TIESAI REIKIA TAVO PALAIKYMO PRISIDĖK
Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste pele, prispaudę kairijį pelės klavišą

Teismo neįtikino LANVA pateikti duomenys „Linkomanijos“ byloje (atnaujinta 17.30 val.)

Linkomanija.net
15min.lt nuotr. / Linkomanija.net
Šaltinis: 15min
0
A A

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) nusprendė, kad policijos pareigūnai negali remtis Lietuvos antipiratinės veiklos asociacijos (LANVA) surinktais duomenimis apie svetainės Linkomanija.net vartotojo esą neteisėtą veiklą internete.

LVAT nusprendė, kad Kauno miesto apylinkės teismas pagrįstai nutraukė vadinamąją „Linkomanijos“ bylą, kurioje šios svetainės vartotojas S.Bernotas buvo kaltinamas neteisėtai parsisiuntęs ir padaręs viešai prieinama internete operacinę sistemą „Windows 7“. Taip jis esą pažeidė Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymą.

Pirmosios instancijos teismas bylą nutraukė motyvuodamas tuo, kad nėra įrodymų, patvirtinančių naudotos įrangos tinkamumą, be to, įrodymus rinko neįgaliotas asmuo, bylą tyrė pareigūnas, dalyvavęs analizuojant gautą informaciją.

S.Bernotas buvo išteisintas dėl jo advokato teismui pateiktų argumentų, jog įrodymus byloje rinkusi LANVA neturėjo teisės to daryti.

Kauno Žaliakalnio policijos komisariatas apskundė šią nutartį, tačiau LVAT praėjusį penktadienį nutarė apeliacinio skundo netenkinti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nutarimą.

LVAT nutarimas yra galutinis ir neskundžiamas.

LVAT nutartyje rašoma, jog nagrinėjamoje byloje dokumentus, kuriais grindžiamas S.Bernoto veikos neteisėtumas, surinko LANVA. Visos pateiktų dokumentų kopijos patvirtintos tik šios organizacijos spaudu.

„Pažymėtina, kad šis juridinis asmuo (LANVA – aut.) neturi jokių valdingų įgaliojimų nei tirti pažeidimus, nei rinkti įrodymus, kas (...) yra būtina sąlyga. Todėl daryti vienareikšmiškos išvados, kad šios asociacijos spaudu patvirtinti dokumentai yra teisingi, atitinkantys tikrovę, teismas neturi pagrindo“, – skelbia LVAT.

Teismas pastebi, kad policijos susitarimas su LANVA leidžia jai teikti informaciją apie galimus pažeidimus, pagalbą tyrimo metu, „tačiau nesuteikia asociacijai teisės pačiai savarankiškai imtis tokių veikų tyrimo – pažeidimų tyrimo funkcija palikta policijos įstaigoms“.

Taip pat pažymėtina, kad asociacija galimai daromą pažeidimą stebėjo ir duomenis rinko slaptai, nežinant apie tai galimą pažeidimą vykdžiusiems asmenims. Toks slaptas stebėjimas ir informacijos rinkimas atitinka operatyvinei veiklai būdingus požymius.Minėtoje byloje visą tyrimą organizavo, jį vykdė, įrodymus surinko ir pateikė policijos institucijai, t. y. ištyrė bylą – būtent LANVA, tačiau tam įgaliojimų ji neturėjo, pabrėžia teismas.

„Taip pat pažymėtina, kad asociacija galimai daromą pažeidimą stebėjo ir duomenis rinko slaptai, nežinant apie tai galimą pažeidimą vykdžiusiems asmenims. Toks slaptas stebėjimas ir informacijos rinkimas atitinka operatyvinei veiklai būdingus požymius, tačiau pabrėžtina, jog operatyvinei veiklai įstatymai kelia ypatingus reikalavimus (teisėtumo, žmogaus ir piliečių teisių bei laisvių užtikrinimo ir kt.), be to, tokią veiklą pavedama atlikti specialiems subjektams“, – akcentavo LVAT.

Teismas daro išvadą, kad byloje esantys duomenys buvo surinkti neįgalioto asmens, todėl jais teismas neturi pagrindo vadovautis. Tuo tarpu įrodymai, kuriuos patikrino ir pateikė policijos institucija, nėra pakankami S.Bernoto kaltei pagrįsti.

„Kauno miesto apylinkės teismo nutarimas teisėtas ir pagrįstas, todėl paliekamas nepakeistu“, – nusprendė LVAT.

Papildyta 16.43 val.: LANVA nemano, kad teismo nutartis riboja jų veiklą

LANVA pirmininkės pavaduotojas Vytas Simanavičius teigia, kad LVAT nutartis neturės didesnės įtakos tolimesniems asociacijos veiksmams. Tuo pačiu jis užsimena, kad šioje byloje policijos pareigūnai galėjo neatlikti savo darbo iki galo.

„Mes visada pateikiame pirminę medžiagą, pagal kurią policija sprendžia, ar pradėti tyrimą, ar ne. Tai jokiu būdu nėra įrodymai. Kaip suprantu, teismas konstatavo, kad mes neturime teisės rinkti įrodymų. Taip ir yra – įrodymus renka policijos pareigūnai, mes pateikiame jiems pirminę informaciją, – sakė V.Simanavičius. – Šiuo atveju gal nepakako įrodymų. Gal policija šiuo atveju turėjo atlikti papildomą tyrimą, kitus veiksmus, ar paimti vartotojo kompiuterį, gal tada būtų kita situacija. Tai buvo viena pirmų bylų, gal buvo nepilnai padaryta. Šiuo metu dar formuojama praktika, ir tai nereiškia, kad toliau tos bylos nebus daromos.“

V.Simanavičius tikino, kad atliekant tyrimą informacija apie vartotojus nebuvo renkama slapta, kaip konstatavo teismas. Tai esą buvo viešai internete prieinama informacija, „kurią gali gauti kiekvienas vartotojas“, ši pirminė informacija ir buvo pateikta policijos pareigūnams.

Atliekant tyrimą LANVA surinko asmenų, kurie skleidė (t.y. platino) bylą „torrent“ protokolu, IP adresus. Jie leidžia nustatyti, iš kur vartotojas buvo prisijungęs prie interneto (su sąlyga, kad vartotojas nepaslėpė savo IP adreso ar jo nepakeitė naudodamasis „proxy“ serveriais ar kt. būdais).

„Manau, kad tai nėra operatyvinis tyrimas. Tai yra informacija, viešai prieinama visiems interneto vartotojams“, – teigė V.Simanavičius.

Situaciją jis lygino su socialiniu tinklu „Facebook“, kuriame galima matyti, ar žmogus yra prisijungęs bei ką jis parašė. Tiesa, kaip ir „Linkomanijos“ atveju, „Facebook“ svetainėje reikia užsiregistruoti. Be to, „Facebook“ vartotojai gali paslėpti praktiškai visus savo duomenis nuo vartotojų, kurių nepageidauja ar kurie nėra užsiregistravę šiame socialiniame tinkle.

Jei informacija renkama neslapta, galbūt LANVA norėtų paskelbti, kokiu vartotojo vardu yra užsiregistravusi „Linkomanijoje“, kad vartotojai žinotų, kada yra stebimi? „Mes šito negalime skelbti. Kodėl turėtume? Mes duomenis pateikiame policijos pareigūnams. Jei jie nepaskelbia tų duomenų, tai ir nepaskelbia“, – į pasiūlymą atsakė V.Simanavičius.

Anot jo, teismo sprendimas neturės įtakos tolimesniems asociacijos veiksmams. „Kalbėjome tiek su policijos pareigūnais, tiek su teisininkais. Pirminę medžiagą mes galime teikti policijai. O ji toliau turėtų surinkti įrodymus, kurie užtikrintų jų tikrumą“, – sakė pašnekovas.

Papildyta 16.57 val.: Teisininkas: byla baigta, LANVA gali dirbti toliau

Intelektinės nuosavybės ekspertas, teisininkų kontoros „AAA Baltic Service Company“ advokatas Andrius Iškauskas teigia, kad šis teismo nutarimas neapribojo LANVA veiklos.

„Procesiškai ši byla yra baigta, viskas. Teismas labai aiškiai pasakė konkrečias taisykles, kas čia buvo negerai. O negerai šioje byloje buvo procesiniai dalykai. Juk teismas nepasakė, kad S.Bernotas nieko nepažeidė. Tik pasakė, kad įrodymai buvo surinkti negerai. Ir pasakė, kaip tie įrodymai turi būti renkami – kad tai turi daryti policijos pareigūnai, o šiuo atveju jų surinkta informacija buvo nepakankama. Vadinasi kitą kartą, kai policija įrodymus surinks tinkamai, tokio tipo byla bus nagrinėjama iš naujo“, – sakė A.Iškauskas.

Pasak jo, teismas tik pastebėjo, kad LANVA informaciją rinko galimai slaptai, bet to nekonstatavo. Taigi LANVA gali tęsti savo veiklą ir pateikti pirminę informaciją policijos pareigūnams, o šie turėtų spręsti, ar pradėti tyrimą.

Papildyta 17.30 val.: Pamoka policijai

S.Bernoto advokatas Remigijus Rinkevičius teismo sprendimą vadina pamoka policijai. „Teismas konstatavo, kad bet kam informacijos neleidžiama rinkti, taip ir turėtų būti. Sutinku, kad piratavimas Lietuvoje gal net ir peržengė sveiko proto ribas. Bet norint jį pažaboti gero noro ir pilietinės iniciatyvos nepakanka. Tam turi būti atitinkamos priemonės, o šiuo atveju tokių priemonių nebuvo“, – sakė R.Rinkevičius.

Iš esmės tai yra neteisėta veikla, jei yra vagiamas kito intelektinis produktas. Bet, kita vertus, nepagautas – ne vagis. O kaip pagauti – čia ir yra painiava, – sakė R.Rinkevičius. Jis teigė manąs, kad policija iki šiol neturi galimybių tinkamai stebėti ir rinkti duomenis apie pažeidimus internete atliekančius vartotojus, ypač tuos, kurie dalinasi autorių teisių saugomais kūriniais „torrent“ protokolu.

„Tai yra informacija apie duomenų keitimąsi per „torrent‘us“, kurių veikimo būdas iš esmės pačiai policijai, aš abejoju ar yra suprantamas ir žinomas. Čia tas pat, kaip meteorologui spėti geologinius procesus. Man šiai dienai nėra žinoma, kad teisėsaugos institucijos būtų įgyvendinusios ar kažkaip sugebėjusios suprasti ir tinkamai fiksuoti būtent „torrent“ protokolo veikimo principą ir jį paversti teisiniu dokumentu“, – teigė advokatas.

Jis pridūrė, kad fiksuoti nelegalų duomenų apsikeitimą internete nėra taip paprasta, kaip nuvažiuoti į turgų ir patikrinti ten parduodamų kompaktinių diskų legalumą. „Tie parodymai užfiksuoti gal ir yra teisingi, bet teisine kalba tai nėra pakankama. Turi būti neginčijamas įrodymas. O tokį užfiksuoti pas mus tiesiog nėra techninių priemonių. Policija turėtų pasiruošti tiek programinę, tiek techninę įrangą, kuri galėtų neginčijamai fiksuoti, kad perduodant duomenis tikrai atliekami autorių teisių pažeidimai“, – pabrėžė R.Rinkevičius.

Pažymėkite klaidą tekste pele, prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie Mokslas.IT