Dabar populiaru
Publikuota: 2016 gruodžio 22d. 17:35

Statomas vienas moderniausių pasienio kontrolės punktų

Statomas vienas moderniausių pasienio kontrolės punktų
Projekto partnerio nuotr. / Statomas vienas moderniausių pasienio kontrolės punktų

Netoli sienos su Rusija ties Panemune kyla vienas moderniausių pasienio kontrolės punktų Lietuvoje. Kad galėtų išspręsti vieną didžiausių šio projekto iššūkių, darbus vykdanti intelektualių inžinerinių sprendimų bendrovė FIMA pasitelkė VGTU mokslininkus.

Neįprastam projektui prireikė specifinių žinių

Vieta, kurioje įrengiamas naujas pasienio kontrolės punktas, yra Nemuno deltoje, todėl polaidžio metu gali būti užliejama, o vandens gylis kartais viršija net vieną metrą. Maža to, gruntas yra netvirtas ir nestabilus, tad statyti naujus objektus čia sudėtinga.

„Pradėję įgyvendinti projektą ir atlikę geologinius tyrimus bei bandomuosius polių kalimo darbus, supratome, kad čia reikia specifinių žinių, apie kurias geriausiai išmano ekspertai. Dėl to kreipėmės į Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) mokslininkus, kurie priėmė iššūkį ir praplėtė iki šiol naudotų Lietuvoje technologijų ribas“, – sako FIMA projekto vadovas Arūnas Lajauskas.

Projekto partnerio nuotr./Statomas vienas moderniausių pasienio kontrolės punktų
Projekto partnerio nuotr./Statomas vienas moderniausių pasienio kontrolės punktų

Pasak VGTU Civilinės inžinerijos mokslo centro direktoriaus, daktaro Šarūno Skuodžio, įvertinus vietovę paaiškėjo, kad Rambyno pasienio kontrolės punktas turi būti pastatytas ant dirbtinio pylimo ir atlaikyti potvynį bei ledonešį. Be to, viršutinis gruntas, kuris turi laikyti visą konstrukcijų sistemą, kelius, privažiavimus yra sudarytas iš organinių nuogulų, kurių gylis siekia 8 metrus, o tinkamas pagrindas pamatams yra maždaug 10–14 metrų gylyje.

„Atlikę tyrimus ir skaičiavimus sukūrėme metodiką, kaip įrengti didelio – 800 milimetrų skersmens geopolinius pamatus, kurie iki šiol nebuvo naudoti Lietuvoje ir visiems atrodė misija – neįmanoma. Anksčiau didžiausi įrengti geopoliai buvo 600 milimetrų skersmens, o didesnio skersmens poliai atrodė neįmanomi. Taip pat pasiūlėme inovatyvų sprendimą pamatams įrengti, nes įprastu atviru būdu tai būtų daryti neįmanoma dėl grunte esančio požeminio vandens, kuris siejasi su Nemuno upe“, – pasakojo Š. Skuodis.

Pravertė mokslininkų pasiūlyti inžineriniai sprendimai

Šiuo atveju reikėjo įrengti vibrospraustinius tuščiavidurius metalinius vamzdžius uždaru galu, kad būtų galima tinkamai įrengti geopolius. Tačiau buvo abejonių, kad nepavyks įsprausti 800 milimetrų skersmens polius uždaru galu iki 12–14 metrų gylio, nes tai techniškai labai sudėtinga. Vis dėlto FIMA inžinieriai kartu su mokslininkais statybvietėje atliko tris bandymus ir įsitikino, kad pasiūlytas sprendimas – įmanomas.

Pasinaudodama mokslininkų pasiūlytais sprendimais ir metodais, bendrovė sėkmingai įrengė net 2000 geopolinių pamatų, ant kurių iškils kontrolės postai ir keleivių patikros pastatai.

Pasak VGTU mokslininko, naujasis pasienio punktas bus modernus šiuolaikiškais inžineriniais sprendimais, tačiau daugelį jų bus sunku pamatyti plika akimi.

„Daugiausia sprendimų bus paslėpti giliai po žeme. Naujų pamatų pranašumas yra ne tik tas, kad įrengti geopoliai saugiai laikys konstrukcijas esančias žemės paviršiuje, bet tuo pat metu drenuos vandenį į žemesnius grunto sluoksnius. Šis faktas yra labai svarbus siekiant sumažinti statybos sklypo užliejimo keliamas grėsmes, nes šiuo atveju, net jei ir įvyks užliejimas, vanduo esantis žemės paviršiuje bus pašalinamas ženkliai greičiau nei natūraliu būdu“, – sakė Š. Skuodis.

Projekto partnerio nuotr./Statomas vienas moderniausių pasienio kontrolės punktų
Projekto partnerio nuotr./Statomas vienas moderniausių pasienio kontrolės punktų

Pasienio kontrolės punktas netoli Panemunės miestelio bus baigtas statyti iki 2018 metų pradžios ir atitiks Šengeno zonai keliamus reikalavimus.

Dalyvauja įvairiuose verslo ir mokslo projektuose

VGTU Civilinės inžinerijos ekspertai dalyvauja ir kituose mokslo ir verslo projektuose. Jie atliko armatūros bandymus ir geležinkeliuose naudojamų pabėgių irimo priežasčių tyrimus, kurie ženkliai padidino įmonių gaminių ilgaamžiškumą. Šie darbai atlikti Vokietijoje esančios įmonės „NUKEM Technologies GmbH“ bei švedų kapitalo įmonės UAB „Swetrak“ užsakymu.

VGTU Civilinės inžinerijos mokslo centro turimos įrangos, unikalios Baltijos regione, o vadovaudamiesi sukauptomis žiniomis partneriai gerokai patobulino savo gaminius. Šio universiteto tiltų ekspertai teikia kvalifikuotas ekspertizes ir išvadas dėl naujai pastatytų tiltų ir yra laikomi geriausiais Lietuvoje.

Mokslininkai nuolat bendradarbiauja su uždarosiomis akcinėmis bendrovėmis „Darbasta“, „Viadukas“ ir kitomis visoje šalyje tiltus statančiomis įmonėmis.

VGTU bendradarbiauja su daugiau kaip 400 Lietuvos ir užsienio ilgalaikių verslo partnerių. Šio universiteto mokslinė veikla plėtojama trijuose mokslo centruose, 14 institutų ir 33 mokslo laboratorijose.

Tiltus tarp mokslo ir verslo tiesia Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra (MITA). Daugiau informacijos apie mokslo ir verslo bendradarbiavimą rasite svetainėse www.mita.lt ir www.e-mokslovartai.lt, taip pat MITA socialinių tinklų „Facebook“ ir „Twitter“ paskyrose.

"Mita" ES logotipas

Partnerio turinys

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Gera keliauti kartu

Praktiški patarimai

Mano namas

Gaminkite protingai

Kelionė „The Coldest Ride“

Sveikata

Gyvenimas

Parašykite atsiliepimą apie Mokslas.IT