Dabar populiaru
Sužinokite daugiau
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Nepilotuojami lėktuvai žada perversmą karyboje, žvalgyboje ir siuntų versle

MQ-9 „Reaper“
Štb. srž. Briano Fergusono/JAV KOP nuotr. / MQ-9 „Reaper“
Šaltinis: MokslasPlius.lt
0
A A

Nuotoliniu būdu valdomi orlaiviai savo erą pradėjo XX a pradžioje. Šiandien bepiločiai orlaiviai, dar vadinami dronais arba sutrumpintai UAV (angl. unmanned aerial vehicles) ir UAS (angl. unmanned aircraft systems), yra naudojami daugelyje gyvenimo sričių, pradedant karine aviacija, baigiant ūkininkavimo darbais.

1922 m. įvykęs pirmasis bepiločio orlaivio „RAE 1921 Target“ pakilimas nuo lėktuvnešio atvertė naują puslapį aviacijos istorijoje. Tačiau pirmuoju bepiločiu lėktuvu būtų galima pavadinti  1849 m. rugpjūčio 22 d. Austrijos vykdomos atakos prieš Veneciją metu nuo laivo „Vulcano“ paleistą oro balioną. Eksperimentai su bepiločiais orlaiviais buvo atliekami ir Pirmojo pasaulinio karo metais.

Tokia sparti dronų istorija rodo, kad šiandienio pasaulio gynybinės sistemos tampa vis labiau  priklausomos nuo autonomiškų orlaivių. Tačiau nepilotuojami orlaiviai naudojami ne vien gynybos tikslams įgyvendinti. JAV visuotinio sekimo skandalo metu, kai buvo paviešinti duomenys apie paprastų piliečių ir politikų šnipinėjimą, buvo atskleista informacija apie mirtinas dronų atakas, su kuriomis susijusi JAV Nacionalinė saugumo agentūra. Kiek vėliau šie „akimi danguje“ vadinami orlaiviai imti sparčiai tobulinti, buvo pradėti naudoti priešlėktuvinei gynybai.

JAV ir Meksikos pasienyje policijos pareigūnai nepilotuojamus orlaivius naudoja nelegaliems imigrantams, narkotikų prekeiviams, įtariamiems teroristams sekti.

1924 m rugsėjo 3 d. įvyko pirmas sėkmingas radijo bangomis valdomo bepiločio orlaivio „British RAE 1921 Target 1921“ skrydis, kurio trukmė – 39 min, o pirmą karta moksliniams tikslams bepilotis orlaivis „Northrop P-61 Black Widow“ buvo panaudotas 1946 m. balandžio mėnesį. Skrydžio metu buvo renkami meteorologiniai duomenys. Antrojo pasaulinio karo metais radijo bangomis valdomi aparatai buvo naudojami karo veiksmams, o šiandien nepilotuojamųjų lėktuvų eskadrilę turi visos didžiausią karinę ginkluotę turinčios šalys – JAV, Izraelis ir Jungtinė Karalystė. 

Mikrodronai policijos pajėgose

Vorą primenantys kvadkopteriai – viena iš populiariausių dronų rūšių. Juos vis dažniau naudoja policija. Vokietijos pareigūnų naudojamas „Md4-1000“ gali būti valdomas nuotoliniu būdu arba skristi autonomiškai. Priklausomai nuo to, ar dronas skraidina krovinį, taip pat nuo baterijos galingumo bei aplinkos sąlygų, orlaivis ore gali išbūti 88 minutes.

Pareigūnai dronus naudoja ir už Atlanto – JAV ir Meksikos pasienyje policijos pareigūnai nepilotuojamus orlaivius naudoja nelegaliems imigrantams, narkotikų prekeiviams, įtariamiems teroristams sekti. Jie buvo naudojami ir Sočio žiemos olimpiados metu – dronai aplinką galėjo stebėti 24 valandas per parą. Orlaivis pakyla vertikaliai, o paties aparato valdymas nesudėtingas – sumontuota AAHRS sistema pilotams leidžia greitai išmokti valdyti orlaivį. Keturių motorų darbas sukelia mažai triukšmo, orlaivyje naudojama GPS „Waypoint“ navigacinė sistema, GIS programinė įranga „CARTOUAV“. Beveik pusantros valandos ore išsilaikantis orlaivis padengtas atspariu anglies pluošto korpusu. Šiuose aparatuose įmontuotos dvi baterijos 2.2V, 6S2P 12.2Ah arba 6S3P 18.3Ah LiPo, fotokamera „Sony Nex7“. Maksimali kilimo masė – 5,5 kilogramo. Dronas gali veikti nuo minus 20 iki plius 50 laipsnių pagal Celcijų temperatūroj, gali pakilti iki 1000 metrų.

Pagalba palaikant viešąją tvarką

​Po rugsėjo 11-osios įvykių įvedus kariuomenę į Artimųjų Rytų teritoriją JAV naudojamų bepiločių lėktuvų eskadrilė padidėjo nuo 54 iki daugiau nei 4000.

Pirmasis nuotolinio valdymo policijos lėktuvas Jungtinėje Karalystėje pakilo 2007 m. gegužės mėnesį. Šis policijoje naudojamo „drono-šnipo“ galimybės didelės – nuo eismo sąlygų stebėjimo iki priešgaisrinių operacijų. CCTV kameromis fiksuojami viešosios tvarkos pažeidimai., o šilumos jutikliai leidžia fiksuoti pažeidimus pagal skleidžiamą kūno šilumą. Tai labai palengvina pareigūnų darbą. Tokio tipo orlaivius patruliai daugiausia naudoja per masinius protestus. „Dronas-šnipas“ turi keturis 37 cm ilgio sraigtus. Dronas iškeliamas vertikaliai, kamera valdoma nuotoliniu būdu. Aparato svoris – iki 900 g, dydis – apie 70 cm. Skristi gali apie pusvalandį, 3 m aukštyje triukšmas yra mažesnis nei 65 decibelai.

Bepiločiai lėktuvai žvalgyboje

Tradicinės raketos atakos atveju fizinė taikinio vieta nustatoma labai tiksliai. O karyboje naudojami dronai lūkuriuoja ir atidžiai stebi savo taikinį, dažniausiai žmogų. Dronų panaudojimas ėmė itin plisti po 2001 m. pasidėjusių JAV karinių operacijų Afganistane. Po rugsėjo 11-osios įvykių įvedus kariuomenę į Artimųjų Rytų teritoriją JAV naudojamų dronų eskadrilė padidėjo nuo 54 iki daugiau nei 4000. Kiekvienais metais JAV Gynybos departamentas įsigyja bepiločių lėktuvų.


Bepiločio lėktuvo X-47B pagaminimas kainavo 3,78 mlrd. litųNuo šeštojo dešimtmečio šie aparatai sparčiai tobulėja, kuriamos įvairios pagalbinės sistemos, tokios kaip fotoaparatai, kameros, sensoriai, komunikacijos įrenginiai ir kt. ir ši moderni įranga integruojama bepiločiuose aparatuose. Šiuo metu JAV jūrų pakrančių apsaugą atlieka dronai-laivai, o pastaraisiais metais lėktuvų valdymo specialistų rengiama daugiau nei orlaivių pilotų. Vienas iš šiandienių kariuomenės tikslų yra tobulinti ir panaudoti dronus kuo įvairesnėse srityse. 

2013 m. JAV karo laivynas baigė išplėstinius bandomojo bepiločio lėktuvo X-47B „UCAS-D“ bandymus. 

Liepos mėnesį vykusių bandymų metu JAV jūrų pajėgų orlaivis X-47B pirmąsyk nusileido ant lėktuvnešio „USS George H. W .Bush“ denio, atliktos sėkmingos pakilimo operacijos. Skirtingai negu senesnių modelių bepiločiai orlaiviai, tokie kaip „Predator“ ir „Reaper“, X-47B yra savarankiškesnis. Planuojama X-47B bepiločių orlaivių bandymų programą užbaigti iki 2014 m. rugsėjo. JAV jūrų pajėgos planuoja šį orlaivį naudoti tiek žvalgybos, tiek atakų tikslais. Tikimasi, kad bepiločiai orlaiviai 2019 metais taps ginkluotųjų pajėgų dalimi. Vienas moderniausių JAV naudojamų karinės ir šnipinėjimo paskirties dronų „Global Hawk“ be sustojimo gali apskristi pusę Žemės rutulio. 

Greta didžiųjų bepiločių orlaivių naudojami ir mikrodronai arba mažieji orlaiviai. Ohajo valstijos mieste Deitone (JAV) pradėti gaminti „The MAV (angl. Micro Air Vehicle) Ornithopter“, vadinamieji mirtini mažieji dronai, skirti tobulinti mažųjų dronų-šnipų panaudojimą JAV kariuomenėje. 

Kinija dronų technologiją pradėjo vystyti dar praėjusio amžiaus viduryje ir šiandien turi daugiau nei 50 skirtingų jų rūšių. Rudenį Chengdu mieste įvyko 20 minučių bandomasis „Sharp Sword“ drono skrydis. 14 metrų ilgio sparnus turintis orlaivis ateityje vykdys karines misijas. Kinija Tarptautinėje aviacijos ir aeronautikos parodoje Zuhai mieste pademonstravo kiniškąjį „Wing Loong“ droną. Pastarasis sukurtas pagal JAV MQ-9 modelį „Reaper“ ir šiuo metu yra moderniausia tokio tipo technologija Kinijoje.

Bepiločių lėktuvų įvairovė

Dronai populiarėja ne tik karinėje srityje, jie vis dažniau naudojai atliekant priešgaisrinės saugos darbus, stebint teritorijas ir orus. Viesulų ir uraganų stebėjimas, 3D žemėlapiai, aplinkos ir gyvūnų apsauga, žemdirbystė – tai tik kelios sritys, kuriose naudojami bepiločiai lėktuvai.

Japonijos žemdirbiai nuotolinio valdymo malūnsparnius naudoja nupurkšti dirbamus laukus piktžolių nuodais arba barstyti trąšas.

Civiliniams reikalams naudojamas šiais metais Irane pagamintas bepilotis lėktuvas „Ababil“, valdomas jame instaliuotu kompiuteriu. Jis sugeba fotografuoti ir filmuoti tai, virš ko skrenda, bei perduoti šią medžiagą. Projekto vadovo Mostafos Shojaei teigimu, „Ababil“ atliks geofizinius tyrinėjimus, padės nuspėti orus, generuos skaitmeninius topografinius žemėlapius. Japonijos žemdirbiai nuotolinio valdymo malūnsparnius naudoja nupurkšti dirbamus laukus piktžolių nuodais arba barstyti trąšas.

Ciuricho Federalinio technologijų instituto mokslininkai sukonstravo robotą, kuris pats save surenka iš dalių ir pakyla į orą, o CŽV robotai sugeba susinaikinti patys. 2008 m. vasaros pabaigoje Naująjį Orleaną (Luiziana, JAV) nusiaubus uraganui Gustavui, paieškos, gelbėjimo ir žalos įvertinimo darbus atliko skraidantys dronai. Na, o Belgijoje „GoPro“ bepilotės kameros ėmė stebėti... nusirašinėjančius moksleivius.

Dronai siūlomi ir laisvalaikiui

Socialinių tinklų naudotojams skiriama „MeCam“ mini technologija, kuri leidžia fotografuoti save. Nuo delno paleidžiamas prietaisas leidžia iškart padarytas nuotraukas ar videofilmus įkelti į socialinius tinklalapius. Papildomos įrangos nereikalaujantis „MeCam“, valdomas balsu. Technologija gali padaryti 720 HD raiškos videoklipus, daryti 5.0 megapikselių nuotraukas. LED infraraudonųjų spindulių technologija leidžia fiksuoti aplinką tiek dieną, tiek naktį. Vos daugiau nei 100 g sveriantis aparatai yra patogūs nešiotis, gali būti tvirtinami prie drabužių. Vaizdinė medžiaga į kompiuterį perkeliama naudojant USB jungtį.

Mažieji dronai

​Mikroaparatas gali judėti 18 km/val. greičiu ir skristi tiek horizontaliai, tiek ir vertikaliai. Taikinys yra stebimas pritvirtinta mikrokamera. 2011 m. TIMES žurnalas droną įtraukė į geriausių metų išradimų penkiasdešimtuką. 

DARPA NAV (angl. Nano Air Vehicle) programa, pradėta 2005 m., yra viena iš JAV vykdomų minidronų vystymo projektų. Šių mikrodronų išvaizda įkvėpta gamtos – maži orlaiviai primena paukščius. Autonomiškų robotų-paukščių kūrimas ir dizainas kainavo 1,7 mln JAV dolerių. 7,6 cm ilgio dronai pirmą kartą buvo išbandyti 2008 m., vėliau jų ilgis padidintas iki 15 cm. Drono svoris – 19 gramų, o sparnų ilgis siekia 16 cm. Mikroaparatas gali judėti 18 km/val. greičiu ir skristi tiek horizontaliai, tiek ir vertikaliai. Taikinys yra stebimas pritvirtinta mikrokamera. 2011 m. TIMES žurnalas droną įtraukė į geriausių metų išradimų penkiasdešimtuką. 

„Tiriba“ – nedidelės elektra valdomos bepiločių orlaivių sistemos dalis, kurios keturi tinklo procesoriai sujungti su pagrindiniais sistemos blokais. Kompleksinė įterptinė sistema atlieka žemės ūkio stebėjimą iš oro, taip pat yra skirta užtikrinti saugumą nedidelėse teritorijose. Kompleksinę avionikos sistemą naudojantis dronas, sveriantis 3 kg, ore gali išbūti nuo 40 min. iki 1 val. 30 min. ir skraidinti 700 g krovinį. Nusileidžia su parašiutu. „ProLICES“ naudojama SARVANT projekte. Šio projekto tikslas – ilgai ore išsilaikantis bepilotis orlaivis, galintis skristi SAR (Synthetic Aperture Radar). SARVANT, skirtingai nei „Tiriba“, yra kompleksiškesnis.

Bepiločiai kosmose

Bepiločiai kosmose – taip pat netolima ateitis. JAV bendrovės „Titan Aerospace“ pradėti gaminti „Solara 50“ skirti ilgos trukmės skydžiams stratosferoje.

20 kilometrų aukštyje veikiančio aparato galimybės atliekant ryšio retransliavimo darbus siektų iki 60 kilometrų. „Solara 50“ gali išsilaikyti virš Žemės iki 5 metų naudodamas vien saulės energiją, jame įrengta 3000 saulės fotoelementų, o nakties metu naudojamos ličio baterijos. Orlaivio svoris siekia 180 kg, jis gali gabenti 32 kg krovinio. Bendrovės ateities planuose – „Solara 60“ gamyba, kuris galėtų gabenti dvigubai didesnio svorio krovinius.

Titan Aerospace nuotr./„Titan Aerospace“ dronas Solara 60
Titan Aerospace nuotr./„Titan Aerospace“ dronas Solara 60

Bepiločiai Lietuvos padangėje

Policijos darbą skraidantys robotai gerina ir Lietuvoje. Apie 100 tūkst. Lt kainavusį bepilotį lėktuvą 2012 m. įsigijo ir mūsų policijos pajėgos, o nuo 2017 m. bepiločiai orlaiviai papildys Lietuvos gynybos sistemą. 14 valstybių vienijantis NATO Antžeminio stebėjimo sistemos projektas į sistemą integruos bepiločius lėktuvus, kurie bus naudojami žvalgybos tikslams, leis realiu laiku bet kokiomis oro sąlygomis gauti duomenis apie norimą vietovę.

Irmanto Gelūno/15min.lt nuotr./Vilniaus policija kartu su sostinės savivaldybe įsigijo skraidantį nepilotinį aparatą su vaizdo stebėjimo įranga.
Irmanto Gelūno/15min.lt nuotr./Vilniaus policija kartu su sostinės savivaldybe įsigijo skraidantį nepilotinį aparatą su vaizdo stebėjimo įranga.

Projekte naudojamų orlaivių tikslai – bendro saugumo užtikrinimas, krizių valdymas ir kolektyvinė gynyba. Projekto kaina siekia 4,1 mlrd. litų. Šiuo metu Lietuvos Karo akademijos leitenantų sukonstruoti bepiločių orlaivių modeliai sėkmingai naudojami įvairiose Lietuvos kariuomenės dalinių karinėse pratybose – operatyviai ir nepastebimai surenka informaciją apie teritoriją.

Praėjusių metų rugpjūčio 20–21 d. Lietuvos kariuomenės didžiojo Lietuvos etmono Jonušo Radvilos mokomojo pulko Gaižiūnų poligone (Rukloje) vyko nuotoliniu būdu valdomo daugkartinio naudojimo šiluminių oro taikinių, skirtų treniruotis šaudyti į oro taikinius raketinėmis oro gynybos sistemomis „Stinger” ir „RBS-70”, kvalifikaciniai bandymai.

Dronų ateitis karyboje

2014 m. JAV gynybai skiriamas biudžetas siekia daugiau nei 1,395 trln. litų (552 mlrd. JAV dolerių), iš kurių nemaža dalis sumos bus naudojama aukštosioms kibernetinėms technologijoms kurti ir bepiločių orlaivių operacijoms finansuoti.

Vienas naujausių pasiekimų – Grand Forkso (Šiaurės Dakota) bazėje laikomas „Global Hawk“ dronas. Karinės ir šnipinėjimo paskirties orlaivis be sustojimo gali apskristi pusę Žemės rutulio. Tai reiškia, kad dronas gali nesunkiai vykdyti misijas virš Sirijos, ieškodamas cheminio ginklo, ar ieškoti branduolinio ginklo virš Šiaurės Korėjos tetitorijos. Jo sparnų ilgis 39,9 m, aparato aukštis 5 m, ilgis 15 m, skrydžio trukmė – daugiau nei 30 val. Maksimalus skridimo aukštis 19 km, įkrova siekia 1,360 kilogramų.

„Google Loon“ – internetas pasiekiamas bet kur

Naujoji Zelandija pradėjo bandymus su „Loon“ projektu. „Google Loon“ projekto balionai išskraidinami į stratosferą ir juda aplink Žemę vėjo padedami. Naudotojai prisijungia prie 20 km aukštyje skriejančių balionų per specialią interneto anteną, kuri pritaisoma prie pastatų. Signalas perduodamas nuo vieno baliono į kitą ir keliauja atgal į Žemę per interneto tinklą.

Dronai pristato smulkius krovinius 

Prekių pristatymo į namus funkcija iš kurjerių bus perleidžiama dronams. Bendrovė „Amazon“ kol kas neatsisako planų ir toliau tobulinti mažiau nei per pusvalandį prekes pristatantį į namus robotą-droną, tačiau teisiniai ribojimai JAV kol kas šiuo atžvilgiu griežti.

Kol kas civiliniais tikslais naudoti dronus šalyje yra nelegalu. Kompanija dėl to buvo priversta reklaminius klipus filmuoti už JAV teritorijos ribų. Tikimasi, kad 2015 m. teisiniai apribojimai keisis ir bus palankesni gamintojams. Daugiau nei 80 proc. „Amazon“ parduodamų prekių svoris neviršija 2,3 kilogramo. 

Amazon nuotr./Amazon primeAir
Amazon nuotr./Amazon primeAir

Nuo „Amazon“ neatsilieka Dubajaus vyriausybė, kuri planuoja 2015 m. dronus naudoti oficialių dokumentų pristatymui. Tam būtų naudojami mažieji dronai – kvadkopteriai, kurie greta svarbių dokumentų į orą galėtų pakelti ir medikamentus. Jungtiniai Arabų Emyratai bandymus pradėjo 2014 m. vasario mėnesį. Meksikoje veikianti „Burrito Bomber“ vysto maisto užsakymo ir tiekimo paslaugas, kurias teikia bepiločiai aparatai, užsakančiojo buvimo vieną nustato pagal gautus duomenis iš išmaniojo telefono.

Teisinės problemos

Nepilotuojami aplinkos stebėtojai sulaukia ir politikų dėmesio. 2013 m. pavasarį vykusioje Europos Parlamento Saugumo ir Žmogaus teisių pakomitečių diskusijoje apie dronus ir žmogaus teises parlamentarai reiškė susirūpinimą dėl prieštaringai vertinamos „tikslinių žudymų“ politikos ir ragino nedelsiant surengti plačias diskusijas apie teisinius nepilotuojamų skraidančių aparatų aspektus bei sukurti globalius standartus. Neatsakingas technologijų paplitimas ir naudojimas gali susilpninti teisės viršenybę. 

Strateginių tyrimų fondo Paryžiuje vadovo Cammille'o Grando teigimu, JAV surengė per 350 tikslinių atakų Pakistane ir daugiau kaip 50 Jemene – šalyse, kurios nelaikomos karo zonomis. Dronų žudikų naudojimas užsienio valstybėse valdant Barackui Obamai JAV sukėlė visuotines diskusijas. JAV Tiriamosios žurnalistikos biuro (angl. Bureau of Investigative Journalism) duomenimis, vien Pakistane nuo 2004-ųjų dronai nužudė apie 3000 žmonių. Šių metų vasarį JAV prezidentas pažadėjo būti atviresnis su amerikiečiais dėl dronų naudojimo ir žadėjo atviriau papasakotių, kaip vyksta dronų karas.

MokslasPlius.lt
Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie Mokslas.IT