Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Pasaulį valdo kompiuteriniai algoritmai?

Kompiuteriai
AFP/„Scanpix“ nuotr. / Kompiuteriai
Šaltinis: 15min
0
Skaitysiu vėliau
A A

Jei tikėjotės sulaukti kokio nors įspėjimo, kada kompiuteriai galiausiai taps protingesni už žmones, galite nebelaukti. Joks kompiuterinis balsas nepraneš, kad pasaulyje valdžią perima robotai ar kompiuteriai. Nes iš esmės tai jau nutiko.

Žmonių sukurti elektronikos įrenginiai pamažu perima kontrolę. Ir jie tai daro kur kas subtiliau, nei rodoma kokiame nors mokslinės fantastikos filme.

Jų pasirinktas ginklas – algoritmai, rašo BBC.

Už kiekvienos virtualios paslaugos slepiasi „protingi“ kodai. Nuo interneto parduotuvių, skaičiuojančių, kokios knygos ar filmai mums gali labiau patikti, iki „Facebook“ draugų paieškos, nuotraukų žymėjimo ar interneto paieškos sistemų, rodančių kelią internete.

Būtent šie nematomi skaičiavimai valdo tai, kaip mes elgiamės virtualiame pasaulyje.

Praėjusį mėnesį vykusioje „TED Global“ konferencijoje algoritmų ekspertas Kevinas Slavinas įspėjo, kad „skaičiavimai, kuriuos kompiuteriai naudoja tam, kad nuspręstų tam tikrus dalykus“ skverbiasi į mūsų gyvenimus.

Tarp jo paminėtų pavyzdžių – robotas-valytojas, nurodantis efektyviausią būdą, kaip sutvarkyti namus, ir interneto parduotuvių algoritmai, kurie perima Volstrito (Niujorko vertybinių popierių biržos) kontrolę.

„Mes rašome šiuos dalykus, kurių patys nebegalime perskaityti. Ir mes prarandame supratimą apie tai, kas vyksta pasaulyje, kurį mes sukūrėme“, – įspėjo K.Slavinas.

Milijonus kainuojanti knyga

Algoritmai gali būti protingesni už žmones, tačiau jie nebūtinai „galvoja“ apie ateitį. Tai tapo akivaizdu, kai „Amazon“ interneto parduotuvėje „susikovus“ dviem identiškiems kainų reguliavimo algoritmams knygos apie muses kaina pasiekė 23,7 mln. dolerių (56 mln. Lt).

Tokią kainą ji pasiekė dėl to, kad du pardavėjai naudojo tokius pat automatinius algoritmus („robotus“) kainoms reguliuoti. „Susipešę“ algoritmai puolė didinti kainą neatsižvelgdami į tai, kad ji pasiekė nesuvokiamą sumą.

Plačiau apie tai galite pasiskaityti čia.

Tai leidžia suprasti, kokį chaosą gali sukelti leidimas algoritmams veikti be žmonių priežiūros, mano K.Slavinas.

Sudėtingesni kodai turi įtakos visiems mūsų gyvenimo aspektams, net kultūrai.

Filmų nuomos svetainės „Netflix“ naudojami algoritmai lemia 60 proc. vartotojų pasirinkimui, kadangi mes vis mažiau pasitikime savimi pačiais ir vis labiau pasikliaujame skaičiavimo galia.

Svarbus vaidmuo

Kodai atlieka svarbų vaidmenį net Holivude.

Mes rašome šiuos dalykus, kurių patys nebegalime perskaityti. Ir mes prarandame supratimą apie tai, kas vyksta pasaulyje, kurį mes sukūrėme, – įspėjo K.Slavinas.Didžiosios Britanijos kompanija „Epagogix“ naudodama algoritmus prognozuoja, koks filmas gali tapti hitu.

Atsižvelgiama į daugelį faktorių: scenarijų, siužetą, aktorius, vietą ir t.t. Visa tai sudėjus nusprendžiama, kiek pinigų filmas gali uždirbti.

Bendrovės vadovas Nickas Meaney teigia, kad sistema „padeda kino kompanijoms priimti sprendimą, ar gaminti filmą, ar ne“.

Vienu atveju sistema nustatė, kad filmas, kurio gamybos sąnaudos siektų per 180 mln. svarų (709 mln. Lt), būtų uždirbęs tik 30 mln. svarų (118 mln. Lt), tad dienos šviesos jis taip ir neišvydo.

Kitu atveju algoritmas nusprendė, kad brangios aktorės pagrindiniam vaidmeniui samdyti neverta, kadangi filmas uždirbtų ne ką daugiau, nei pasirinkus mažiau žinomą aktorę.

Tačiau N.Meaney tikina, kad algoritmų vaidmuo Holivude yra ne toks reikšmingas, kaip gali pasirodyti.

„Filmus nusprendžiama pastatyti dėl daugybės priežasčių, mes esame pernelyg sureikšminami. Mes nepasakome, koks turėtų būti scenarijus. Kino kompanijos vertina mūsų paslaugas kaip vertingą verslo informaciją. Mes padedame žmonėms priimti sudėtingus sprendimus“, – sakė jis.

Nepaisant to, „Epagogix“ neatskleidžia, su kokia kino kompanija ji dirba pastaruosius penkerius metus. Anot N.Meaney, tai yra „jautri“ informacija.

Žmonės nepasitiki atmintimi

Jei algoritmai turėtų šlovės galeriją, joje pirmoji vieta būtų skirta interneto paieškos sistemai „Google“.

Jos garsusis kodas leido paieškos milžinei užimti dabartinę poziciją ir tapti viena galingiausių pasaulio kompanijų.

Niekas nesiginčys, kad „Google“ padarė paiešką internete gerokai paprastesnę, tačiau kritikai klausia: kokia kaina?

Savo knygoje „The Filter Bubble“ Elis Pariseris klausia, ar ne perdaug sau leidžia informaciją ryjantis „Google“ algoritmas, rinkdamas mūsų asmeninę informaciją ir keisdamas internetą.

O neseniai Kolumbijos universiteto psichologų atliktas tyrimas parodė, kad interneto paieškos sistemos netgi keičia žmonių mąstymą: žinodami, kad galės rasti tam tikrą informaciją vėliau, žmonės net nesistengia jos įsiminti.

„Mūsų smegenys pasitiki internetu taip pat, kaip mes pasitikime draugų, šeimos narių ar bendradarbių atmintimi. Mes įsimename tai, kaip informaciją galima rasti, tačiau jos pačios nesistengiame įsiminti“, – teigė tyrimui vadovavusi psichologė Betsy Sparrow.

Daugiau informacijos apie šį tyrimą galite rasti čia.

Akcijų biržų dievai

Finansų rinkose algoritmai yra tarsi karaliai, nes būtent jiems patikima priimti sprendimus, ką parduoti ir ką pirkti.

Iki 70 proc. Volstrito prekybos šiuo metu atlieka algoritmai.

Taigi bankai ir brokeriai dabar samdo ne tik protingus prekybininkus, bet ir matematikus bei programuotojus.

Tačiau net preciziškai tikslios elektroninės mašinos, naudojančios žmonių sukurtus stebuklingus kodus, negali garantuoti, kad viskas vyks sklandžiai.

Pernai gegužės 6 dieną dėl penkias minutes trukusio rinkos smuktelėjimo JAV akcijų biržoje algoritmai sukėlė tikrą chaosą, kuriam suteiktas pavadinimas „Flash crash“ (liet. trumpasis jungimas).

Manoma, kad vieno prekeivio naudota kompiuterinė programa atliko itin didelį sandorį – vos per 20 minučių pardavė 75 tūkst. akcijų, kurių vertė siekė 2,6 mlrd. svarų (10,2 mlrd. Lt). Į šį sandorį skubiai sureagavo kiti algoritmai – jie pradėjo pardavinėti akcijas ir įsisuko savotiška karuselė.

Tai buvo vertinga pamoka, kad algoritmai nedidelius pokyčius rinkoje gali perdėtai išpūsti ir paspartinti.

Taigi didėjant algoritmų įtakai pasaulyje, galbūt atėjo laikas pagalvoti, ar nereikėtų jų „dresiruoti“ atidžiau?

Siūlome pasižiūrėti K.Slavino pristatymą (anglų k.):

VIDEO: How algorithms shape our world | Kevin Slavin

Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie Mokslas.IT