Dabar populiaru
Publikuota: 2019 sausio 18d. 11:17

Prisijungę 24 valandas per parą: kaip susigrąžinti asmeninį gyvenimą ir neprarasti darbo?

Lovoje su telefonu
Vida Press nuotr. / Lovoje su telefonu

Nauja nerašyta darbo taisyklė – būti pasiekiamu visada – pakerta sveikatą, santuokas ir ekonomiką. Kaip to išvengti?

„Mazochistiškai siekiu įtikti viršininkams, todėl aifono niekados nepaleidžiu iš rankų ir neinu namo be makbuko. Tiesiog dėl viso pikto. Neseniai viršininkas paklausė manęs kažką apie darbą 23:11. Kai atsakiau jam po septynių minučių, jis parašė: „Tu = visada prisijungęs”. Ar tai buvo juokelis, ar komplimentas, nesvarbu“, – „Wall Street Journal“ rašo žurnalistas Paulas Schrodtas.

Nesutariama, būtent kada technologijos į darbo kultūrą įdiegė „būti visada pasiekiamu“ sampratą. P.Schrodto nuomone, tai įvyko devintojo dešimtmečio viduryje, kai gydytojai JAV pradėjo masiškai naudoti pranešimų gaviklius (angl. pager). Dabar likti „neatsijungus“ nuo darbo tapo nebyliu reikalavimu. Visur esantys išmanieji, kone besvoriai nešiojamieji kompiuteriai ir naujos programėlės šią užduotį palengvina, bet, panašu, tuo pačiu tampa šiuolaikiniu „mirties nuo tūkstančio pjūvių“ analogu – darbas nepastebimai susilieja su poilsiu.

Nuolatinis projektų ir klientų užklausų srautas gyvenimą paverčia nesibaigiančiu darbo užduočių sąrašu. Bandome apgauti save, teigdami, kad šiame pasaulyje, kai esame visada pasiekiami, turime daugiau laisvės. Naudodami tokį „lankstų“ grafiką, galime iš darbo išeiti anksčiau, tačiau jaučiame, kad privalome į žinutę ar laišką reaguoti per kelias minutes, ir nesvarbu, 4 valandą dienos ar nakties. Tai keičia mūsų psichiką.

Ilsėtis – teisėta

2017 metais Prancūzijoje įsigaliojo įstatymas, ginantis teisę ne darbo metu būti nepasiekiamu. Visos kompanijos, kuriose yra daugiau nei 50 darbuotojų (tai yra, maždaug pusė Prancūzijos darbdavių), privalo aptarti su darbuotojais įvairius komunikavimo būdus, kad būtų garantuojamas jiems priklausantis, sau ir šeimai skiriamas laikas. Variantų daug: nuo draudimo siųsti elektroninius laiškus per išeigines, iki žinučių programėlių išjungimo po darbo valandų. Šių metų rugpjūtį Prancūzijos Aukščiausiasis teismas, remdamasis šiuo įstatymu, paskelbė pirmąjį nuosprendį, paskyręs pažeidėjui – vietiniam britų kompanijos padaliniui – 60 tūkstančių eurų baudą. Panašūs įstatymai yra Italijoje ir Filipinuose, jų įvedimą svarsto Vokietija, Liuksemburgas ir Niujorkas.

Išskydus linijoms tarp asmeninio ir profesinio gyvenimo, galima „perdegti“. Remiantis kompanijos „Technologia“ tyrimu, tai gresia 12 proc. visos Prancūzijos darbo jėgos (3,2 mln. žmonių). Jis kenkia ne tik konkretaus žmogaus sveikatai, bet ir visai šaliai: kompanijos vertinimu, stresas darbe šalies ekonomikai kasmet kainuoja 2–3 mlrd. eurų. Harvardo ir Stenfordo universitetų (abu JAV) atliktų tyrimų preliminariais duomenimis, stresas darbe išlaidas sveikatos priežiūrai kasmet padidina 190 mlrd dolerių.

78,3 proc. iš 1200 apklaustų britų mano, kad įprotis būti visada pasiekiamu neigiamai veikia jų gyvenimą ir išskyrė pagrindines tokio elgesio sukeliamas problemas: miego problemos (52,8 proc.), sustiprėjęs stresas (51,9 proc.), išsekimas (50,6 proc.), mažiau laiko šeimai (47,6 proc.), mažiau laiko hobiui (38,8 proc.).

Nežinojimo palaima

„Jei kas nors neatsako per kelias minutes, tai reiškia, ne kad jus ignoruoja, o kad dirba. Palaukite, nieko baisaus nenutiks: dangus neužgrius, kompanija nesubyrės. Tiesiog mums visiems taps truputį maloniau ir ramiau dirbti“, – mano Jasonas Friedas, vienas iš bendrovės „Basecamp“ įkūrėjų.

Daugelis mūsų patiria FOMO (Fear of Missing Out – baimę ką nors praleisti). Iš socialinių tinklų – visų pirma, „Instagram“ – ši fobija persimetė ir į darbą. Žmonės gali neišjungti telefono, baimindamiesi praleisti itin svarbų darbo pranešimą. Jis niekada neateina, tačiau baimė tampa įpročiu. J.Friedas skatina įvesti naują abreviatūrą – JOMO (The Joy of Missing Out – džiaugsmas ką nors praleisti). Žmonės tiesiog fiziškai negali visko sekti, todėl užuot baiminęsi ką nors praleisti, jie turėtų džiaugtis, jei kas nors jų neužkliudė – iš tiesų svarbią informaciją anksčiau ar vėliau vis viena sužinosite, tikina jis. FOMO mentaliteto galima galima atsikratyti ir neprarandant viršenybės palankumo.

Remdamasis asmenine patirtimi, agentūros „Meltmedia“ vadovas Justinas Grossmanas siekiantiems susigrąžinti gyvenimą pataria: nustokite operatyviai atsakinėti į laiškus ir SMS. 99 proc. atvejų reaguoti nedelsiant nėra jokio reikalo, atsakinėkite tik į skubiausias užklausas.

Nustokite dirbti laisvadieniais. Tiesiog nusistatykite taisyklę: laikas nuo penktadienio vakaro iki pirmadienio ryto – išskirtinai jums. Aplink nuolatos kas nors vyksta, visko nesugainiosite.

Išjunkite savo darbo prietaisus per atostogas. Visuomenė verčia mus galvoti, kad „skaitmeninis detoksas“ – neleistina prabanga tačiau taip nėra. Gyvenimas neapsiriboja darbu. Negalite nuolat bijoti, kad nuvilsite kolegas ir viršininkus, ypač per atostogas.

Skirkite sau bent po 15–30 minučių per dieną. Tai nėra taip jau daug. Svarbiausia – nuspręsti, kaip šį laiką praleisite. Pavyzdžiui, J.Grossmanas skiria jį meditacijai, tačiau tinka bet koks džiaugsmą jums teikiantis ir padedantis atsipalaiduoti užsiėmimas. Padarykite savo gerovę prioritetu – nesileiskite dėl to į kompromisus su niekuo ir nejauskite sąžinės graužimo.

Nustatykite interesantų priėmimo laiką, tęsia J.Friedas. Ką daryti, jei klausimas iškilo pirmadienį, o priėmimo valandos tik ketvirtadienį? Laukti. Iš pirmo žvilgsnio, toks būdas atrodo neefektyvus ir netgi pasenęs būdas iš biurokratų arsenalo, tačiau „Basecamp“ jis labai populiarus.

Pakeisti nuostatas

Šiuolaikines technologijas naudojame neteisingai. Užuot greičiau atlikę darbus ir sutrumpinę darbo savaitę iki 4 dienų, išsiugdome darboholizmą, kad vadovai galėtų mumis kliautis. Privalome atsisakyti buvimo visada pasiekiamais taisyklės prieš jai mus pavergiant, tvirtina garsus verslo treneris Gregas McKeonas.

Ilgą laiką pažanga judėjo žmones apjungiančių platformų kūrimo kryptimi, bet dabar reikia sukurti šių sistemų ribotuvus. Vienas iš tokių ribotuvų – „Google“ kalendoriaus funkcija „Darbo valandos“. Ja, be viso kito, galima atmesti kolegų kvietimus į susitikimus ar skambučius ne jūsų nustatytu laiku, o taip pat nustatyti automatinius atsakymus į elektroninius laiškus.

Naujoje „iOS“ versijoje galima nustatyti parinktį „Netrukdyti“ taip, kad pranešimai jūsų nereikalautų dėmesio ne tik nustatytu laiku, bet ir nustatytoje vietoje (tarkime, namie ar restorane). O funkcija „Netrukdyti miegant“ turėtų pagerinti miego kokybę – ji sumažina ekrano ryškumą ir paslepia pranešimus iki ryto. „Screen Time“ funkcija analizuoja naudotojo veiklą su programėlėmis ir internete, ir sukuria kasdienes ir kassavaitines ataskaitas apie kiekvienoje programėlėje ar svetainėje praleistą laiką. O „App Limits“ galima apriboti kiekvienos telefono programėlės naudojimo laiką.

Be to, galima pakeisti automatinius atsakymus taip, kad žmonės nereikalautų dėmesio, ir elektroninį paštą sureguliuoti taip, kad, pavyzdžiui, ekranas užsižiebtų tik gavus laiškus iš tų adresų, kurie jums svarbūs. Nors vis daugiau ekspertų rekomenduoja pranešimus visai išjungti: visi jie – iššokantys pranešimai, SMS ir panašiai – yra tam tikra prasme prievartiniai ir neprašyti jūsų smegenų „užgrobėjai“, atitraukiantys jūsų dėmesį nuo to, kuo užsiimate, blaško dėmesį ir energiją.

Beje, pasak Paulo Schrodto, pats drąsiausias metodas – iš išmaniojo telefono pašalinti darbo paštą ir pranešimų gaviklį. Tai jau tikrai užduotis ne šiaudadvasiams.

Technologijos.lt

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Kviečiame anties

Video

10:22
03:13
00:52

Esports namai

Maistas

Parašykite atsiliepimą apie Mokslas.IT