Dabar populiaru
Publikuota: 2013 gruodžio 19d. 13:30

Sėkmingai startavo „atradimų mašiną“ – kosminį teleskopą „Gaia“ nešanti raketa

Menininko pavaizduotas Europos kosmoso agentūros ŪESA) „Gaia“ teleskopas
Scanpix. nuotr. / Menininko pavaizduotas Europos kosmoso agentūros ŪESA) „Gaia“ teleskopas

Europos kosmoso agentūra (ESA) ketvirtadienį sėkmingai paleido raketą, iškėlusią į orbitą modernų teleskopą „Gaia“, kuris turės nustatyti tikslią milijardų žvaigždžių padėtį ir padėti sukurti iki šiol išsamiausią mūsiškės Paukščių Tako galaktikos žemėlapį.

Šį teleskopą krovinių kapsulėje „Fregat“ iškėlė Rusijoje pagaminta raketa nešėja „Sojuz STB“ iš ESA Kuru kosminės bazės Prancūzijos Gvianoje, sakoma agentūros tinklalapyje paskelbtame pranešime.

740 mln. eurų (1,02 mlrd. JAV dolerių arba 2,56 mlrd. litų) kainavęs kosminis teleskopas, kuris yra pats pažangiausias iš sukonstruotų Europos kosmoso agentūros (ESA), neoficialiai jau vadinamas atradimų mašina.

Pagrindinė „Gaia“ užduotis – atlikti „astronominį surašymą“: tiksliai nustatyti apie milijardo žvaigždžių, sudarančių maždaug 1 proc. Paukščių Tako galaktikos šviesulių, išsidėstymą erdvėje.

„Dėl potencialių „Gaia“ atradimų sąrašo ši misija yra unikali pagal savo mastą ir mokslinę grąžą“, – sakoma ESA pranešime.

Pagrindinė „Gaia“ užduotis – atlikti „astronominį surašymą“: tiksliai nustatyti apie milijardo žvaigždžių, sudarančių maždaug 1 proc. Paukščių Tako galaktikos šviesulių, išsidėstymą erdvėje.

Per savo misiją pakartodamas šiuos matavimus iki 470 kartų, teleskopas gali padėti astronomams apskaičiuoti atstumą iki tų žvaigždžių, jų judėjimo greitį ir trajektoriją.

„Po dvejų metų nuo dabar turėsime pirmąjį dangaus sąvadą“, – sakė prancūzų astronomas Francois Mignard'as, dirbantis Žydrojo Kranto observatorijoje.

Vėliausias ESA žvaigždžių stebėjimo aparatas „Hipparcos“ jau yra pelnęs daug liaupsių.

1989 metais paleistas ir beveik ketverius metus veikęs aparatas leido tiksliai nustatyti 118 tūkst. žvaigždžių padėtį, taip pat mažiau tikslią 2 mln. žvaigždžių padėtį. Ta duomenų bazė iki šiol plačiai naudojama astronomų profesionalų.

„Gaia“, kuri tolimų žvaigždžių šviesą gaudys trijų metrų skersmens šešiakampe optine sistema, kuri yra 200 kartų jautresnė negu „Hipparcos“. Teleskopas matuos kampus, kurie, pagal trianguliacijos skaičiavimus, leis nustatyti žvaigždžių padėtį.

„Jeigu „Hipparcos“ galėjo išmatuoti kampą, atitinantį Mėnulyje esančio astronauto ūgį, „Gaia“ galės išmatuoti jo nykščio nago plotį“, – sakoma ESA tinklalapyje.

„Gaia“ antroji užduotis taip pat bus įspūdinga. Matuodamas žvaigždžių šviesos „virpėjimą“, kai dalį šviesulio uždengia aplink jį skriejančios planetos, teleskopas gali padėti papildyti mokslininkų žinias apie egzoplanetų sistemas.

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
Pažymėkite klaidą tekste pele, prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Naujienos

Žiemos olimpinės žaidynės

Parašykite atsiliepimą apie Mokslas.IT