Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Naujos kartos atmintis – deimantinė?

Deimantai
Fotolia nuotr. / Deimantai
Šaltinis: 15min
0
A A

Deimantai yra vieni iš brangiausių ir geidžiamiausių brangakmenių, bet estetika – toli gražu ne viskas, kam jie tinkami. Daugumoje statybos prekių parduotuvių rasite ir deimantinių pjūklų, ir deimantinių grąžtų (iš tikrųjų tai deimantu būna padengti tik šių įrankių darbiniai paviršiai). Bet ir tai dar ne viskas: mokslininkai tikisi, kad ateityje deimantai taps milžiniško dydžio atminties saugyklomis, rašo livescience.com.

Naujo tyrimo žiniomis, duomenis galima būtų saugoti vos vieno atomo dydžio deimanto kristalinės gardelės netobulumų pavidalu, šiuos netobulumus išdėstant trimatėje matricoje.

Naujausio tyrimo autoriai aiškinosi, ar mikroskopinius deimantų defektus galima būtų panaudoti panašiai, kaip mikroskopines duobeles mums įprastuose optiniuose diskuose (CD arba DVD).

„Mes esame pirma mokslininkų grupė, parodžiusi, kad deimantą galima naudoti kaip supertankią atminties saugyklą“, – sakė pagrindinis tyrimo autorius, Niujorko Sičio koledžo fizikas Siddharthas Dhomkaras.

Mokslininkai eksperimentavo su deimantais kurių kristaluose tose vietose, kur turėjo būti angles atomai, buvo ertmės. Šie deimanto kristalinės gardelės trūkumai vadinami azoto tuštumos centrais, nes netoli šių tuštumų esama azoto atomų.

Paprastai vietoj anglies atomų tose tuštumose būdavo elektronai, suteikiantys ertmėms neigiamą krūvį. Tačiau mokslininkai sugebėjo lazerio spinduliu krūvį iš neigiamo pakeisti į neutralų. Krūvio pakeitimas tuo pačiu pakeisdavo ir šviesos sugėrimo charakteristikas ertmėse: iš ryškios neigiamo krūvio ertmės fluorescencijos į neutralaus krūvio tamsą. Pokytis yra grįžtamas, ilgalaikis ir nesutrikdomas silpno apšvietimo, pridūrė mokslininkai.

O tokios savybės reiškia, kad lazeriu deimantuose galima koduoti duomenis, kuriuos vėliau galima nuskaityti, ištrinti, pakeisti.

Anot S. Dhomkaro, iš principo vienas duomenų bitas galėtų būti saugomas vos kelių nanometrų (milijardinių metro dalių) dydžio plote – kur kas mažesniame, nei įmanoma taikant bet kurį iš dabartinių duomenų saugojimo metodų. Tad deimantai galėtų tapti naujoviškų kompiuterių supertankių duomenų saugyklų pagrindu.

Tačiau kol kas mokslininkai neturi galimybių įrašyti ar nuskaityti duomenis tokiu tankumu, tad bent jau dabar „mažiausias iki šiol pasiektas bito dydis yra palyginamas su naujausiu DVD disku“, – sakė S. Dhomkaras.

Mokslininkai pademonstravo, kad duomenis gali įrašinėti trimačiu pavidalu (kaip vieną virš kito sudėtus dvimačių vaizdų sluoksnius).

Niujorko Sičio koledžo nuotr./Deimante padaryti įrašai
Niujorko Sičio koledžo nuotr./Deimante padaryti įrašai

„Panaudojus trečią matmenį, duomenų kaupiklių talpą galima smarkiai padidinti“, – aiškina mokslininkas. Anot jo, deimantinis duomenų kaupiklis galėtų sutalpinti 100 kartų daugiau duomenų nei tipinis DVD diskas.

Ateityje S.Dhomkaras su kolegomis ieškos būdų atlikti duomenų įrašymą ir nuskaitymą nanometrų dydžio deimanto kristale.

Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie Mokslas.IT