Moteris internetu pradėjo naudotis vienoje iš viešųjų bibliotekų. Socialiniame tinkle ji užsiregistravo „padschicago“ vardu ir rašė apie įvairias kasdienes problemas, pavyzdžiui, kaip susirasti nakvynę, kur gauti maisto ir pan., rašo Dailyherald.com.
A.M.Walsh pranešimus prenumeruojančių žmonių skaičius nuolat augo ir vis dažniau ji sulaukdavo patarimų, kur gali pernakvoti, ar net dovanų, tokių kaip šilti drabužiai, antklodės ir kt.
Viename Čikagoje vykusių „Tweetup“ renginių (socialinio tinklo „Twitter“ vartotojų susitikimas – aut. past.) ji susipažino su Audrey Thomas – socialine darbuotoja, kuri padėjo susirasti būstą.
A.M.Walsh, kuri taip pat siuntė „Twitter“ žinutes naudodama telefoną su išankstinio apmokėjimo mobiliojo ryšio kortele, ir toliau dalinasi savo istorijomis socialiniame tinkle, kur turi beveik 6 tūkst. prenumeratorių, bei tinklaraštyje.
„Tie, kas yra susidarę blogą nuomonę apie benamius, turėtų retsykiais pasišnekėti su tokiais žmonėmis, kad sužinotų jų istoriją. Didelė dalis žmonių mano, kad benamiai žmonės yra nusikaltėliai, narkomanai, alkoholikai. Jie galvoja, kad mes nebandome grįžti į normalų gyvenimą ir kad nieko nesugebame daryti. Kai kurie benamiai turi aukštąjį išsilavinimą, tačiau neteko darbo dėl ekonominių problemų“, – sakė ji.
Moteris tapo bename po to, kai prarado darbą ir išsiskyrė su vyru. Po skyrybų ji prarado ryšius su savo dviem vaikais. Dėl sveikatos problemų ji negalėjo gauti valstybinio būsto, todėl liko gatvėje.
Ir nors dabar turi gyvenamąjį būstą, jos mąstysena liko tokia, kaip benamio žmogaus. „Aš nežinau, kaip susimokėsiu telefono sąskaitą ar nuvyksiu į ligoninę. Aš vis dar esu priklausoma nuo kitų žmonių pagalbos“, – teigė A.M.Walsh.
