Mano žinių demonstravimas užėmė apie 100 lapų. Gaila, namuose esantis spausdintuvas jau kelerius metus „uždžiūvęs“, o jo „gaivinimas“ kainuotų, ko gero, daugiau nei pats spausdintuvas yra vertas. Taigi diplominį darbą spausdinau už pinigus.
Ir tik po to sulaukiau pasiūlymo išbandyti spausdintuvą „HP Officejet Pro 8000“. Jis skirtas smulkiajam verslui. Bene didžiausias šio spausdintuvo patogumas tas, kad jam prijungti nereikia laidų – galima naudoti bevielį ryšį. Lyginant su kitais rašaliniais spausdintuvais, jis lapus spjaudo tikrai greitai – prasčiausios kokybės 10 psl. teksto atspausdino per 53 s, vidutinės kokybės 10 psl. – per 70 s, o vidutinės kokybės 10 psl. teksto su spalvotais grafikais – per 90 s. Geriausia kokybe išspausdintas „testinis“ pereinančių spalvų („vaivorykštinis“) lapas iš tolėliau atrodė be priekaištų, tačiau pasižiūrėjus atidžiau galima pastebėti nežymius pereinamuosius „dryželius“. Na, spausdintuvas rašalinis, nėra ko norėti.
Šio spausdintuvo kokybės pakanka nuotraukų spausdinimui, tačiau teks nusiteikti palaukti – vieną A4 dydžio nuotraukos kokybės lapą jis stenėjo 3 min 45 s. Šviesios nuotraukos atsispausdino ryškiai ir tolygiai. Tamsesnės, žiūrint iš arčiau, buvo truputį „taškuotos“, tačiau juk nuotraukas spausdinamos ne tikrinti kokybę, o pasigrožėti, pasistatyti ant šaldytuvo. Tam kokybės visiškai užtenka.
Žaisdamas su šiuo spausdintuvu susidūriau su viena problema: pasibaigus popieriui jis pareikalavo būti „perkrautas“ (o įsijungia jis per maždaug 5 min.), tačiau ir tai nepadėjo – kompiuteryje buvo rašoma, kad spausdintuvas yra „out of paper“ (liet. „baigėsi popierius“). Spausdintuvas vėl veikė tik perkrovus kompiuterį. Tiesa, gali būti, kad tai – operacinės sistemos, o ne spausdintuvo klaida.
O didžiausias spausdintuvo pliusas – taupus dažų naudojimas. Atspausdinus apie 100 psl., iš kurių 10 – A4 formato geriausios kokybės nuotraukos, dažų kiekio sumažėjimas buvo beveik nepastebimas.
Spausdintuvo kaina – nuo 511 Lt iki 664 Lt (tokias kainas pateikia internetinės parduotuvės).
Muzika be laidų
Pagaliau viską atsiskaičius norisi pailsėti. Pirmiausia, išsimiegoti, tada gal pažiūrėti praleistus filmus, išvažiuoti į gamtą ar paklausyti muzikos.
Muzikos dažnai klausausi eidamas pasivaikščioti. Labiausiai erzinantis dalykas – nuo lengvo laido truktelėjimo ausinės iškrenta iš ausų. Muzikinius „Walkman“ telefonus gaminanti „Sony Ericsson“ šią problemą nesunkiai išsprendė – pagamino vienu laidu sujungtas bevieles ausines, kodiniu pavadinimu „HBH-IS800“. Jos prie telefono prisijungia „Bluetooth“ ryšiu (prijungti šių ausinių prie kompiuterio man nepavyko). Kartu su ausinėmis gavau prieš daugiau nei metus prekyboje pasirodžiusį „Walkman“ serijos mobilųjį telefoną „W980“. Suderinti ausines su šiuo telefonu pavyko per kelias sekundes (spusteli mygtuką, palauki, telefone „patvirtini“ ir – viskas). Ausinės (kurias galima naudoti ir kaip laisvų rankų įrangą) veikė be priekaištų. Įjungus muziką telefone, galima vaikščioti po visą kambarį, tačiau užėjus už sienos ryšys ima trūkinėti, o atsitraukus maždaug 10 metrų ausinėse ima spengti tyla.
Pačios ausinės, lyginant su kitomis šio tipo ausinėmis, yra gana sunkios – tai suprantama, jose įmontuoti nedideli elementai, kurie įkraunami naudojant specialų įkroviklį. Ausinės be įkrovimo gali groti apie 4 valandas. Muzikos kokybė – pavydėtinai gera. Taip, tobulos ausinės. Bet... Jų kaina – 325 Lt. Štai kokia ta laisvės (nuo laidų) kaina...
Tiesa, yra ir pigesnių bei universalesnių ausinių. Apie jas – lygiai po savaitės.
