Dabar populiaru
Publikuota: 2020 rugsėjo 16d. 10:57

Susisiekimo ministerija nusprendė prikišti pagalių į Lietuvos mobilųjį ryšį

Bendrosios pagalbos centras 15min tema
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr. / Bendrosios pagalbos centras

Mobiliojo ryšio operatoriai antradienį sukilo prieš valdžios planus sukurti valdišką mobilųjį operatorių. Susisiekimo ministerija dar rugpjūčio 24 d. paskelbė projektą, pagal kurį vos per keturias viešų konsultacijų dienas turėtų būti nuspręsta, kaip keisti Lietuvos ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) valdymo modelį ir padėtį Lietuvos mobiliojo ryšio rinkoje apskritai. Mat ministerijos tikslas yra vietoj vieno dabartinio direktoriaus įtaisyti penkių asmenų tarybą ir įsteigti naują mobiliojo ryšio operatorių valstybinėms reikmėms.

„Atsirado poreikis“

Dabartinis RRT valdymo modelis veikia ganėtinai gerai: Lietuva pagal fiksuoto ir mobiliojo ryšio išvystymą vertinant įvairius rodiklius yra tarp pirmaujančių valstybių pasaulyje. Pavyzdžiui, pagal šviesolaidinio ryšio namams tankumą Lietuva yra antroje vietoje Europoje ir 13 – pasaulyje. Mobiliojo ryšio paslaugos Lietuvoje taip pat yra vienos kokybiškiausių ir pigiausių pasaulyje.

O ministerija, motyvuodama savo ketinimus keisti vieną direktorių į penkis, nusprendė, jog „<...> atsirado poreikis peržiūrėti ir įtvirtinti naują Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos valdymo modelį, kuris faktiškai nebuvo peržiūrėtas ir keistas nuo 2001 m. <...> dabartinis Tarnybos valdymo modelis, kuomet visus sprendimus priima vienas asmuo, neužtikrina nešališkumo, skaidrumo ir priimamų sprendimų nepriklausomumo <...>“.

Lygiagrečiai ministerija jau parengė ir rugsėjo 16 dieną vyksiančio Vyriausybės pasitarimo protokolą, kuriame numatyta, kad Ministras pirmininkas pritars ministerijos pasiūlymams ir palaimins Valstybinio kritinio ryšio tinklo (VKRT) kūrimą, paves Susisiekimo ministerijai įgyvendinti to tinklo kūrimą ir nurodys Ryšių reguliavimo tarnybai VKRT reikmėms skirti pageidaujamus dažnius: 2x15 MHz dažnių ruožus iš 700 MHz dažnių juostos (703–713 MHz ir 758–768 MHz) ir 3,5 GHz dažnių ruože esančią 100 MHz pločio juostą.

RRT direktoriaus pavaduotojas Mindaugas Žilinskas nurodė, jog tarnybai jau keletą metų buvo žinoma apie ketinimus išskirti dažnių juostas VKRT reikmėms, tačiau staigmena tapo tai, kad apetitas dažniams išaugo.

Visi šie dažniai būtų panaudoti maždaug 11 tūkst. žmonių – medikų, ugniagesių, policininkų, karių – darbiniams poreikiams užtikrinti.

„5G tinklams steigti tinkamoms radijo dažnių juostoms aukcionas bus skelbiamas, kaip ir planuota, šių metų pabaigoje. Tai bus 700 MHz ir 3,5 GHz radijo dažnių juostos. VRM ketinimas Valstybinio kritinio ryšio tinklo steigimui panaudoti 5G tinkamus radijo dažnius mums žinomas jau keleri metai. 700 MHz radijo dažnių juostos plėtros plane jau yra numatyta, kad dalis šios radijo dažnių juostos gali būti skirta valstybės reikmėms, todėl nei operatoriams, nei RRT tai nėra naujiena. Informacija apie Valstybinio kritinio ryšio tinklo steigimui panaudoti dalį 3,5 GHz radijo dažnių juostos yra nauja. Tačiau, turint omenyje vykstantį Lietuvos radijo ir televizijos centro „Mezon“ paslaugos pardavimo procesą, RRT tikisi rasti visiems priimtiną sprendimą“, – komentare 15min rašė M.Žilinskas.

Visi šie dažniai būtų panaudoti maždaug 11 tūkst. žmonių – medikų, ugniagesių, policininkų, karių – darbiniams poreikiams užtikrinti.

Tik problema ta, kad komerciniai mobiliojo ryšio paslaugų teikėjai taip pat yra nusitaikę į 700 MHz bei 3,5 GHz dažnių juostas, kurias ketinama išnaudoti 5G paslaugoms teikti. Ir ne 11 tūkstančių, o beveik 3 milijonams klientų. Ir štai toks kliuvinys gali smarkiai pakišti koją apskritai visos Lietuvos mobiliųjų paslaugų kokybei.

Buvęs kelių užsienio mobiliojo ryšio operatorių generalinis direktorius, dabartinis asociacijos „Infobalt“ direktorius Mindaugas Ubartas šią situaciją pakomentavo vaizdingai: „Tai gal atiduodam autostradą Vilnius–Kaunas tik Vadovybės apsaugos departamento mašinoms, o visi mirtingieji tegul į Kauną per Jonavą arba per Vilkiją važinėja.“

Asmeninio archyvo nuotr./Mindaugas Ubartas
Asmeninio archyvo nuotr./Mindaugas Ubartas

Susisiekimo ministerijos viešinamuose dokumentuose nenurodoma, kokiai įstaigai būtų pavestas VKRT kūrimas, tačiau VKRT poreikio pristatymas, kurį ketinama rodyti visai vyriausybei, labai jau daug elementų pasiskolino iš to „Telecentro“ projekto, kuris, dar kai buvo konfidencialus, 2018 metais buvo nutekėjęs iš šios valstybinės įmonės ir su kuriuo 15min turėjo galimybę susipažinti.

Pardavė brangiai, iš valstybės ketina vėl gauti už dyką

Kad projektas yra ruošiamas daiginti būtent LRTC darželyje, nepaneigė (bet ir nepatvirtino) ir valstybinės įmonės „Telecentras“ atstovas Valdas Kaminskas.

„Džiaugiamės, kad tokiame svarbiame valstybiniame projekte kaip kritinio ryšio tinklo (VKRT) modernizavimas ir optimizavimas einama prie sprendimų priėmimo. Jeigu bus priimtas sprendimas kurti modernų naujos kartos valstybės kritinio ryšio tinklą, mes neabejotinai siūlysime savo paslaugas, sieksime dalyvauti tinklo operatoriaus atrankoje. Tai atitinka naująją „Telecentro“ strategiją – įmonė išeina iš mažmeninių telekomunikacinių paslaugų segmento ir imasi darbų bei projektų, kuriais yra užtikrinami specifiniai valstybės poreikiai ITT srityje. O kokios infrastruktūros pagrindu VKRT būtų realizuojamas, kol kas pernelyg anksti spėlioti – tai priklausys nuo reikalavimų, kurie tinklui bus keliami“, – 15min rašė V.Kaminskas.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Valdas Kaminskas
Luko Balandžio / 15min nuotr./Valdas Kaminskas

Turbūt nereikėtų pamiršti fakto, kad vos prieš kelis mėnesius „Telecentras“ daug investicijų pareikalavusią ir ne itin pelningą savo verslo dalį – interneto teikimo paslaugą „Mezon“ – su visais dažniais, antenomis ir darbuotojais nusprendė parduoti bendrovei „Bitė Lietuva“. Dažnius parduoda, o dabar, labai panašu, vėl ruošia sau kelią juos gauti už dyką.

Su rinka susipažinę šaltiniai teigia, kad „Telecentro“ LTE antenos galėjo kainuoti apie 20 mln. eurų. Anot viešų pranešimų spaudai, už sumą, didesnę nei 20 mln. eurų, dabar „Bitė“ yra sutarusi įsigyti visą „Mezon“ paslaugą, bet didžiąją dalį tos sumos sudaro tikrai ne antenų vertė. Ir ne klientų. Ir ne darbuotojų. Didžioji „Mezon“ vertės dalis buvo būtent dažniai.

Tai, beje, buvo jau ne pirmas ne itin sėkmingas „Telecentro“ žygis į mobiliojo ryšio rinką – prieš kiek daugiau nei dešimtmetį buvo priimtas taip pat nelabai pasiteisinęs sprendimas investuoti į dabar jau visiškai apleistą 4G „WiMax“ technologiją. Į ją buvo investuota apie 100 mln. litų. Didelė dalis tų pinigų buvo gauta paskolos pavidalu, užstačius valstybei priklausantį, bet „Telecentro“ valdomą Vilniaus televizijos bokštą. Galų gale, visa ta įranga buvo nurašyta, o „Telecentras“ galėjo pasigirti maždaug 50 000 mobiliojo interneto vartotojų. Palyginimui, Lietuvos mobiliojo ryšio operatoriai, taip pat valdantys ryšio paslaugas perduodančių antenų masyvus, vartotojų turi milijonus (ar bent jau ganėtinai arti milijono). Tad kiekvienos antenos efektyvumas tarp valstybinės ir komercinių įmonių skiriasi dešimtimis kartų.

Kainuos nemažus pinigus

Susisiekimo ministerijos svarstomame VKRT projekte numatoma, kad modernizuotas ryšių tinklas kainuos 43 mln. eurų. M.Ubarto teigimu, dar maždaug 20 mln. valstybė negaus už dažnius, kuriuos galėtų parduoti komerciniams ryšio operatoriams.

Ir dar reikėtų įvertinti tai, kad kiekvieno iš 11 tūkstančių valstybinio tinklo įrenginių metinės sąnaudos bus apie 672 eurus. Palyginimui, vidutinė metinė paslaugų kaina vienam komerciniam mobiliojo ryšio vartotojui yra apie 150 eurų. Ir netgi patys brangiausi ryšio paslaugų planai, numatantys neribotus duomenų kiekius, per metus kainuotų ne daugiau nei 300 eurų.

Sunku prognozuoti, kiek tai kainuos vartotojams, nes dėl susiaurėjusių dažnių juostų, kuriomis galės naudotis komerciniai ryšio paslaugų teikėjai, mažės tinklo pralaidumas. O geriausias būdas sumažinti paklausą tiek, kad vartotojai neperpildytų tinklo, anot M.Ubarto, yra pakelti paslaugų kainas.

Tikslas – ne tik efektyvi tarnybų veikla, bet ir nacionalinis saugumas

Pati VKRT idėja yra ir gera, ir reikalinga. V.Kaminsko teigimu, šiuo metu įvairūs atskirų tarnybų naudojami ryšių tinklai ir valdomi neefektyviai (daug tarnybų naudoja skirtingų technologijų radijo ryšio tinklus ir tai kasmet kainuoja nuo kelių tūkstančių iki kelių dešimčių tūkstančių eurų), ir pasenę morališkai, ir neatitinka laikmečio reikalavimų: jie yra tinkami tik balso informacijai perduoti ir nėra integruoti tarpusavyje, todėl, tarkime, policijos pareigūnai neturi tiesioginio ryšio su ugniagesių ar greitosios pagalbos tarnybomis net tuo metu, kai kelios skirtingos tarnybos dirba vienoje vietoje.

Natūralu, kad kritinių tarnybų atstovams reikalingos galimybės ne tik operatyviai suderinti veiksmus balsu, bet ir keistis duomenimis, vaizdine informacija, valdyti nepilotuojamus orlaivius. Modernizacija, be jokios abejonės, būtina.

Kitas aspektas – tokiai sistemai būtinas saugumas. Ypač įvertinus tai, kad Lietuvos nacionalinis saugumas yra smarkiai priklausomas ir nuo NATO partnerių, o NATO partneriai kelia reikalavimą, kad ryšių tinkluose, kuriuose vyks karinių duomenų mainai, nebūtų jokios kiniškos įrangos.

Buvęs krašto apsaugos viceministras Edvinas Kerza, kurio atsakomybės sritis buvo kibernetinis saugumas ir skaitmeninės infrastruktūros vystymas, nupasakojo šio tinklo svarbą šalies saugumui:

„Amerikiečiai kelia sąlygą, kad pas sąjungininkus neatkeliaus, jeigu jų operatorių tinklai naudos kinišką techninę ir programinę įrangą. Tada vyko konsultacijos su partneriais klausiant jų, ar tiktų, jeigu mes diversifikuotume ir sakytume, kad komerciniai paslaugų teikėjai, kurie konkuruoja ir teikia paslaugas privatiems asmenims bei įmonėms, galėtų savo rizika rinktis kokią tik nori 5G įrangą, o valstybė turėtų ir savo reikmėms, ir kariniams tikslams, ir partnerių atėjimui naudojamą infrastruktūrą, kuri būtų sukurta patikimos, ne kiniškos techninės įrangos pagrindu. Tada ir partneriai galėtų nesibaiminti, kad būtų perimtos jų karinės ar kitokios paslaptys. Tai tokia diskusija buvo, kol dar ten dirbau (E.Kerza ministeriją paliko balandžio pabaigoje, – aut.past.), amerikiečiams ši idėja, atrodo, tiko. Viduje, Lietuvoje, diskutuojant su partneriais, buvo diskutuojama, kad LRTC užsiima „Mezonu“ ir lenda į mažmeninę prekybą, ko neturėtų daryti, ir bent jau buvo diskutuojama, kad LRTC turėtų tų paslaugų atsisakyti ir susikoncentruoti tik į valstybei būtinas paslaugas.“

Beje, LRTC savo 4G LTE paslaugas komerciniams vartotojams teikė naudodami „Huawei“ ryšių įrangą, tad „Mezon“ paslauga šiai įmonei kišo koją perimti VKRT valdymą.

Bet modernizacijai turėtų būti keliamas ir skaidrumo, ir efektyvumo kriterijus. Susisiekimo ministerija savo ketinimų nederino su esamais ryšio paslaugų teikėjais bei neįprastai sutrumpino viešosioms konsultacijoms skirtą laiką.

„Jeigu nebuvo jokių konsultacijų, diskusijų, pristatymų, naudų ar abipusio bendradarbiavimo galimybių pademonstravimo, tai tada keista“, – sakė E.Kerza. Ir mobiliojo ryšio operatoriai, ir Ryšių reguliavimo tarnyba, ir asociacija „Infobalt“ tikina, kad Susisiekimo ministerija visus pakeitimus numatė atlikti pusiau slaptai ir iki labai neįprasto laiko – keturių dienų – sutrumpindama projekto viešosioms konsultacijoms skirtą laiką.

Valdo Kopūsto / 15min nuotr./Krašto apsaugos viceminstras Edvinas Kerza
Valdo Kopūsto / 15min nuotr./Krašto apsaugos viceminstras Edvinas Kerza

Buvęs viceministras priminė ir būdą, kuriuo realizuotas Kertinio valstybės telekomunikacijų centro projektas: valstybės įmonė „Infostruktūra“ buvo pertvarkyta iš komercinės įmonės į biudžetinę įstaigą, kuri negali nei pelno siekti, nei kokią nors maržą už veiklą nustatyti.

Verslo įmonės anuomet taip pat nebuvo patenkintos dėl, esą, mažinamos konkurencijos, bet galiausiai, anot E.Kerzos, projektas buvo sėkmingas, nes peržiūrint sąrašą įstaigų, kurios turėtų naudotis šio tinklo paslaugomis, šis buvo sutrumpintas nuo 1500 maždaug iki 500 ir pasiektas gana geras santykis su komerciniais paslaugų teikėjais. Be to, naujoji biudžetinė įstaiga nesišvaisto milijonais ir netiesia naujų šviesolaidinių gijų ten, kur jų neturi: jeigu yra ir poreikis, ir galimybė, komerciniais pagrindais įsigyjamos verslo įmonių paslaugos.

„Mes tada nuėjome tokiu keliu. O ar dabar reikia investuoti 40 milijonų ir statyti savo mobiliojo ryšio tinklą? Negaliu atsakyti. Nežinau. Bet esminė sąlyga – kad jokiame tinklo segmente nestovėtų joks kiniškas įrenginys. Ir jeigu tokia nuostata būtų įtvirtinta įstatymais, tai gal įmanomas būtų ir verslo modelis su komerciniais paslaugų teikėjais“, – sakė E.Kerza.

„Pritariu, kad reikia rasti kompromisą, kaip valstybę įgalinti naudotis pažangiomis technologijomis kariniais, civiliniais, teisėsaugos, teisėtvarkos, krizių valdymo klausimais, nes to reikia – negalima deginti mergaičių bagažinėje, kai mes net nenustatome, kurioje vietoje ji yra, nors šaukiasi pagalbos. Neturi taip būti. Kita vertus, turime užtikrinti partneriams saugų atėjimą, o jų atėjimas tiesiogiai priklauso nuo telekomunikacijų. Nes jeigu pas mus greitai neateis NATO partneriai, – o greičiausiai ateina ir gynybinius planus tvirtinasi ir tikrinasi amerikiečiai – tai galime šiandien ir nebestiprinti tos savo kariuomenės, nes nelabai čia bus tikslo ją turėti“, – savo požiūrį dėstė E.Kerza.

Alternatyvūs keliai

M.Ubartas nurodė, kad neturėtų jokio prieštaravimo dėl konsolidavimo. „Nesiginčiju ir skatinu, kad reikia atsakingus už infrastruktūrą ir IT išteklius valstybėj sutelkti į vieną vietą, nes tada atsiras masto ekonomija. Bet tikrai nepritariu, kad reikia daryti „valstybinį“ kažką. Išsiaiškinkim, kokią turim problemą, pasirinkim geriausią sprendimo būdą – spręskim“, – siūlė „Infobalt“ direktorius.

Jis pateikė du pavyzdžius, kaip kritinio ryšių tinklo problema galėtų būti sprendžiama efektyviau.

Pirmas variantas yra „suomiškas“ modelis, kai valstybės institucijos pasistato savo pačių valdomą komutavimo stotį, o per ją jungiasi su komercinių paslaugų teikėjų ryšių tinklu – taip sumažinamos infrastruktūros kūrimui reikalingos išlaidos, išvengiama antenų aprėpties zonų dubliavimosi.

Antras variantas, kurio kol kas realizuoti neįmanoma, bet yra ir teorinė, ir praktinė realizavimo galimybė, – 5G tinklo segmentavimas, iš jo atskiriant neviešą ryšio tinklą. Kol kas realizuoti neįmanoma dėl to, kad 5G ryšių tinklai dar veikti nepradėjo, tačiau visi trys Lietuvoje savo tinklus statantys mobiliojo ryšio operatoriai jau yra pasirengę imtis plėtros. Tereikia sulaukti 5G technologijoms vystyti reikalingo dažnių aukciono.

M.Ubartas pateikė ir nuorodą į ES užsakymu sudarytą ataskaitą, kurioje konstatuojama, jog esant tinkamam teisiniam reguliavimui ir sudarius tinkamas sutartis „kritinės svarbos“ paslaugas valstybės institucijoms gali teikti ir komerciniai mobiliojo ryšio paslaugų teikėjai bei nurodomos konkrečios priemonės, kurios padidintų šių tarnybų pasitikėjimą mobiliojo ryšio operatorių paslaugomis.

Taip pat šioje ataskaitoje nurodoma, jog komerciniai ryšio paslaugų teikėjai savo paslaugas tokioms tarnyboms 800 MHz dažnio tinkle galėtų teikti apie 40 proc. pigiau, nei specialiai šių tarnybų poreikiams patenkinti pastačius atskirą LTE tinklą, veikiantį 700 MHz ruože.

Papildyta: Susisiekimo ministerijos komentarą ryšio operatoriai vadina melu

Susisiekimo ministerija nurodė, jog būtent hibridinį modelį ir ketinama taikyti: „valstybė valdo tinklo branduolį, efektyviai išnaudoja turimus resursus ir taip gali užtikrinti aukščiausią ryšio saugumo lygį, patikimumą bei kokybę, o likusios reikalingos Lietuvos dalies teritorijos padengimą nuomosis iš mobiliųjų ryšio operatorių, kurie jau turi įrengtą ir tam tinkamą naudoti infrastruktūrą“, rašoma ministerijos atsiųstame komentare.

Maža to, ministerijos atstovai nurodo, jog toks sprendimas buvo priimtas po konsultacijų su ryšio operatoriais ir jų pritarimo: „visų trijų mobiliojo ryšio operatorių atstovai buvo pakviesti ir dalyvavo Susisiekimo ministerijos sukurtos darbo grupės posėdyje, kuriame koncepciniame lygmenyje buvo aptartas VKRT modelis. T. y., pasirinktas hibridinis VKRT diegimo modelis atitinka tokį, kokį siūlė mobiliojo ryšio operatoriai“.

Bet ir „Infobalt“ direktorius, ir operatorių atstovai teigia, kad pakvietimas „pasitarti“ buvo daugiau dėl akių – vasarą, kai visi esminiai specialistai atostogauja, ir konsultacijoms skiriant vos keturias dienas – o ne siekiant kažkokio visiems naudingo kompromiso. Toks modelis, koks buvo suformuotas galutiniame ministerijos pristatymo premjerui variante, aptartas nebuvo ir apie dažnių poreikį valstybinei komutacinei stočiai, naudojančiai komercinį radijo ryšių tinklą, kalbos nebuvo.

„Bitės“ atstovas spaudai Jaunius Špakauskas rašė: „Telia Lietuva“ siūlė kritinį šalies tinklą kurti hibriniu principu: kamieninis tinklas (angl. core) – valstybinis. Radijo tinklas, bazinės stotys – pas mobiliojo ryšio operatorius.

„Bitė“ su tuo nesutiko ir sakė, kad nei kamieninio, nei radijo tinklo valstybei iš tikrųjų nereikia, nes Lietuvoje yra itin gerai išvystyta, aukštos kokybės privačiai veikianti ryšio infrastruktūra. Valstybei tiesiog užtenka pateikti reikalavimus ir rinkos dalyviai pasiūlys kritiniam tinklui užtikrinti reikalingas galimybes, nieko nauja kurti šiandien tikrai nereikia.

Valstybė gali pateikti reikalavimus, jie gali būti ir labai aukšti bei griežti, užtikrinantys saugumo, patikimumo lygį, ir pats operatorius papildomai investuos bei užtikrins šių reikalavimų vykdymą. Vystyti kažką nauja yra visiškai neefektyvu, nes jau ant šiuo metu turimos infrastruktūros reikalingos saugumo investicijos nebūtų didelės. O štai kurti naują tinklą – labai brangu.“

M.Ubartas pridūrė, kad dabartinis modelio hibridiškumas numato komercinių operatorių radijo tinklo naudojimą tik ten, kur VKRT savo antenų neturės, o nuosavo tinklo vystymo planas yra labai ambicingas ir nereikalingas.

„Infobalt“ direktorius 15min perdavė specialistų, kurie rūpinasi ryšių tinklų plėtra (paprastai tariant – bokštų ir antenų statyba) Lietuvoje vertinimą: „Su kolegomis paskaičiavome, kiek labai apytiksliai galėtų valstybei kainuoti pastatyti „nuosavą“ dedikuotą VKRT RAN'ą, tai matematika atrodytų maždaug taip: Kad būtų padengta Lietuva su 700 MHz LTE, minimalus bazinių stočių (50-70 m bokštų) skaičius būtų apie 500; Šiai dienai LRTC mūsų žiniomis tokių tinkamų objektų turėtų apie 30, tai apie 470 dar reikėtų pastatyti; Galima pastebėti, kad RAIN-3 projekte numatyta pastatyti apie 160 tokių bokštų, bet kol kas iš to skaičiaus nerealizuotas nei vienas – kas parodo, kad netgi norint ir turint pinigų, tas procesas užtruktų ilgus metus. Taigi, vertinant, kad vieno tokio bokšto kaina būtų apie 100 tūkstančių eurų (vien statybos apie 60-70 tūkst. eurų, plius tinklo įranga, transmisijos pajungimas) išeitų, kad vien VKRT RAN pastatymas jiems kainuotų mažiausiai 470x100.000=47 milijonus eurų. Ir čia tik „geležies CAPEXas“.

„Telia Lietuva“ reguliavimo vadovė Inga Volungevičiūtė Susisiekimo ministerijos komentarą pavadino „švelniai tariant ne visai tiesa“.

Jos teigimu, į darbo grupę operatorių niekas nepakvietė – operatorių atstovai patys sužinojo, kad tokia darbo grupė yra ir patys, proaktyviai prašė dalintis informacija. Nepaisant to, pavyko įsiprašyti tik į vieną susitikimą, prie kurio prisijungė gal dvidešimt dalyvių, kurie nei prisistatė, nei įjungė kamerų.

„Telia Lietuva“ šiame susitikime pasidalino „Telia Company“ grupės įmonių, kuri veikia Baltijos ir Šiaurės šalyse, patirtimi. Buvo pristatytas Suomijos hibridinio modelio „Virve.2“ pavyzdys. ir paprašyta, kad kito susitikimo metu savo modelį pristatytų LRTC.

„Po to dar įvyko tik vienas nuotolinis susitikimas, per kurį buvo aptarti LRTC siūlomi modeliai, kuriuos mes sukritikavome, bet į mūsų kritiką nebuvo atsižvelgta“, – tvirtino I.Volungevičiūtė.

Anot jos, Susisiekimo ministerija teigė, kad viskas išlieka tik koncepcinių diskusijų fazėje, valstybė nori apsispręsti kokiu keliu eiti ir vėliau pakvies visus į bendrą diskusiją. Bet susitikimas neįvyko ir galutinį pasiūlymą ryšio operatorių atstovai pirmą kartą pamatė tik prie Vyriausybės posėdžio medžiagos.

„Tad galutinis pasiūlytas modelis priimtas be mūsų pritarimo ir žinios“, – teigė „Telia“ atstovė.

Nors Susisiekimo ministerijos modelyje yra išties naudojamas žodis „hibridinis“ tinklas, tačiau esminis skirtumas yra tame, kad Susisiekimo ministerijos modelyje valstybės tinklas prisiimtų ne tik tinklo branduolio valdymo funkciją, bet ir norėtų statyti savo atraminį radijo prieigos (RAN) tinklą, t.y. didelį skaičių bokštų ir radijo siųstuvų/imtuvų. Būtent RAN dalies diegimui ir būtų reikalingi Susisiekimo ministerijos prašomi VKRT dažnių resursai. O tuomet komerciniai RAN tinklai būtų naudojami tik tam, kad papildytų VKRT nuosavą radijo tinklą tik ten, kur jo padengimas nesiektų. Tad vėlgi išeitų nereikalingas išteklių dubliavimas, nes šiandien komerciniai RAN tinklai ir taip jau dengia 99 proc. Lietuvos teritorijos, tad jokio ketvirto RAN tinklo Lietuvoje nereikia. Taigi, Susisiekimo ministerijos (LRTC) pasiūlytą modelį būtų korektiška vadinti „pusiau hibridiniu“, kuris išsaugo daug infrastruktūros dubliavimosi ir neefektyvaus dažnių resurso rezervavimo.

Komentarai: 17

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Aplinka produktyvumui

Esports namai

URBAN˙/

Parašykite atsiliepimą apie Mokslas.IT