Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Rinkliava už atminties laikmenas piktina ir pirkėjus, ir kūrėjus

A.Mamontovo nuomone, rinkliavos už laikmenas daugeliui žmonių tik sukelia pyktį ir skatina siųstis internete platinamus piratinius kūrinius.
Irmanto Gelūno / 15min nuotr. / A.Mamontovo nuomone, rinkliavos už laikmenas daugeliui žmonių tik sukelia pyktį ir skatina siųstis internete platinamus piratinius kūrinius.
Šaltinis: Laikraštis „15 minučių“
0
A A

Remiantis Europos Teisingumo Teismo sprendimu, rinkliavą už skaitmenines atminties laikmenas turėtų mokėti visi vartotojai, išskyrus įmones, perkančias šias laikmenas darbo reikmėms. Tačiau Lietuvoje netyla raginimai minėtą rinkliavą, kuri skirta kompensuoti autorių patiriamiems nuostoliams dėl jų kūrinių kopijavimo, apskritai naikinti.

Šiuo metu Lietuvoje ši rinkliava taikoma vaizdo ir garso kasetėms, CD bei DVD diskams. Tačiau Seime jau įregistruoti Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo pakeitimai, kuriais šį sąrašą numatoma smarkiai praplėsti, įtraukiant visas skaitmenines laikmenas, tokias kaip USB raktai, atminties kortelės, kompiuterių standieji diskai, taip pat atgaminimo įrangą (grotuvus, televizorius, telefonus ir kt.). Manoma, kad parlamente šis įstatymo pakeitimas gali būti svarstomas jau per pavasario sesiją.

Autorių teisių gynėjai tikina, kad rinkliava yra būtina, esą ją panaikinus smarkiai išaugtų piratavimas, o vartotojai taptų potencialiais autorių teisių pažeidėjais. Be to, gautos lėšos atitenka kūrėjams, kurie mūsų šalyje vargiai remiami.

Skaitmeninėmis laikmenomis prekiaujančios įmonės skundžiasi, kad tokie mokesčiai mažintų paklausą ir konkurencingumą, bei reikalauja panaikinti inkliavos sistemą kaip nepasiteisinusią ir žalingą. Vartotojų teisių gynėjai piktinasi siekiu dar labiau numelžti pirkėjus.

Sistemos žalą įžvelgia ir patys autoriai, kuriems ji sukurta. „Iš principo tai bandoma pakišti kaip kovą su piratavimu. Bet, mano manymu, tai tik paskatins piratavimą. Nes žmogus, susimokėjęs už laikmeną, jausis, kad jis jau susimokėjo už įrašą, ir pumpuos iš interneto viską nemokamai. Tai tiktai padidina įtampą. Realiai autoriai šių pinigų nepajus. O jei ir gaus, tik nedidelę dalį. Šią rinkliavą realiai pajaus tik tas, kuris ją rinks“, – „15min“ teigė kūrėjas Andrius Mamontovas.

Perkant kūrinius sumokama tik už naudojimą

Kompensacijas už kūrinių kopijavimą Lietuvoje renka ir autoriams paskirsto jų teisėms atstovaujančios Lietuvos autorių teisių gynimo asociacijos agentūra (LATGA-A) bei Lietuvos gretutinių teisių asociacija (AGATA).

Pasak LATGA-A generalinio direktoriaus pavaduotojos Gerdos Leonavičienės, pirkdamas kūrinį – muzikinį CD ar filmo DVD – vartotojas susimoka už jo naudojimą. „Tuščių laikmenų“ rinkliava nustatyta už kūrinių kopijavimą.

K.Lazausko nuotr./LATGA-A generalinio direktoriaus pavaduotoja Gerda Leonavičienė.
K.Lazausko nuotr./LATGA-A generalinio direktoriaus pavaduotoja Gerda Leonavičienė.

„Juk kūriniai parduodami ne tam, kad būtų kopijuojami, o tam, kad būtų klausomi, žiūrimi ar skaitomi. O jeigu leidžiame kopijuoti tuos kūrinius, už tai turi būti teisingai kompensuojama. Ten, kur tai leidžiama, yra laikoma, kad kompensacijų nustatymas laikmenoms ir įrenginiams yra geriausias sprendimas“, – „15min“ teigė G.Leonavičienė.

Anot G.Leonavičienės, Europos Teisingumo Teismo (ETT) sprendime nurodoma, kad kopijų padarymo fakto įrodyti nebūtina „paprasčiausiai pakanka, kad tokiais aparatais galėtų būti padarytos kopijos“. Jos teigimu, vartotojai visuomet turi pasirinkimą: tie, kurie niekada nekopijuoja kūrinių ir nenori mokėti kompensacinio atlyginimo, gali įsigyti įrangą, neturinčią minėtų galimybių, pavyzdžiui, televizorių be vaizdo įrašymo funkcijos ir pan.

Paklausta, kaip LATGA-A nustato, kiek ir kieno kūrinių buvo nukopijuota į atminties laikmenas, ir kaip autoriams skirstomos gautos lėšos, pašnekovė teigė, kad „šiuo tikslu reguliariai atliekamos visuomenės apklausos“.

Tiesa, ne visos lėšos tenka autoriams. Kaip teigia LATGA-A atstovai, iki 15 proc. surenkamų pinigų sunaudojama rinkliavos administravimui.

Apskritai autoriams honoraras mokamas pagal muzikos kūrinių atlikimą ir atgaminimą. „Autorius, kuris buvo labai populiarus, gaus daugiau už ne tokį populiarų. Mūsų nuomone, tai labai logiška, nes populiarūs kūriniai, dažnai transliuojami per radiją ir TV, ar kūriniai, kurių kompaktinių plokštelių išleidžiama daug, yra ir daugiau kopijuojami“, – teigė LATGA-A atstovė.

Už 2009 metus LATGA-A autoriams išmokėta suma buvo išdalyta taip: 61,49 proc. atiteko muzikos ir literatūros autoriams, 28,89 proc. – audiovizualinių kūrinių autoriams, o 9,62 proc. – vizualinių menų kūrinių autoriams.

„Pavyzdžiui, muzikos ir literatūros autoriams skirti pinigai buvo išmokėti per 1,8 tūkst. Lietuvos muzikos ir tekstų autorių (didesnes nei 500 Lt sumas gavo tik daugiau nei 50 autorių)“, – sakė pašnekovė.

Pernai iš viso LATGA-A surinko per 14 mln. Lt, beveik 1 mln. Lt iš šios sumos surinkta už „tuščias laikmenas“.

Įstatymo pataisas, numatančias praplėsti apmokestintų laikmenų sąrašą, Seime įregistravęs parlamentaras Julius Dautartas teigia, kad tai leistų papildomai surinkti dar 2–2,5 mln. Lt per metus. Dalis šių lėšų būtų skirta specialiam socialiniam fondui palaikyti jauniesiems menininkams.

„Autoriai patys labai džiaugiasi tuo įstatymu. Laikai pasikeitė, šiuolaikinės įrašymo ir atgaminimo priemonės nužengė labai toli į priekį. Motyvai labai paprasti: kadangi mūsų meno elitui yra sudėtingos sąlygos, taip bandome apginti intelektualinį ir kūrybinį produktą“, – „15min“ sakė J.Dautartas.

Jo nuomone, įstatymo pataisos Seimą gali pasiekti pavasario sesijoje, tačiau veikiausiai dėl jų dar bus kreiptasi nuomonės į Vyriausybę.

Legalizuos piratavimą?

Kalbėdamas apie kompensacijos naudą, parlamentaras užsiminė ir apie piratavimą internete, esą tai padėtų „bent šiek tiek apdrausti“ atlikėjus.

Mokestis yra absurdiškas nuo pat pirmo pasakymo, kad žmogus, kuris kažką įrašo, turi mokėti tam, kas galbūt gali įsirašyti kūrinį, – sakė M.Okulič-Kazarinas.Kai kurie atlikėjai tuo abejoja.

Žinomas kūrėjas Andrius Mamontovas teigia, kad kompensaciją už kopijavimą dauguma vartotojų supranta kaip „piratavimo legalizavimą“. Jo nuomone, išplėtus apmokestintų įrenginių sąrašą, net sąžiningi vartotojai nesidrovėdami siųsis kūrinius iš interneto nelegaliai.

„Žmogus yra laisvas naudoti bet kokią laikmeną kaip tik nori. Gal žmogus į ją kraus savo darytas nuotraukas arba savo įrašytą muziką. Tai yra tiesiog nelogiškas pinigų rinkimas“, – teigia A.Mamontovas.

Jo nuomone, kova su piratavimu Lietuvoje bevaisė, kol nėra padorios internetinės parduotuvės, kurioje būtų galima legaliai įsigyti muzikos, filmų, laidų ir kt. „O tai, kad bus apmokestinama laikmena, sakau, daugeliui žmonių tik sukels pyktį, autoriai nuo to realiai nepraturtės, o tas pyktis išsilies į tai, kad bus atsisiunčiami failai, kurie nelegaliai dedami internete, kas vyksta nuolat. Kas vėlgi nuo to nukentės? Autoriai. Nes jų kūrybą kažkas atsisiųs nemokamai“, – kalbėjo A.Mamontovas.

Atlikėjas taip pat teigė nesuprantąs lėšų surinkimo bei paskirstymo sistemos. „Taip, aš gaunu ataskaitas už tai, kiek, kur, kaip, kada buvo groti mano kūriniai – radijuje, koncertuose, renginiuose. Tai aš visada gaunu. Bet aš niekada nemačiau, kad būtų punktas už laikmeną“, – sakė jis.

Neaiškus skirstymas

Žurnalistas, dainininkas Marijonas Mikutavičius taip pat teigė nesuprantąs, kam reikia papildomų rinkliavų.

Reikia pripažinti, kad mes visi pirataujame. Ir kompiuteris daugeliu atvejų yra piratavimo priemonė. Tai tokiu atveju aš suvokiu, kad sumokėjęs tą rinkliavą aš gaunu indulgenciją, ir tai reiškia, kad kiekvienas vartotojas yra potencialus vagis. Visiems čia apsimokėtų, išskyrus gal autorius, – sakė M.Mikutavičius.„Man tada norėtųsi bent išgirsti atsakymus, kaip tai bus paskirstoma, kodėl būtent vartotojai turi mokėti, kiek iš tikrųjų atsiperka tas mokestis tiems autoriams ir kuriems konkrečiai“, – „15min“ sakė M.Mikutavičius.

Nors ir gauna autoriaus atlygį, M.Mikutavičius teigė vis dar nesuprantąs, kaip ši sistema veikia ir kam jos reikia. „Žinote, be jokios abejonės, aš lyg ir turėčiau būti suinteresuotas, kad apmokestintų viską, nes aš, kaip autorius, turėčiau gauti daugiau. Bet man lieka neaiškumų. Vienas jų – kur tas mokestis eis. Neva bus kuriami fondai tiems atlikėjams, kuriems, sakykime, nelabai sekasi, ir jie tam tikra prasme taip bus skatinami. Bet tada ir bulvėms galbūt reikia kokį mokestį uždėti, kad paskatintume tuos valstiečius, tuos ūkininkus, kuriems nepasisekė su bulvių derliumi“, – ironizavo M.Mikutavičius.

Lietuvos nacionalinės vartotojų federacijos tarybos narys Mykolo Romerio universiteto dėstytojas Mykolas Okulič-Kazarinas taip pat kritikuoja rinkliavą už autorių kūrinių kopijavimą.

„Mano programas kažkas įrašinėja į tas laikmenas, o aš už tai nieko negaunu. Tačiau kai pats perku diską, įsirašau savo sukurtą programą, moku mokestį kažkokiam autoriui. Visų pirma, tuo suinteresuota organizacija, kuri surenka tuos pinigus. Klanas iš melo kuria sistemą melžti vartotojus, prisidengdamas autorių gynimu“, – „15min“ teigė M.Okulič-Kazarinas.

Paklaustas, ar vartotojų federacija ketina dėl to imtis kokių nors priemonių, M.Okulič-Kazarinas teigė nematąs galimybių. „Čia problema ta, kad smulkių žmonių smulkūs praradimai niekaip nėra atstovaujami. Man labai gaila, kad Seimas, kuris turėtų atstovauti masei, atstovauti visuomenei,  neatstovauja jai. Jis atstovauja tiems, kas ką nors užsimoka, paremia“, – sakė jis.

„Infobalt“ nenusileidžia

Informacinių technologijų bendroves vienijanti asociacija „Infobalt“ ir po ETT sprendimo laikosi nuomonės, kad esamą sistemą reikėtų naikinti kaip nepasiteisinusią ir žalingą.

„Siūlome žymiai apriboti asmeninio kopijavimo teisę, paliekant autoriams teisę patiems spręsti, suteikti ar nesuteikti tokią privataus atgaminimo teisę vartotojams“, – sakė „Infobalt“ atstovė Vilma Misiukonienė.

Pasak jos, autorius ir teisių turėtojas gali pats nustatyti, kokiu būdu bus saugomas kūrinys, o jei kūrinys neapsaugotas, priskaičiuoti kompensaciją prie kūrinio kainos.

Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie Mokslas.IT