Juk anuomet kažkam ir radijas atrodė bevertis – neva, kas čia norėtų klausyti vieno žmogaus kalbėjimo (paklausytų jie dabar „Zip FM“...). Tiesa, dėl telefono populiarumo nesuklydo. Va, Lietuvoj 3 mln. gyventojų ir 6 mln. telefonų...
Mobiliųjų telefonų gamintoja „Nokia“ trina rankomis. Bet čia sustoti ji neketina. Neseniai ši bendrovė vartotojams pasiūlė naują paslaugą, pavadinimu „Point and Find“ (angl. nurodyk ir surask). Ji gali tapti rimta konkurente tokioms paieškos svetainėms, kaip „Google“, „Yahoo“ ar „Live Search“. Tiesa, veikia ji visiškai kitu principu. Tereikia telefonu nufotografuoti (skamba keistai, bet ar kas nors dar turi telefoną be fotoaparato?) objektą, apie kurį nori daugiau sužinoti, ir nusiųsti nuotrauką į „Point and Find“. Pavyzdžiui, miške tave vejasi meška, tu įlipi į medį, ją nufotografuoji ir sužinai, kad meškos taip pat laipioja po medžius.
Turkas Cem Tutuncuoglu gi susirūpino šiukšlių skleidžiamu nemaloniu kvapu.
Tiesa, kol kas išleista tik „beta“ versija, atpažįstanti tik filmų reklamas ir ji veikia tik Didžiojoje Britanijoje bei JAV. Nufotografavus filmo reklamą, „Point and Find“ pasiūlys peržiūrėti filmo aprašymą, vertinimus, recenzijas, anonsą bei nurodys artimiausią kino teatrą, kuriame tą filmą galima pasižiūrėti.
Tačiau „Nokia“ žada čia nesustoti ir tobulinti „Point and Find“, kad ji atpažintų ir kitus objektus.
Tikriausiai, toliau seks prekių atpažinimas. Kad galėtum parduotuvėje nufotografuoti prekę (arba jos barkodą) ir sužinoti jo sudėtį, poveikį ir kitas smulkmenas.
Tada užtektų nufotografuoti šiukšlinę ir sužinotum, kiek briedo pastarosiomis dienomis suvalgei.
Šalta šiukšlinė
Turkas Cem Tutuncuoglu gi susirūpino šiukšlių skleidžiamu nemaloniu kvapu. Matyt, namuose turi konteinerį, kuriame produktai užsiguli po mėnesį ar ilgiau. Taigi jis sugalvojo, kaip ilgiau išlaikyti šiukšles šviežias – jas tereikia atšaldyti. Jo sugalvota šiukšlinė „Minus“ panaši į nedidelį šaldytuvą, į kurį galima mesti šiukšles. Temperatūrą galima nusistatyti pačiam. Be to, ši šiukšlinė turi peršviečiamą dangtį, taigi visuomet matysi, kiek supuvusių obuolių ten dar tilps.
Mintis gal ir nebloga, bet net jei bus pagaminta, Lietuvoje ji turi itin nedaug vilčių tapti populiaria preke. Uždarius Ignalinos jėgainę bet kokie elektriniai „žaisliukai“, įtariu, praras populiarumą. Taupysim gi. Aš, va, jau mokausi rašyti spausdinimo mašinėle.
Grojanti pagalvė
Taip pat, tikriausiai, man teks atsisakyti pomėgio klausytis muzikos prieš užmiegant. Šiaip, man muzika visada padeda užmigti. O ir košmarų mažiau sapnuoju. Na, nebent netyčia radijas užleidžia kokį James Blunt.
Aišku, geriausia muzika prieš miegą yra lopšinė. Ko gero, visus vaikystėje mamos migdė lopšinėmis. Bet šitas darbas nėra toks lengvas, kaip gali atrodyti. Įsivaizduokit, kiekvieną vakarą tą patį dainuoti.
Visų pasaulio daiktų gimtinė Kinija rado išeitį. Tiksliau, kinas Yw Li. Jis sugalvojo „Muzikinę pagalvę“, kurioje būtų įmontuotas grotuvas, galintis ne tik groti muziką, bet ir įrašyti motinos lopšinę. Vieną kartą įdainuoji ir ramu. O ir vaikas patenkintas – į jo ausis muzika liesis stereo garsu. Nors, nebūtinai vaikas – aš tokią irgi nusipirkčiau. Žinoma, jei nespaustų galvos.
