„Informacija visais laikais buvo vienas svarbiausių išteklių. Ji buvo esminė visuomenės vystymosi sąlyga. Tikrai nesutinku su teigiančiais, kad dabar ji svarbesnė nei anksčiu. Skiriasi nebent naujovių atsiradimo tempai. Pirmą kartą su jomis susidūrę mažai apie jas žinome, todėl galime investuoti aklai ir patirti nuostolių. Neinvestavus taip pat rizikuojame pralaimėti, nes galiausiai paaiškėja, kad tomis galimybėmis pasinaudojo kiti. Kaip neprašauti pro šalį ir priimti teisingą sprendimą?“ – retoriškai klausia prof. R.Skyrius.
Anot jo, šiandien dar labai sunku apskaičiuoti, kokios vertės galime tikėtis iš naujųjų technologijų, todėl verslo sprendimas į jas investuoti visada buvo ir bus rizikingas.
„Technologijoms įtaką visada darė socialinė aplinka, vadybos procesai ir pan. Esame padarę didžiulę technologinę pažangą, bet iki šiol tiksliai nežinome, kokios naudos galime iš jos tikėtis. Mūsų lūkesčiai gana dažnai viršija realias galimybes“, – teigia profesorius.
Verslininkai susiduria ir su dar viena problema: kaip efektyviai įvertinti, kiek ir kokios informacijos jiems reikia? Anot pašnekovo, labai dažnai norima gauti visą informaciją, kurią technologinės galimybės leidžia surinkti. Vis dėlto toli gražu ne visa ji iš tikrųjų reikalinga konkrečioms problemoms spręsti. Mokslininko nuomone, būtina žinoti, kada stabdyti informacijos srautą, įsigilinti, ko iš tiesų reikia, kas teikia naudą, o kas tik švaisto laiką ir energiją.
Yra manančiųjų, kad mes pervertiname IT svarbą mūsų gyvenime. Žurnalistas Nicholas Carras IT palygino su geležinkelio ar elektros tinklų plėtra: šiandien šis sprendimas taip lengvai prieinamas, kad niekam nebesuteikia strateginio pranašumo. Harvardo universiteto profesorius Andrew McAfee svarsto, kad galbūt šiandien jau turime brangiai kainuojančių informacinių technologijų, dėl kurių naudos net nesame tikri. Kaip pavyzdį jis pateikia parduotuvių tinklą „Zara“. Į IT jis investavo gerokai mažiau nei konkurentai, tačiau aiškiai įsivardijo pagrindinius savo poreikius, todėl realiai gavo netgi daugiau naudos nei kiti.
Anot mokslininko, verslininkai aktualią informaciją apie rinkos tendencijas, konkurentų veiksmus ar politinę aplinką nori gauti realiuoju laiku. Vis dėlto objektyviau įvertinę savo poreikius daugelis supranta, kad tam tinka ir vienos paros terminas, o principas „čia ir dabar“ neveikia taip sklandžiai, kaip galbūt tikimasi.
Augant informacijos kiekiui ir intensyvumui, atsirandant naujiems jos šaltiniams, keičiasi ir duomenų apdorojimo būdai. Anksčiau įmonės svarstydavo, ar joms reikia interneto svetainės, o dabar toks klausimas net nekyla. Informacijos poreikis yra kaip niekada didelis. Vis dėlto ji turi būti prasminga, tiksli, patikima, savalaikė, suprantama, pateikta konkrečiam subjektui tinkamu laiku ir reikiamoje vietoje.
„Įdomu, kad versle daugiau nei 90 proc. išteklių išleidžiama technologijoms ir duomenims, tačiau net 75 proc. sėkmės priklauso nuo visiškai kitų veiksnių: žmonių, procesų organizavimo, vidinės kultūros, lyderystės ir t. t. Investuojant į naujus sprendimus omenyje reikia turėti gerokai daugiau dalykų nei tik finansus“, – sako prof. R. Skyrius.
Prof. dr. Rimvydas Skyrius nominuotas 2017 m. Lietuvos mokslo premijai už darbų ciklą „Verslo sprendimų paramos, verslo analitikos ir kitų sudėtingų verslo informacinių poreikių tenkinimo galimybių tyrimai“.
