti ir bus naudojami įvairiausiems tikslams – nuo pramogų, kaip žaidimai, tiesioginė renginių transliacija, visiškai panardinantis turinys, iki pornografijos ir profesinių, pramoninių, mokomųjų sričių. Jie leis mums viską patirti taip, kaip anksčiau daugeliui iš mūsų (arba nei vienam) tai nebuvo įmanoma.

– Šiuo metu Lietuvoje galima išbandyti virtualios realybės sistemą „Occulus Rift“. Dešimtys kitų kompanijų kuria naujas virtualios realybės sistemas. Kaip manote, kada kiekvienuose namuose turėsime po tokią sistemą?

– Šia tema daug spekuliuojama, ir aš nekantrauju pamatyti platų virtualios ir papildytos realybės sistemų paplitimą ir turinio jiems kūrimą. Įrangos gamintojai dažnai vėluoja. Neskaitant virtualios realybės sistemų mobiliesiems įranginiams, kaip antai „Samsung Gear“ arba „Google Cardboard“, atrodo, visiems vartotojams prieinamo rinkoje sulauksime ne anksčiau kaip 2016 m. pradžioje, o gal ir viduryje.

Tik pagalvokite, kaip ilgai mums užtruko įprasti prie asmeninių kompiuterių, paskui prie mobiliųjų telefonų, ir galiausiai – prie išmaniųjų.

Tačiau akivaizdu, kad kiekvienos technologijos tapimo kasdienybės dalimi ciklas kaskart vis trumpėja. Tik pagalvokite, kaip ilgai mums užtruko įprasti prie asmeninių kompiuterių, paskui prie mobiliųjų telefonų, ir galiausiai – prie išmaniųjų. Manyčiau, visiškai realu, kad visuotiniam virtualios ir papildytos realybės įsitvirtinimui gali pakakti nuo 5 iki 10 metų.

– Šiuo metu daugumos virtualios realybės sistemų kaina yra gana didelė. Tačiau yra ir kitų pavyzdžių. Jūs pati paminėjote „Google“ neseniai pristatytus sulankstomus kartoninius virtualios realybės akinius „Google Cardboard“, kuriuose ekranų funkciją atlieka tiesiog išmanieji telefonai. Jų kaina – vos keli eurai. Kaip keisis virtualios realybės sistemų kaina?

– Yra keletas krypčių. Kai kurios VR galimybės bus lengvai prieinamos vos bakstelėjus jūsų mobilųjį telefoną, įdėtą į kartoninius akinius ar ką nors panašaus. Sudėtingiems virtualios realybės akiniams, valdikliams, galingiems kompiuteriniams prietaisams ir įvairiems priedams reikės didesnių investicijų. Maždaug nuo kelių tūkstančių eurų. Vėliau įvairios bendrovės pradės konkuruoti ir, daugeliu atvejų, bendradarbiauti kuriant visiškai įtraukiančias aukšto lygio patirtis, kad jų produktas taptų perkamas.

Kalbant apie maksimalius potyrius, jau gana artimoje ateityje galima įsivaizduoti visiškai įtraukiančias vaizdines, garsines, liečiamąsias patirtis, sujungiančias virtualios realybės sistemas su nešiojamaisiais prietaisais, robototechnika ir specialiomis instaliacijomis. Prisiminkite videožaidimų automatų verslo istoriją: piko metu – 1982 metais – ši industrija uždirbo 8 mlrd. JAV dolerių (19,6 milijardų dabartine dolerio verte).

Palyginimui, 1982 metais popmuzikos pramonė uždirbo 4 milijardus JAV dolerių, o Holivudas – 3 milijardus JAV dolerių. Virtualios realybės verslas turi puikias galimybes sukurti gana brangius, bet labai pelningus įrenginius, nes juos daugybė žmonių laikys vartais į „realią virtualią realybę“. Reikia pasakyti, tai fantastiška.

– Virtuali realybė pirmiausiai siejama su žaidimų industrija. Kur dar galima naudoti virtualios realybės sistemas?

– Virtuali ir papildyta realybė kartu pakeis visas šiuolaikines ekonomikos šakas labiau, nei pakeitė mobilieji telefonai. Pasakysiu dar daugiau – šios besivystančios technologijos gali, ir ateityje tikrai pakeis, darbo procesą, kaip mes suprantame jį dabar.

Kai jau turėsime prietaisus, kurie leis sklandžiai pereiti tarp realybės ir skaitmeninės realybės, tai bus kompiuterijos ateitis, nulemsianti, kaip mes dažniausiai vartosime didžiąją dalį informacijos (jei ne visą) ir patirsime turinį: muziką, filmus ar kompiuterinius žaidimus.

Įsivaizduokite dirbtinio intelekto virtualų pagalbininką ar asistentą – tai reiškia, kad ant pasaulio perkeltas skaitmeninis turinys gali jus mokyti, padėti, vadovauti. Toks žinių perdavimo paprastumas turės didžiulę vertę ekonomikai.

Taip pat atsiras didelių verslo galimybių integruojant biojutiklius: papildyta ir virtuali realybė kartu su specialiais jutikliais gali stebėti jūsų smegenų veiklą, įsitraukimą, emocinį atsaką; papildyta ir virtuali realybė su kūno jutikliais, stebinčiais jūsų fizinę veiklą, nuovargį ir reakciją, gali padidinti produktyvumą ir saugumą ypač pavojinguose ir didelės rizikos darbuose.

– Žaidimų kūrėjas James Blaha, turintis ambliopiją („akį tinginę“), sukūrė žaidimą, leidžiantį žaidžiant vos pusvalandį per dieną per kelias savaites visiškai išgydyti šį regėjimo sutrikimą. Iki šiol ambliopija buvo nepagydoma. Kaip virtuali realybė pakeis medicinos pažangą?

– Papildyta ir virtuali realybė bus nuostabios naujos medikų mokymo priemonės. Įsivaizduokite bet kurios žmogaus kūno dalies trimačius modelius, medicininių procedūrų simuliavimą. Dirbtinio intelekto atliekama realaus laiko duomenų analizė, informacijos perkėlimas ir skaitmeninė pagalba daugeliui operacijų ir kitų tipų fizinių intervencijų suteiks nepalyginamai daugiau saugumo.

Virtuali realybė bus neįtikėtinai naudinga gydant daugelį psichinių ir psichologinių sutrikimų, pvz.,  potrauminio streso sindromą, fobijas ir panašiai.

Virtuali realybė bus neįtikėtinai naudinga gydant daugelį psichinių ir psichologinių sutrikimų, pvz.,  potrauminio streso sindromą, fobijas ir panašiai. Naudojant kartu su kūno jutikliais ir egzoskeletais, tai galėtų būti puiki pagalbinė priemonė žmonėms, atkuriantiems savo judėjimo funkcijas.

Galiausiai, nors tai ne mažiau svarbu, virtuali ir papildyta realybė gali būti naujas ypatingas būdas susisiekti žmonėms, kuriuos skiria fizinis atstumas – gydytojams su pacientais, gydytojams su gydytojais, pacientams su pacientais. Gydymui, konsultacijoms, mokymui, siekiant efektyvesnio ligos gydymo arba prireikus pasidalinti patirtimi.

– Skeptikai nuogąstauja, kad virtuali ir papildyta realybė žmones atitrauks nuo realaus pasaulio. Užsidėję akinius, galėsime pabėgti nuo realybės netobulybės. Ką jiems atsakytumėte?

– Tikrai taip, dalis visuomenės gali pasitraukti iš mūsų dabar suvokiamos realybės. Skaitmeninė egzistencija kai kuriais atžvilgiais gali priartėti prie realios egzistencijos. Kai tai atsitiks, mums teks iš naujo apibrėžti tokias sąvokas kaip „socialinė sąveika“ ir „socialinės medijos“.

Tačiau daugeliui žmonių virtuali patirtis taps vartais į fizinę, taps galimybe rinktis ir prisitaikyti geriau nei bet kada anksčiau, ir būtent tai juos iš tiesų domina. Susiformuos ištisa nauja virtualių patirčių ir prekių ekonomika. Manau neperdėsiu sakydama, kad labai tikėtina, jog XXI a. 3-ią dešimtmetį virtualių produktų ekonomika gali labai realiai konkuruoti su realių produktų prekyba.

Pasikartosiu, kad technologijos nėra nei geros, nei blogos – svarbiausia tai, ką žmonės nuspręs su jomis daryti. Tik nuo mūsų priklauso, ar sukursime su jomis kažką gero. Kažką įkvepiančio. Tai, ką tikrai verta patirti. Tai, kas pagerins, o ne pablogins mūsų gyvenimo kokybę.

– Kaip, Jūsų nuomone, mūsų gyvenimą per dešimtmetį pakeis virtuali realybė?

– Visų pirma, manau, kad daugelį dabar mūsų naudojamų prietaisų pakeis tam tikri universalūs kompiuteriniai prietaisai, sujungti su interneto debesimis: jie atliks televizijos, telefono, kompiuterio, planšetės, prie galvos tvirtinamo displėjaus ir įrenginių, panašių į „Microsoft HoloLens“ ar „Google Glass“, funkcijas. Turinys nebebus įspraustas mažose stačiakampėse prietaisų dėžutėse, jis galės būti pateikiamas bet kur. Būdas, kaip mes su juo sąveikausime, taip pat bus daug intuityvesnis, daug artimesnis tam, kaip mes sąveikaujame su realybe.

Toliau tobulėjant kūno ir smegenų jutikliams, mūsų supratimas apie vartotojo sąsają radikaliai pasikeis idėjos link, kad „tobula sąsaja“ yra „jokios sąsajos“. Perėjimas tarp realybės ir skaitmeninės realybės taps vis mažiau ir mažiau juntamas. Apskritai supratimas, kad skaitmeninis nėra „realus“, atrodys vis labiau absurdiškas.

Papildytos realybės technologijos visiškai pakeis reklamą, pramogas ir švietimą – šios sritys turės susilieti ir suformuoti naujus panardinančio turinio tipus, kuriems žmonės norės skirti daug laiko.

Net nereikia aiškinti, kaip stipriai virtualios ir papildytos realybės vystymasis pakeis pornografijos pramonę, ypač kai bus pasiekta interaktyvi stadija ir bus galima šias realybes sujungti su daiktų internetu – įsivaizduokite prijungtus sekso žaislus, viso kūno jutiklinius kostiumus ir pan.. Įsivaizduokite ir virtualiai modifikuotų būsenų patirtis – iš esmės, kompiuterinius narkotikus.

Be abejo, didžioji dalis mūsų virtualaus gyvenimo ir virtualių sąveikų bus įrašoma ir duomenys bus išsaugomi. Kaip tai bus naudojama, tereikia pasižiūrėti į dabartinius sekimo pavyzdžius ir juos ekstrapoliuoti stipriai padidinant poveikį. Žmonių patirtys bus užgrobiamos, kaip ir bendrovių ar nacionaliniai duomenys, ir tai gali turėti beprotiškų pasekmių.

Televizijos seriale „Black Mirror“ yra keletas panašių niūrių idėjų, kaip tokia ateitis gali atrodyti. Taigi, tai bus naujas šaunus pasaulis, ypač turint omenyje ne tik papildyta ir virtuali realybė, bet ir neįtikėtinus šiuo metu daromus atradimus dirbtinio intelekto, robotikos, nešiojamosios įrangos, biotechnologijų, nanotechnologijų ir kitose srityse.

Vis labiau nyks ribos tarp šių skirtingų sričių, jos papildys viena kitą ir sukurs tokį pasaulį, kokį šiandien labai sunku įsivaizduoti. Dalis jo bus fantastiška, dalis – gana bauginanti.

Mano susižavėjimas ir meilė virtualiai realybei kaip tik ir yra pagrįsti jos galimybe būti pačia efektyviausia priemone kurti galimų mūsų ateičių prototipus – ateičių, kurių galime siekti, ar ateičių, kurių norėtume išvengti.

– Netrukus startuoja naujas Jūsų projektas – allfutureeverything.com. Kas tai bus ir kuo jis išsiskirs iš kitų?

– Kartais žmonės stebisi ir klausia manęs, jei aš užsiimu tiek daug veiklų, ko aš iš tiesų siekiu. Atsakydamas pajuokauju „viskas ateityje“. ALL FUTURE EVERYTHING (prekės ženklas – AFE MEDIA) iš tiesų dabar man yra svarbiausia: tai yra skaitmeninė platforma ateities prototipų kūrimui, įsteigta mano ir grupės draugų, kuriuos jungia bendras susidomėjimas tuo, kaip kuriamas rytojus. Turėčiau juos vadinti bendražygiais iniciatoriais, nenuoramomis ir ramybės drumstėjais.

ALL FUTURE EVERYTHING.COM yra sumanyta kaip susitikimo vieta, skirta dalintis idėjomis ir tyrinėti visus esamus metodus išplėsti žmogaus potencialą. Šiandien kaip tik mane labiausiai žavi tai, kad kartu galime sukurti tokių žmonių iš įvairiausių sričių bendruomenę, siekiančią kurti turinį ir technologijas, kurios gali turėti pasaulį keičiančią vertę.

Partnerio turinys
Temos: 2 Google Smegenys

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Praktiški patarimai

Skanumėlis
Gerumu dalintis gera
Parašykite atsiliepimą apie Mokslas.IT