Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Skaitmeninis nerimas – šių laikų liga: kaip pagyti

Mobilusis telefonas
123rf.com / Mobilusis telefonas
Šaltinis: Lrt.lt
1
A A

Kaip teigiama 2016 m. audito ir konsultacijų įmonės „Deloitte“ surengtame tyrime, žmonės kaip niekada yra priklausomi nuo savo išmaniųjų telefonų. Aktyvių socialinio tinklo „Facebook“ naudotojų yra 1,86 mlrd. (beveik du iš septynių visų žmonių).

Tyrimų centro „Pew Research“ duomenimis, 24 proc. interneto vartotojų naudojasi socialiniu tinklu „Twitter“, o 29 proc. – „LinkedIn“. Negana to, „Facebook“ paskelbė, kad socialinio tinklo naudotojai jame kasdien vidutiniškai praleidžia 50 minučių.

Tačiau net pasižadėję darbe neįsitraukti į „Facebook“ diskusijas arba nežvilgčioti į telefono ekraną per vakarienę, daugelį apima nerimas, kai pamėgina tokių įpročių atsisakyti. Pasak Bostono universiteto psichologijos profesoriaus ir emocijų tyrimų eksperto Stefano Hofmanno, atsisakius socialinės žiniasklaidos gali kilti nerimas ir nenumaldomas noras vėl prisijungti.

Tai galima pavadinti skaitmeniniu nerimu. S.Hofmano teigimu, ilgalaikiai neigiami jausmai, susiję su naudojimusi socialine žiniasklaida ir nesugebėjimu sumažinti tam skiriamą laiką, gali prisidėti prie bendro žmogaus depresyvumo. Žmonės, kurie nusivilia dėl to, kad nesugeba apriboti naršymo, gali jaustis prislėgti.

S.Hofmanas priduria, kad kai kurie vartotojai bijo likti be interneto ryšio, nes gali laiku negauti informacijos apie būsimas grėsmes arba nesužinoti politinių naujienų. „Gyvename nerimo amžiuje“, – sako mokslininkas.

Daugelis iš mūsų norėtų internete praleisti mažiau laiko, tačiau, kai negalime naudotis savo išmaniuoju, mums kyla nerimas. Vengrijos mokslininkų atlikto tyrimo duomenimis, beveik trijų ketvirtadalių jaunų suaugusiųjų, kurie gana trumpai negalėjo naudotis savo išmaniuoju, elgesys pakito, jie ėmė muistytis ar kasytis. Pasak šiai tematikai skirtos knygos autorės Christinos Crook, kovoti su skaitmeniniu nerimu labai padeda aiškus įvardijimas, kodėl norite pakeisti savo naudojimosi socialine žiniasklaida įpročius.

Stiprus motyvuojantis veiksnys – rasti priežastį, kuri būtų artima jūsų gyvenimiškoms nuostatoms. Pavyzdžiui, galite sau tiesiog priminti, kad, jei mažiau naudotumėtės socialine žiniasklaida, galėtumėte daugiau laiko skirti šeimai ar draugams.

Aiškiai įvardijus pliusus ir minusus, galima sumažinti baimę ir nerimą, susijusius su naršymui skiriamo laiko apribojimu, sako Ch.Crook. „Jei neturite svarios priežasties, jokia valia jums nepadės“, – teigė ji.

Jei neturite svarios priežasties, jokia valia jums nepadės, – teigė ji.

Yra daug priežasčių, kodėl žmonės nenori nieko keisti. Kai kurie bijo, kad negaus kvietimų į renginius ir nesužinos, kad vyksta draugų ir pažįstamų gyvenime, arba nerimauja, kad nukentės jų išpuoselėtas socialinis įvaizdis. Kiti tampa priklausomi, nes socialinė žiniasklaida jiems yra svarbi dėl darbo. Tad gali būti naudinga prisipažinti, kodėl nusprendžiate prisijungti prie interneto ir kiek tai jums iš tiesų naudinga.

Visiškai nustojęs naudotis socialine žiniasklaida, vartotojas gali sunerimti, kad praleido ką nors svarbaus. Pasak Ch.Crook, nesinaudojimas socialine žiniasklaida, kad ir trumpą laikotarpį, vis dėlto gali padėti formuoti naujus įpročius ir kontroliuoti savo impulsus.

Skaitmeninė detoksikacija padeda sumažinti nerimą, nes, kai nustatomos labai aiškios ribos, nebereikia kvaršinti galvos dėl kiekvienos konkrečios situacijos atskirai. Interneto blokavimo priemonės arba tam tikrų programėlių ištrynimas iš telefono gali padėti kontroliuoti naudojimąsi socialine žiniasklaida ir sumažinti su tuo susijusį nerimą. Kadangi nustoti naudotis išmaniuoju telefonu neretai sunkiausia būna vakare, Ch.Crook savo telefoną kas vakarą į šalį padeda po 20 val.

Tačiau tai – ne vienintelis sprendimas. Socialinės žiniasklaidos naudotojams, kurie nori naršyti mažiau, S.Hofmannas rekomenduoja išsiaiškinti, kodėl jie naudojasi internetu, ir nustatyti, nuo kokio naršymo jie yra priklausomi, kad su tokiais impulsais ateityje galėtų kovoti veiksmingiau. Tai gali būti sunku, nes paprastai socialiniai tinklai padeda žmonėms megzti ryšius ir įveikti vienišumą. „Tai paprastas būdas užmegzti ryšį su panašiai galvojančiais žmonėmis, kad pasijaustumėte pripažintas“, – sakė mokslininkas.

Tačiau žmonės ilgainiui pajunta, kad internete bendravimas nėra natūralus, priduria jis. Siekiant spręsti šią problemą, galima pamėginti su kuo nors tiesiogiai bendrauti jums rūpimomis temomis internete. Be to, derėtų sau atleisti už savo trūkumus. Vietoj to, kad kaltintumėte save dėl savikontrolės stokos, pripažinkite, kad daugelis programėlių ir socialinės žiniasklaidos platformų yra sukurtos taip, kad skatintų jus vėl sugrįžti; pavyzdžiui, „Facebook“ ir „Twitter“ siunčia elektroninio pašto žinutes tiems naudotojams, kurie kurį laiką neprisijungia.

Labai naudinga suvokti, kad šiuos įsigalėjusius įpročius įveikti sunku (tačiau nėra neįmanoma). „Jums greičiausiai iš karto nepavyks – sakė Ch.Crook. – Tačiau tikrai yra pagrindo manyti, kad tai įmanoma.“

Lrt.lt
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie Mokslas.IT