Tikrai tiesa, kad negalime pasigirti mūsų piliečių informuotumu ir aktyviu domėjimusi taip, kaip švedai, danai ar britai, – sakė I.Gečienė.
84 procentai europiečių ir net 91 proc. apklausoje dalyvavusių įvairaus amžiaus lietuvių taip pat mano, kad pažintis su moksliniais tyrimais bei naujausiais išradimais taip pat skatina jaunų žmonių kūrybinį mąstymą. Didžioji dalis tyrimo dalyvių (90 proc.) įsitikinę, kad informacija apie mokslo pasiekimus ir naujas technologijas apskritai turi teigiamą poveikį visuomenei. Nežiūrint į tai, Lietuva vis dar patenka į valstybių ratą, kurių piliečiai stokoja informuotumo apie mokslo pasiekimus ir technologijas.
Šio tyrimo, 2013 metais atlikto Europos Komisijos užsakymu, rezultatus patvirtina ir praktiniai Lietuvoje įgyvendinamų projektų, skirtų mokslo populiarinimui, rezultatai.
„Tokie rezultatai iš tiesų – nestebina. Tikrai tiesa, kad negalime pasigirti mūsų piliečių informuotumu ir aktyviu domėjimusi taip, kaip švedai, danai ar britai. Tačiau turime suprasti, kad šios valstybės turi šimtametes mokslo populiarinimo tradicijas ir sistemą. O mes šiais reikalais rimtai susirūpinome ir pradėjome dirbti šioje srityje tik pastarąjį dešimtmetį“, – pasakoja Ingrida Gečienė, Socialinių inovacijų instituto, trejetą metų įgyvendinusio mokslo ir technologijų populiarinimo renginių rėmimo projektą, direktorė.
Rimto postūmio tikėtis negalime, kol valstybiniu lygiu nėra nuolatinės mokslo populiarinimo struktūros, kuri leistų iš pavienių iniciatyvų lygmens persikelti į gerai koordinuotą jungtinių iniciatyvų įgyvendinimo lygmenį, – teigė T.Žalandauskas.
Anot Baltijos pažangių technologijų instituto direktoriaus dr. Tomo Žalandausko, akivaizdu, kad pastaruoju metu mokslo populiarinimo iniciatyvų tiek didžiuosiuose miestuose, tiek regionuose – ženkliai daugėja. „Rimto postūmio tikėtis negalime, kol valstybiniu lygiu nėra nuolatinės mokslo populiarinimo struktūros, kuri leistų iš pavienių iniciatyvų lygmens persikelti į gerai koordinuotą jungtinių iniciatyvų įgyvendinimo lygmenį, kuomet sutelkiamos mokslo bendruomenės, visuomenės informavimo priemonių, nevyriausybinio ir privataus sektoriaus pajėgos. Būtent toks, sutelktas veikimas yra Europos Sąjungoje pirmaujančių valstybių gerosios patirties pavyzdys“, – teigia Baltijos pažangių technologijų instituto vadovas.
T.Žalandausko įsitikinimu, ypatingą dėmesį reikia skirti regionams ir juose veikiančių nevyriausybinių organizacijų, vietos bendruomenių įsitraukimui į mokslo populiarinimo iniciatyvas. „Per pastaruosius metus, kai kartu su Socialinių inovacijų institutu rengėme konkursus, kviesdami populiarinti mokslo pasiekimus, aktyviausiais dalyviais regionuose buvo bendrojo lavinimo mokyklos. Tai labai svarbu, tačiau ne mažiau svarbu mokslo populiarinimo veikla sudominti kelis tūkstančius nevyriausybinių organizacijų, kurios veikia regionuose ir galėtų tapti tikromis mokslo populiarinimo ambasadorėmis“, – įsitikinęs T.Žalandauskas.
Pasak I. Gečienės, kelių metų patirtį rengiant mokslo populiarinimo iniciatyvas, Socialinių inovacijų institutas toliau rengiasi plėtoti telkdamas nevyriausybinį sektorių mokslo ir technologijų populiarinimui regionuose, nes būtent mažųjų miestų žmonėms skirtų iniciatyvų ir informacijos apie mokslą bei technologijas labai stinga.
