TIESAI REIKIA TAVO PALAIKYMO PRISIDĖK
Dabar populiaru
Sužinokite daugiau
Pažymėkite klaidą tekste pele, prispaudę kairijį pelės klavišą

Pavojingiau už meteoritus: kaip susiformuoja kruša?

Audros debesys Vilniuje
15min skaitytojo Daumanto nuotr. / Audros debesys Vilniuje
Šaltinis: 15min
1
A A

Kruša Lietuvoje rugpjūčio mėnesį – dažnas reiškinys. Ir pavojingas. Lietuvos istorijoje buvo atvejų, kai kruša ne tik išdaužydavo namų langus, sulankstydavo automobilių stogus, bet ir užmušė naminius gyvulius.

Nors daugeliui žmonių žodžiai „pasaulio pabaiga“ dažniausiai asocijuojasi su kosminėmis katastrofomis (Čeliabinsko meteorito pavyzdys), visgi daugiau žalos padaro būtent tokių stichijų kaip kruša siautėjimas.

Bene didžiausia kruša Ignalinos raj. Didžiasalyje siautėjo 2013 m. gegužę (krito net avys), o Vilniaus apylinkes siaubė 2014 m. rugpjūčio 8 d. – draudikai skaičiavo didžiulius nuostolius. Šiaulius kruša nusiaubė šių metų gegužę.

1964 m. birželio 20 d. netoli Alytaus iškrito net 300 g sveriantys krušos gabalai.

O 1964 m. birželio 20 d. netoli Alytaus iškrito net 300 g sveriantys krušos gabalai.

Nacionaliniai krušos susidarymo ypatumai

Kruša – šiltuoju metų laiku susiformavę krituliai iš ledo gabalėlių. Dažniausiai – 0,5–3 cm skersmens, bet pasitaiko ir kur kas didesnių.

Dažniausiai kruša susiformuoja popietę. Pasak sinoptikės Izoldos Marcinonienės, krušos ledo gabalai būna labai įvairūs ir priklauso nuo sąlygų, kurios susidaro debesyse. „Kuo labiau atšąla, tuo labiau suledėja“, – sakė specialistė.

Jei oro temperatūra rytą 1,5 kilometro aukštyje 8–10 laipsnių šilumos, o po pietų atšąla iki nulio, netgi vieno laipsnio šalčio, vien to krušai susiformuoti nepakanka. Debesyse turi būti pakankamai statybinės medžiagos – drėgmės.

Viesulas Radviliškyje (skaitytojo 2222 nuotr.).
Viesulas Radviliškyje (skaitytojo 2222 nuotr.).

Sinoptikams numatyti krušą iš anksto labai sunku, paprastai prognozė patvirtinama tik prieš kelias valandas. Šiam tikslui naudojamas išmanus sinoptikų radaras.

Kai formuojasi galingas audros debesis su perkūnija, smarkiu lietumi ir škvalu, galime sulaukti krušos. Kuo aukštesnis horizonte audros debesis, tuo didesnė krušos tikimybė.

Audrą galime numatyti patys

Pasak klimatologės Audronės Galvonaitės, kai kuriuos reiškinius žmonės gali numatyti patys, pavyzdžiui – jei susidaro tamsūs kamuoliniai debesys, kurių pagrindas siauras, o viršus primena priekalą, tikėtina, kad gali kilti audra, kruša ar net viesulas.

Kai susiformuoja kamuoliniai audros debesys, t.y. debesys, panašūs į kamuolį, kurių viršus panašus į priekalą ir jo spalva – tamsi, tokiais atvejais laukiama audros. Gali kilti škvalas, perkūnija, kruša ir netgi susisukti viesulas.

15min skaitytojo Tomo nuotr./Audros debesys Vilniuje
15min skaitytojo Tomo nuotr./Audros debesys Vilniuje

Tokie debesys padeda prognozuoti, bet ne visada galima žinoti, kokių reiškinių su šiuo debesimi galima sulaukti, nes tai dažniausiai labai lokalus reiškinys. Kamuolinio debesies pagrindas gana siauras – kartais gali vienoje gatvės pusėje lyti, o kitoje – ne.

Kodėl krušos gabalai ilgai netirpsta

Sinoptikai krušos ledo gabalus vadina ledėkais. Jie gana kieti, todėl ilgiau tirpsta. Beje, iš debesų visada krinta sniegas, tik prie žemės paviršiaus jis ištirpsta ir virsta lietumi.

Nieko nuostabaus, kad ir vasarą gali iškristi viena ar kita snaigė. Kartais susidaro situacija, kad ateina šalta oro masė arba sniegas krinta labai staigiai, todėl nespėja ištirpti.

Audros palydovas – škvalas

Krušą ar paprastą vasaros audrą dažniausiai lydi škvalas. Škvalas – tai staigus vėjo sustiprėjimas iki 8 m/s ir daugiau per trumpą, ne didesnį kaip 2 min. laiko tarpą. Škvalo metu vėjo greitis didesnis negu 10 m/s.

Škvalą sukelia ypatinga oro cirkuliacija kamuoliniame debesyje: debesies priekinėje dalyje oras veržliai kyla aukštyn, o atvėsęs užnugaryje leidžiasi žemyn.

Kasdien Žemės rutulyje kyla apie 44 000 audrų.

Lietuvoje per metus būna vidutiniškai nuo 5 (Varėnoje) iki 40 (Klaipėdoje) audringų dienų, kai vėjo stiprumas yra daugiau negu 15 m/s.

Paskaičiuota, kad bet kurią dieną Žemės rutulyje kyla apie 44 000 audrų.

Kuo škvalas skiriasi nuo viesulo?

Škvalas – tai trumpalaikis vėjo sustiprėjimas, dažniausiai – praeinant šaltiems atmosferos frontams. O viesulas yra sūkurys, jis primena tai, ką Amerikoje vadiname tornadais. Lietuvoje tornadai mažesni, tad vadinami viesulais.

O uraganas – tai staigus vėjo sustiprėjimas, kai vėjo greitis pasiekia 33 m/s, bet tai – ne sūkurys, o gūsingas vėjas.

Pažymėkite klaidą tekste pele, prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie Mokslas.IT