Dabar populiaru
Sužinokite daugiau
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Neandertaliečių ir homo sapiens seksas pasėjo šviesią odą ir nevaisingumą

Neandertaliečiai.
AFP/„Scanpix“ nuotr. / Neandertaliečiai.
Šaltinis: Technologijos.lt
0
A A

Seksualiniai santykiai tarp homo sapiens ir neandertaliečių nulėmė daugelio mūsų išvaizdą ar imlumą kai kurioms ligoms. Neandertaliečių genetinis palikimas taip pat įrodo, kaip mes skiriamės nuo mūsų seserinės rūšies.

Neandertaliečiai gyveno Europoje ir Azijoje prieš beveik 200 000 – 30 000 metų. Mūsų rūšis, kartais dar vadinama homo sapiens ar „šiuolaikiniu žmogumi“, atsirado Eurazijoje prieš beveik 65 000 metų. Šios dvi rūšys kurį laiką gyveno kartu.

2010 metais genetikai atskleidė, kad jie iš tikrųjų turėjo būti labai artimi kaimynai. Jie ištyrė neandertaliečio genomą ir nustatė, kad jo genai taip pat randami europiečių ir azijiečių genomuose. Tai reiškia, kad mūsų rūšis kryžminosi su neandertaliečiais.

Analizuodami neandertaliečių genus, randamus šiuolaikinių žmonių genomuose, mokslininkai suprato, kaip šis kryžminimasis paveikė mūsų rūšį.

Analizuodami neandertaliečių genus, randamus šiuolaikinių žmonių genomuose, mokslininkai suprato, kaip šis kryžminimasis paveikė mūsų rūšį.

Atlikę naują tyrimą ir išnagrinėję 1 000 žmonių genomų, Sririamas Sankararamanas ir Davidas Reichas iš Harvardo medicinos mokyklos bei jų kolegos nustatė, kad neandertaliečių DNR dažniausiai randama didžiausio kintamumo genomo regionuose, o eurazijiečių genomuose sudaro nuo 1,6  iki 1,8 procento.

Joshua Akey'is ir Benas Vernotas iš Vašingtono universiteto Sietle išanalizavo dar 665 žmonių genomus ir įvertino neandertaliečių DNR (Science, DOI: 10.1126/science.1245938).

Tiek šis, tiek ir Harvarde atliktas tyrimas nustatė, kad neandertaliečių protėvių genuose yra pokyčių, susijusių su keratinu, pluoštiniu baltymu, randamu mūsų plaukuose, odoje ir naguose.

Vienas iš genų, BNC2, susijęs su odos pigmentacija. Tai reiškia, kad eurazijiečiai už savo šviesią odą turi dėkoti neandertaliečiams. Šviesi oda yra pranašesnė ir produktyvesnė, gamindama vitaminą D saulės šviesoje. Taigi, gali būti, kad būtent neandertaliečių DNR šiuolaikiniams žmonėms padėjo adaptuotis gyvenimui už Afrikos ribų.

Dėl kai kurių iš neandertaliečių paveldėtų genų esame imlesni II tipo cukriniam diabetui, raudonajai vilkligei ir Krono ligai.

Trečioji studija, paskelbta šią savaitę, pateikė vieno asmens DNR analizę, gyvenusio akmens amžiuje Europoje apytiksliai prieš 7 000 – 40 000 metų po susikryžminimo su neandertaliečiais.

Jo genai rodo, kad jis turėjo tamsią odą (Nature, doi.org/q74). Gali būti, kad pirmiausia neandertaliečių keratinas paveikė pirmykščių eurazijiečių plaukus, juos ištiesindamas.

Ne visi iš neandertaliečių gauti genai naudingi. Mokslininkai nustatė, kad dėl kai kurių iš neandertaliečių paveldėtų genų esame imlesni II tipo cukriniam diabetui, raudonajai vilkligei ir Krono ligai.

Be to, kai kurie genai yra susiję ir su nevaisingumo problemomis. S.Sankararamanas nustatė, kad X chromosoma beveik neturi neandertaliečių DNR. Manoma, kad neandertaliečių DNR, susisukusi X chromosomoje, mažino vaisingumą, kas dažnai nutinka, kuomet susikryžmina dvi skirtingos rūšys. Vis dėlto, tai greitai išnyko iš žmogaus genų. „Neandertaliečių aleliai buvo tiesiog pašalinti,“ - sako S. Sankararamanas.

Akivaizdu, kad neandertaliečių DNR nėra visiškai susimaišiusi su šiuolaikinių žmonių genomu. Tai reiškia, kad kryžminimasis buvo retas reiškinys. S.Sankararamanas pabrėžia, kad tai galėjo atsitikti vos kelis kartus.

Technologijos.lt
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie Mokslas.IT