„Omnitel“ Juridinio skyriaus vadovo Vitalijaus Kirvaičio atsakyme primenami ūkio ministro Rimanto Žyliaus raginimai pirkti mobiliojo ryšio paslaugas per Centrinę perkančiąją organizaciją (CPO) bei VPT paaiškinimas apie galimus iššvaistymo mastus perkant judriojo ryšio paslaugas.
Pateikiame V.Kirvaičio komentarą:
„VPT pranešime teigiama, kad „Omnitel“ paskelbti duomenys, esą „visos perkančios organizacijos už judriojo ryšio paslaugas kasmet sumoka apie 20 milijonų litų“, prieštarauja tam, ką „Omnitel“ buvo paskelbusi 2011 m. vasario 26 d. portale „Delfi.lt“, nurodžiusi, kad 2010 m. vien „Omnitel“ pajamos iš perkančiųjų organizacijų sudarė 20,6 mln. Lt.
Toks teiginys iš esmės klaidina visuomenę, nes VPT pateiktoje citatoje nurodyta „Omnitel“ minėta suma (20,6 mln.) yra suma už visas judriojo ryšio paslaugas ir prekes, įskaitant ir tas, kurių neįmanoma įsigyti per Centrinę perkančiąją organizaciją (CPO), t.y. mobilųjį internetą kompiuteryje ir judriojo ryšio įrangą (telefonus, kompiuterinę įrangą). Per CPO galima pirkti tik balso, SMS ir duomenų perdavimo telefone paslaugas, o bendra šių paslaugų biudžetinėms įstaigoms rinkos vertė, „Omnitel“ vertinimu, yra apie 20 mln. litų. Todėl galime tik pakartoti klausimą – apie kokius 28,8 mln. litų dydžio galimus sutaupymus perkant judriojo ryšio paslaugas kalbama, kai rinkos pajamos iš per CPO įsigytinas paslaugas (nekalbant jau apie pelningumą) yra žymiai mažesnės už minėtą sumą?
Savo teiginį apie galimus viešojo sektoriaus permokėjimus už mobiliojo ryšio paslaugas, kurių esą būtų galima išvengti perkant paslaugas per Centrinę perkančiąją organizaciją, VPT grindžia „tam tikromis metodinėmis skaičiavimo prielaidomis“. Gali būti, kad „tam tikros metodinės skaičiavimo prielaidos“ suformuotos remiantis perkančiųjų organizacijų apklausos metu gautus duomenis.
Atkreiptinas dėmesys, kad VPT apklausė tik nedidelę dalį visų organizacijų, kurios judriojo ryšio paslaugas perka viešųjų pirkimų būdu. Natūralu, kad tokia imtis negali būti patikimas visos sistemos pirkimo apimčių indikatorius, todėl atrodo, kad šiuo metu valstybė tiesiog nežino, kiek viešasis sektorius išleidžia judriojo ryšio paslaugoms ir prekėms (Statistikos departamentas kaupia informaciją tik apie bendras išlaidas visoms ryšio rūšims).
Suprasdami, kad priežiūros institucijoms nėra paprasta atlikti didelės apimties tyrimus, norime pasiūlyti kur kas paprastesnį būdą – surinkti informaciją iš tas paslaugas parduodančių bendrovių. Laimei, jų iš esmės tėra trys, todėl tyrimą galima atlikti greičiau ir patikimiau nei apklausiant tūkstančius perkančiųjų organizacijų.
Kad ir kaip būtų, norime dar kartą atkreipti dėmesį į faktą, kad jokios apklausos metodikos neišspręs pagrindinės problemos, kurią atsakingos institucijos paprasčiausiai ignoruoja – Centrinės projektų valdymo agentūros CPO sistemoje šiuo metu yra vienintelis dalyvis, o visi pasiūlymai tobulinti sistemą tiesiog ignoruojami. Vietoje to, kad pripažintų problemą ir pamėgintų ją spręsti, atsakingos institucijos viešojoje erdvėje laikosi strategijos „jie apie batus, mes – apie ratus“. Tokiu būdu ne tik nesiekiama kokybinių pokyčių viešųjų pirkimų sistemoje, bet ir sukuriamas įspūdis, kad atsakingos institucijos ir vienintelis CPO sistemoje likęs dalyvis veikia išvien.“
Papildyta spalio 25 d.: Anksčiau duomenų nesuteikė
Dabar rinkti duomenis iš telekomunikacijų bendrovių siūlanti „Omnitel“ anksčiau pati atsisakė tokią informaciją suteikti.
Dar prieš dvejus metus kompanija „Tele2“ kreipėsi į Ryšių reguliavimo tarnybą (RRT) siūlydama patikslinti statistinę informaciją apie operatorių klientus, išskiriant valstybės įstaigas, savivaldybių įstaigas ir pan. Anot „Tele2“, informacija apie paslaugų gavėjus bei tiekėjus viešajame sektoriuje taptų prieinamesnė ir galėtų būti panaudota didinant viešųjų pirkimų efektyvumą.
Tačiau ir „Bitė“, ir „Omnitel“ atsisakė suteikti informaciją RRT, esą siūlymas nėra motyvuotas, todėl jis buvo atmestas.
Be to, „Omnitel“ aiškino, kad jos statistinėse sistemose išskiriami trys abonentų tipai: išankstinio mokėjimo, privatūs vartotojai ir kiti (verslo) abonentai. Norint surinkti papildomą statistinę informaciją kompanijai neva tektų papildomai investuoti, atlikti pakeitimus sistemose.
Praėjus dvejiems metams „Omnitel“ keičia poziciją argumentuodama tuo, kad „situacija yra iš esmės pasikeitusi“.
„Kaip pabrėžėme prieš kiek daugiau nei dvejus metus, tokios informacijos rinkimas, kuriam reikia papildomai investuoti ir atlikti pakeitimus sistemose, turi turėti aiškų ir visiems naudingą tikslą. 2009 metų viduryje pasiūlymas rinkti tokią informaciją iš tiesų buvo savitikslis. Šiuo metu situacija yra iš esmės pasikeitusi, kadangi yra poreikis žinoti biudžetinių įstaigų rinkos dydį ir palyginti jį su pirkimų per CPO mastais – nes viešumoje yra spekuliuojama skaičiais ir skaičiuojami, mūsų nuomone, niekuo nepagrįsti sutaupymai. Tad mes, be abejo, siūlysime diskusiją dėl papildomų duomenų rinkimo atnaujinti“, – 15min.lt teigė „Omnitel“ Ryšių su visuomene vadovė Daiva Selickaitė.
