Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Tirpstant Grenlandijos ledynams gali pasklisti Šaltojo karo teršalai

Grenlandijos ledynai
„Scanpix“ nuotr. / Grenlandijos ledynai
Šaltinis: BNS
0
A A

Iš sniegu padengtos buvusios JAV armijos bazės Grenlandijoje, pramintos „miestu po ledu“, keičiantis klimatui į aplinką gali pasklisti teršalai, tad kyla svarbus klausimas, kas atsakys už išvalymą.

1959 metais JAV armijos inžinieriai Grenlandijos šiaurės vakaruose pradėjo statyti futuristinį projektą, kuris atrodo tarsi nužengęs iš kokio filmo apie Šaltojo karo šnipus.

Tunelių po sniegu labirinte buvo visko – nuo tyrimų centrų iki ligoninės, kino teatro ir bažnyčios. Energiją viskam tiekė mažas, kilnojamasis branduolinis reaktorius.

Tarp paliktų teršalų yra polichlorinti bifenilai, nutekamojo vandens talpos ir žemo radioaktyvumo aušalas, naudotas branduoliniame reaktoriuje.

„Kai tos atliekos buvo paliktos, niekas nemanė, kad jos vėl išryškės“, – sakė Williamas Colganas iš Kanados Jorko universiteto Lassonde'o inžinerijos mokyklos.

Tačiau W.Colgano vadovaujamas tyrimas, kurio išvados rugpjūčio mėnesį buvo paskelbtos žurnale „Geophysical Research Letters“, parodė, kad aukštesnė temperatūra gali nulemti toksiškų atliekų patekimą iš minėtos bazės į aplinką.

„Nei JAV, nei Danija nepadarė nieko bloga savaime, bet pasaulis pasikeitė“, – sakė jis.

„Camp Century“, kurioje galėjo būti dislokuojama iki 200 karių, oficialiai buvo pastatyta dėl laboratorijos Arkties tyrimų projektams, tačiau joje amerikiečiai taip pat slapta stengėsi dislokuoti branduolines raketas.

Operacijos dalis kodiniu pavadinimu „Project Iceworm“ niekada nebuvo minima JAV ir Danijos sutartyje. Danija kažkada buvo kolonijinė Grenlandijos valdytoja, o dabar ši teritorija didele dalimi yra savavaldė.

Įspūdingas projektas, kuris apėmė net bandomąjį geležinkelį po sniegu, iki galo taip ir nebuvo įgyvendintas.

Po trejų metų mokslininkai pastebėjo, kad ledynas juda daug greičiau nei manyta ir tuneliai gali būti sutraiškyti, todėl 1967 metais bazė buvo apleista.

Šiltesnis klimatas

Manydama, kad objektas amžinai bus užšalęs, JAV armija išsivežė branduolinį reaktorių, bet paliko po sniegu atliekas, kurių masė prilygsta 30-ies lėktuvų „Airbus A320“ masei.

Praėjus pusei amžiaus dėl tokio sprendimo tenka susirūpinti, nes temperatūra Arktyje kyla sparčiau nei likusioje pasaulio dalyje.

Iki 2090 metų ištirpstančio ledo kiekio gali nebekompensuoti iškrentantis sniegas - vadinasi, toksiški chemikalai gali pajudėti į aplinką, nustatė tyrimo autoriai.

Iki to laiko dėl plyšių sniege tirpsmo vanduo gali prasisunkti į užgriuvusius tunelius, kurie šiuo metu yra maždaug 35 m gylyje.

Kadangi tos vietos kasimas būtų nepaprastai brangus, W.Colganas mano, kad valymo operaciją teks atidėti, kol tirpstant sniegui bazė atsidurs paviršiuje.

Grenlandijos užsienio reikalų ministras Vittus Qujaukitsoqas sakė, kad tyrimo išvados kelia nerimą ir kad jo vyriausybė ieško būdų nustatyti, kas būtų atsakingas už tos vietos išvalymą.

Buvusi Grenlandijos vyriausybė 2014 metais paprašė Kopenhagos ataskaitos dėl galimos taršos iš „Camp Century“, bet negavo „jokio įvertinimo dėl teršalų kiekio ar pobūdžio“, sakoma jo pareiškime.

Danijos užsienio reikalų ministras Kristianas Jensenas pareiškime nurodė, kad jo vyriausybė „dabar atidžiau panagrinės šiuos aspektus drauge su atitinkama ekspertize, ... palaikydama glaudų dialogą su Grenlandija“.

Po W.Colgano ataskaitos paskelbimo JAV gynybos departamentas paskelbė pareiškimą, kuriame nurodo, kad „pripažįsta klimato kaitos realybę ir riziką, kurią ji kelia“, ir kad „Departamentas žino apie šią ataskaitą, bet jos (dar) neįvertino“.

JAV „toliau dirbs su Danijos pareigūnais ir Grenlandijos ... valdžia, kad spręstų abipusį susirūpinimą“ keliančius saugumo klausimus, nurodoma pareiškime.

Kas kaltas

Objekto išvalymo logistika gali ir nevirsti didesniu iššūkiu, sakė W.Colganas, kuris pažymėjo, kad JAV ir Danija anksčiau yra išvaliusios vietą netoli Kanako (Tulės) oro pajėgų bazės, maždaug 240 km nuo „Camp Century“, kur 1968 metais sudužo bombonešis B-52 su keturiomis vandenilio bombomis.

„Pavojus aplinkai yra palyginti mažas ir atokus, be to, netoliese yra tik kelios gyvenvietės“, – sakė jis.

Sunkiau bus nustatyti, kuri šalis bus užtai atsakinga, bet tai galėtų padėti nustatyti precedentą kitiems konfliktams, kylantiems dėl klimato kaitos, prognozavo jis.

„Iš tikrųjų anksčiau to nebuvo daroma, plano nėra. Tai nėra taip lengva kaip inžinerinis šio iššūkio aspektas“, – sakė jis.

Grenlandijos opozicijos parlamentarė Sara Olsvig, kuri šį klausimą kėlė parlamente Grenlandijos sostinėje Nūke, pripažino, kad „daug dalykų“ dešimtmečių senumo Kopenhagos ir Vašingtono susitarimuose dėl kelių skirtingų karinių objektų yra „neaiškūs“.

„Ne taip jau daug dalykų Grenlandija gali padaryti dėl Danijos ir JAV santykių ir ką iš tikrųjų galutinai padarys“, – sakė ji.

Galiausiai abi šalys tikriausiai prisiims bendrą atsakomybę už minimos bazės išvalymą, sakė „Camp Century“ projektą studijavęs Kristianas Hvidtfeltas Nielsenas iš Orhuso universiteto.

„Moraliniu požiūriu. manau, Danija ir JAV yra bendrai atsakingos už išvalymą. Amerikiečiai įsteigė ten bazę, o danai davė jiems leidimą tai daryti“, – sakė jis.

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie Mokslas.IT