Dėl šių išmaniųjų telefonų savaiminio užsidegimo grėsmės gamintojams teko atšaukti visus įrenginius ir stabdyti jų gamybą. Patys „Samsung“ iki šiol nepaskelbė jokios techninių problemų priežasties.
Inžinerijos konsultacinė bendrovė „Instrumental“ atliko šio telefono „skrodimą“ ir mano, kad nustatė tikrąją jo fiasko problemą.
„Note 7“ akumuliatorius yra sudarytas iš teigiamo ličio kobalto oksido sluoksnio, neigiamo grafito sluoksnio ir izoliacinio sluoksnio, skiriančio vieną medžiagą nuo kitos. Viduryje esantis sluoksnis užtikrina, kad elektronais tarp teigiamo ir neigiamo sluoksnių būtų keičiamasi tik įrenginio veikimui palaikyti. Bet jeigu grafito ir ličio kobalto oksido sluoksniai susiliestų savaime, akumuliatorius galėtų įkaisti tiek, kad užsidegtų ir susprogtų.
O būtent šiuo atveju – ištyrus naujausią nesėkmingą „Samsung“ gaminį – nustatyta, kad santykinai didelis slėgis (panašus į susidarantį ant telefono atsisėdus) gali būti pakankamas, kad teigiamas ir neigiamas akumuliatoriaus sluoksnis susiliestų, skelbia „Instrumental“.
„Samsung“ šių išvadų kol kas nekomentavo.
„Instrumental“ pažymi, kad akumuliatorių bandymai garsėja savo ilga trukme (tam tikrais atvejais – net iki metų), per bandymus sunaudojami tūkstančiai akumuliatorių. Analitikų teigimu, tikėtina, kad „Samsung“ išbandė daug skirtingų akumuliatoriaus modelių, o pasirinktieji „buvo išbandyti ne taip kruopščiai, kaip kiti“.
Galbūt „Samsung“ būtų galėję išspręsti savo bėdas pakeisdami „Note 7“ originalų akumuliatorių ne tokiu talpiu, tačiau, anot „Instrumental“, tuomet jie prarastų konkurencinį pranašumą prieš „Apple“.
„Mažesnis akumuliatorius, pagamintas naudojant standartinius gamybos parametrus, būtų išsprendęs ir sprogimų, ir išsipūtimo problemą. Bet mažesnis akumuliatorius taip pat sumažintų telefono veikimo trukmę iki trumpesnės nei pirmtako „Note 5“ ir pagrindinio konkurento „iPhone 7 Plus“. Bet kuriuo atveju, mums dabar aišku, kad konkurencingos konstrukcijos šiam telefonui nėra“, – išvadose rašė ekspertai.
