BSA atstovai inicijavo kompiuterinės technikos prekiautojo patikrinimą po keleto gyventojų pranešimų apie neteisėtų kompiuterių programų pasiūlą bendrovės parduotuvėje. Vartotojai teigė, kad bendrovė neturėdama reikiamų licencijų platino įvairias kompiuterių programas, tarp kurių buvo ir „Microsoft“ kompiuterių programos. Neteisėtos kompiuterių programos „Solido“ klientams buvo siūlomos kaip papildoma paslauga už simbolinę kelių dešimčių litų kainą. Daugeliu atveju bendrovės konsultantai neužsiminė, kad kompiuteryje veiks „piratinė“ operacinė sistema ar kitos kompiuterių programos.
„Bendrovės į parduodamus kompiuterius diegiančios neteisėtas kompiuterių programas ne tik pačios atsako įstatymų nustatyta tvarka už „piratinių“ kompiuterių programų atgaminimą, įdiegimą ir platinimą, bet ir perkelia teisinę atsakomybę ant savo klientų pečių. Klientai, nusipirkę kompiuterį su neteisėtomis kompiuterių programomis, gali būti traukiami atsakomybėn už neteisėtą kompiuterių programų naudojimą ir laikymą“, – sakė BSA atstovaujančios advokatų profesinės bendrijos „Pranckevičius ir partneriai“ („BalticLaw“) advokatas Andrius Pranckevičius.
„Piratinių“ kompiuterių programų platintojams – grėsmė sėsti už grotų
Pardavėjai, diegiantys neteisėtas kompiuterių programas, atsako pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisių pažeidimo kodeksą ar Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą. Pažeidėjai ne tik privalo sumokėti baudą valstybei, bet ir atlyginti nuostolius ar sumokėti kompensaciją autorių teisių turėtojui už pažeistas jo teises. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju pažeidus autoriaus teises yra taikoma ir civilinė atsakomybė.
„Atsižvelgiant į kompiuterių programų vertę, „piratinių“ kompiuterių programų platintojams gali būti taikoma administracinė arba baudžiamoji atsakomybė, taip pat civilinė atsakomybė. Taikant administracinę atsakomybę, pažeidėjui gali būti skiriama nuo vieno iki dviejų tūkstančių litų bauda su neteisėtų kompiuterių programų kopijų konfiskavimu. Jei toks pardavėjo pažeidimas pasikartoja, jam gali būti skiriama bauda iki trijų tūstančių litų, taip pat neteisėtų kompiuterių programų kopijų ir jų gamybos priemonių ar įrangos konfiskavimas”, – sakė A.Pranckevičius.
Jei kompiuterių programų neteisėtai išplatinta už daugiau nei 13 tūkst. litų, pardavėjui gali būti taikoma baudžiamoji atsakomybė ir jam gali grėsti, priklausomai nuo veikos masto, bauda iki 13 tūkst. litų arba iki trejų metų laisvės atėmimo. Tuo tarpu, pardavėjo darbdaviui gali grėsti iki 6,5 mln. Lt bauda, veiklos apribojimas ar net bendrovės likvidavimas.
Legalios kompiuterių programos vartotojams – kokybės garantijos ir duomenų saugumas
Naudojimasis neteisėtomis kompiuterių programomis gali užtraukti ne tik teisinę atsakomybę, bet pakenkti kompiuteriui ir asmens duomenims. „Microsoft“ užsakymu specialiose laboratorijose atliktos „piratinių“ kompiuterių programų ekspertizės parodė, kad iki trečdalio tokių programų yra užkrėstos virusais, šnipinėjimo ar kitomis žalingomis programėlėmis. Nelegalios programos veikia gerokai lėčiau ir prasčiau atlaiko virusų atakas. Naudojantis „piratinėmis“ kompiuterių programomis ypač pavojinga atlikti veiksmus elektroninės bankininkystės sistemose.
„Vartotojai, savo kompiuteriuose diegiantys legalias kompiuterių programas, yra nepalyginamai stipriau apsaugomi nuo virusų ar kenkėjiškų programų. Licencijuotos kompiuterių programos reguliariai atnaujinamos, nuolat stiprinama jų apsauga, todėl tiek vartotojo asmens duomenys, tiek dokumentai kompiuteryje yra saugesni. Be to, vartotojai gali naudotis visomis suteikiamomis garantijomis, klientų aptarnavimo linija ir kita pagalba“, – sakė „Microsoft“ rinkodaros direktorius Baltijos šalims Martynas Bieliūnas.
Apytiksliai skaičiuojama, kad suma, kuri sutaupoma įsigyjant „piratines“ kompiuterių programas, gali virsti keturženkliais nuostoliais. Kenkėjiškos programos, „trojos arkliai“ ir vadinami „kirminai“ gali padėti piktavaliams pasisavinti elektroninės bankininkystės prisijungimo duomenis, el. pašto ar socialinių tinklų slaptažodžius, ir vėliau sukelti didelių nuostolių.
Lietuva – viena iš labiausiai „pirataujančių“ valstybių Vakarų Europoje
Kaip teigė advokatas Andrius Pranckevičius, piratavimas daro milžinišką žalą tiek vartotojams, tiek šalies ekonomikai. Palyginti su kitomis ES šalimis, Lietuva pagal piratavimo lygį priskiriama didesnės rizikos šalims. BSA atlikto piratavimo lygio tyrimo duomenimis, 2010 metais Lietuvoje net 54 proc. programinės įrangos buvo nelegali. Tyrimai parodė, kad 2010 metais Lietuvoje neteisėtai naudojamų kompiuterių programų vertė išaugo 22,6 proc. – nuo 31 mln. iki 38 mln. JAV dolerių (apie 96 mln. Lt). Nuo šios sumos nėra sumokami mokesčiai į valstybės biudžetą, neteisėtų kompiuterių programų platinimas neigiamai veikia darbo rinką ir sąžiningo verslo plėtrą.
Daugiau informacijos apie legalių kompiuterių programų privalumus galima rasti interneto svetainėje www.bsa.lt. Svetainės skiltyje „Praneškite apie piratavimo atvejus“ galima anonimiškai pranešti apie neteisėtas kompiuterių programas platinančias bendroves.
