„Didėjančios informacinės visuomenės narių gretos ir teikiamų elektroninių paslaugų skaičius Lietuvoje reikalauja užtikrinti elektroninės informacijos bei šia informacija besinaudojančių žmonių saugumą ne tik valstybiniame, bet ir privačiame sektoriuje, tad tokios programos nauda – neabejotina“, – sako vidaus reikalų ministras Raimundas Palaitis.
VRM išplatintame pranešime spaudai teigiama, kad Nacionalinės Elektroninės informacijos saugos (kibernetinio saugumo) plėtros programą rengė vidaus reikalų ministro įsakymu sudaryta darbo grupė, kurią sudarė įvairių Lietuvos institucijų ir organizacijų atstovai, o vadovavo Informatikos ir ryšių departamento prie VRM direktorius Gintaras Čiurlionis.
Pagrindinis programos tikslas – sudaryti prielaidas kibernetinio saugumo plėtojimui Lietuvoje 2011–2019 m. Siekiant šio tikslo, už kibernetinio saugumo plėtrą atsakingoms institucijoms iškelta apie 60 konkrečių uždavinių, tarp kurių – suformuoti grėsmių ir pažeidžiamumų kibernetinėje erdvėje valdymo sistemą, sukurti elektroninės informacijos saugos sistemą, stiprinti teisinę bazę, reikalingą efektyviam reagavimui į saugumo incidentus elektroninių ryšių tinkluose, dalyvauti NATO kibernetinės gynybos tobulinimo centro veikloje, tarptautinėse kibernetinės gynybos pratybose, tobulinti kovos su nusikalstamomis veikomis kibernetinėje erdvėje sistemą ir pan.
Iki šiol Lietuvoje nebuvo dokumentų, kuriais nuosekliai ir išsamiai būtų apibrėžtos elektroninės informacijos saugos gairės tiek valstybiniame, tiek privačiame sektoriuje.
Nacionalinės Elektroninės informacijos saugos (kibernetinio saugumo) plėtros programos koordinatorius – VRM, už įgyvendinimą atsakingos institucijos – Ministro Pirmininko Tarnyba, Ryšių reguliavimo tarnyba, Valstybės duomenų apsaugos inspekcija, Policijos departamentas prie VRM, Krašto apsaugos ministerija, Susisiekimo ministerija, Finansų ministerija, Švietimo ir mokslo ministerija bei Ūkio ministerija.
„Kibernetinio saugumo plėtros programa – tai viena iš pamatinių iniciatyvų kuriant kibernetinio saugumo kultūrą Lietuvoje. Jei mūsų šalies institucijoms pavyktų įgyvendinti visus programoje keliamus uždavinius, kibernetinis saugumas taptų efektyvesnis: būtų ne tik pagerintos sąlygos plėtoti ir vystyti informacijos ir ryšių technologijų pagalba teikiamas paslaugas, bet ir padidėtų tų paslaugų prieinamumas visuomenei bei pasitikėjimas elektronine erdve. Kibernetinio saugumo plėtros programa vienaip ar kitaip apibrėžia atsakomybes, taip pat tai – atrama tolimesniam bendram kibernetiniam saugumo ekspertų tarpžinybiniam ir tarptautiniam bendradarbiavimui“, – teigia nacionalinės Elektroninės informacijos saugos (kibernetinio saugumo) plėtros programos darbo grupės vadovas G.Čiurlionis.
Programa rengta atsižvelgiant į Vyriausybės 2008–2012 m. programos įgyvendinimo priemones. Skirtingai nei anksčiau skelbta žiniasklaidoje, jai parengti nebuvo skirta lėšų. Jei ši programa būtų patvirtinta, iki 2012 m. liepos 1 d. ją įgyvendinančios institucijos turėtų sudaryti konkrečius priemonių planus ir numatyti reikiamas lėšas joms iškeltiems uždaviniams įgyvendinti. Už šių planų įgyvendinimą ir pasiektus rezultatus būtų atsiskaitoma kasmet iki vasario 1 d.
Iki šiol Lietuvoje nebuvo dokumentų, kuriais nuosekliai ir išsamiai būtų apibrėžtos elektroninės informacijos saugos gairės tiek valstybiniame, tiek privačiame sektoriuje. Iki 2008 m. valstybiniam sektoriui iš dalies tokias gaires nurodė Elektroninės informacijos saugos valstybės institucijų informacinėse sistemose valstybinė strategija.
