Tiesa, nors gimstamumas pasaulyje auga, bet jo mastai nėra tokie, kaip buvo įsivaizduojama prieš dešimt metų. AIDS vis dar išlieka didžiąja žmonijos rykšte – dėl šios ligos kasmet miršta ir negimsta šimtai milijonų. Apibendrinant pasaulio gyventojų pokyčius, būtų galima reziumuoti, kas daugeliui ir taip ne naujiena: Europa vis labiau sensta, europiečių mažėja, o sparčiausiai gausėja afrikiečių. Formaliai ši diena skirta apmąstyti žmonijos plėtros diktuojamas problemas: mirštamumo mažinimą, gyvenimo trukmės ir kokybės didinimą. O ką ši proga galėtų reikšti mums, mobiliojo ryšio vartotojams?
Mobilusis daugeliui jau seniai pakeitė žadintuvą, juo fotografuojame audros išvartytas pušis, tvarkome banko sąskaitas, diktuojame, ką vaikui išsivirti vakarienės ir „gaudome“ užtrukusį vakarėlyje, balsuojame už mėgstamą porą TV šokių projekte, sudarome pirkinių sąrašus. Į mobilųjį gauname žinutes apie prekybos centrų akcijas, nuolaidas sporto kompleksuose ir draugų naujagimius. Per mobilųjį klausomės muzikos, pranešame apie paaukštinimą darbe, prisipažįstame mylintys... Apskritai reikia pastebėti, kad pastaraisiais metais mobilusis telefonas tampa ne tik pramogų įrankiu, bet vis dažniau ima tarnauti kaip pagalbininkas rimtuose reikaluose – pvz., matuojant širdies ritmą ar ieškant pasimetusių žmonių. Turint omenyje didžiulę išmaniųjų telefonų programėlių įvairovę, galima prognozuoti, kad telefonas taps vis naudingesnis praktiniuose, buitiniuose reikaluose.
Pasaulyje padaryta nemažai tyrimų, padedančių susidaryti dar tikslesnį paveikslą, koks iš tikrųjų mobiliojo telefono vaidmuo šiandieninio pasaulio gyventojo kasdienybėje. Kas įdomesnio?
– Pusė žmonijos mobiliaisiais telefonais buvo apsirūpinusi dar 2007-aisiais. Šiandien mobiliųjų telefonų abonentų jau yra 5,3 milijardų, o tai sudaro 77 procentus visų pasaulio gyventojų. Daugiausiai mobiliųjų telefonų turi Kinijos gyventojai, tačiau pagal vienam gyventojui tenkančių aparatų skaičių pirmauja Jungtiniai Arabų Emyratai – čia vidutiniškai kiekvienas gyventojas jų turi po du. Įdomu, kad nuo pastarųjų beveik neatsilieka kaimynai estai. Tiesa, Lietuva irgi viena labiausiai mobilizuotų šalių – kiekvienas turime vidutiniškai po 1,4 aparato.
– Beveik pusė svetainių, kuriose naršoma mobiliuoju telefonu, yra socialiniai tinklai – ypač išaugo naudojimasis svetainėmis „Twitter“, „Facebook“ ir „Foursquare“ .
– Daugiau negu pusė paauglių galėtų parašyti SMS žinutę užrištomis akimis. Apskritai bendravimas žinutėmis tapo alternatyvia socializacijos rūšimi, kokybiškai ir kiekybiškai pakeičiančia bendravimą balsu. Per mėnesį vienas JAV paauglys vidutiniškai išsiunčia daugiau kaip 3 000 žinučių. Deja, apie pusė telefonų Lietuvoje ir pavagiama iš nepilnamečių.
– Apklausų duomenimis apie 80 proc. paauglių turėdami mobilųjį jaučiasi saugesni.
– Ateityje iš mobiliųjų telefonų tikimasi duomenų privatumo, kurie būtų pasiekiami tik vartotojui; galimybės pasiekti asmeninius sveikatos įrašus; atsparumo smūgiams ir vandeniui; neišsenkančios baterijos; privatumo filtro ekranui; lankstumo ir galimybės prisitaikyti prie įvairios formos bei dydžio kišenių; galiausiai – net dirbtinio intelekto, t.y., galimybės užduoti klausimus ir gauti į juos atsakymus.
– Apie 150 milijonų vartotojų mobiliuosius keičia kasmet, vidutiniškai mobilusis telefonas naudojamas apie 18 mėnesių.
Kad galėtų atsiliepti mobiliuoju, apie15 proc. amerikiečių nutraukia net intymius santykius.
Bet galiausiai mobilusis telefonas – tik įrankis. Ir tik nuo šeimininko priklauso, koks jis bus: laiko „žudikas“, „darbo arkliukas“ ar universalus prietaisas, padedantis pačiose įvairiausiose gyvenimo situacijose.
