Dabar populiaru
15min be reklamos
Publikuota: 2016 spalio 4d. 12:07

VU rektorius: V.Šikšnio galimybės laimėti Nobelio chemijos premiją – daugiau nei 50 proc.

Virginijus Šikšnys
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr. / Virginijus Šikšnys
Vilniaus universiteto (VU) rektorius Artūras Žukauskas mato realias galimybes Biotechnologijos instituto mokslininkui Virginijui Šikšniui trečiadienį laimėti Nobelio premiją chemijos srityje.

V.Šikšnys atrado, kaip panaudojant vieną baltymą galima redaguoti organizmų DNR dešimtis kartų greičiau, nei tai buvo daroma iki šiol. Tai atveria galimybes kurti genetiškai modifikuotus organizmus ir gydyti genetines ligas.

A.Žukauskas prognozuoja, kad Nobelio premija chemijos srityje už šį atradimą anksčiau ar vėliau bus paskirta.

Nobelio premija chemijos srityje už šį atradimą anksčiau ar vėliau bus paskirta.

„Ar šiais, ar kitais metais, už šitą atradimą bus duota Nobelio premija, aš praktiškai tuo neabejoju ir duodu tam 90 procentų. Jeigu už tą atradimą būtų skirta premija, tai aš manau, kad V.Šikšnio galimybės siekia daugiau nei 50 proc. ir kuo toliau, tuo labiau jo galimybės auga, nes jis pelno vis didesnį pripažinimą“, – BNS antradienį sakė rektorius.

Profesorius V.Šikšnys tyrinėja sistemą, leidžiančią tiksliai perkirpti norimą DNR seką įvairiuose organizmuose per maždaug dvi savaites.

VU rektorius pasakoja, kad tai primena teksto karpymą.

„Įsivaizduokime, kad mūsų DNR yra tekstas, o tame tekste visi žodžiai yra iš keturių raidžių. Atradimo dėka įmanoma užprogramuoti, kad ateitų tas baltymas ir perkirptų tekstą, kur reikia“, – teigė A.Žukauskas.

Nors paties baltymo „Cas-9“ V.Šikšnys neatrado, profesorius pastebėjo, kad būtent jo dėka DNR įmanoma redaguoti itin greitai.

Anksčiau perkirpti DNR užtrukdavo kelerius metus.

„Kaip anksčiau būdavo, kai knygoje reikėjo ištaisyti klaidą? Tekstą reikėdavo užtepti, užklijuoti, ant viršaus užspausdinti. O dabar, kaip kompiuteryje, „ Word'o“ faile, du kartus paspaudėte ir iškirpote“, – pasakojo VU rektorius.

Nauja technologija gali perkirpti DNR grandinę ten, kur tą padaryti yra užprogramuotas baltymas „Cas-9“. Pavyzdžiui, baltymo dėka įmanoma kirpti tas vietas, kur yra paveldimos genetines ligas lemiančios DNR klaidos.

Šis baltymas gali būti panaudojamas ir redaguojant genomus, tai yra kurti genetiškai modifikuotus organizmus.

„Genų inžinerija tą ir darė, bet tas trukdavo baisiai ilgai. Poros metų reikėdavo sukurti technologijai, kad reikiamoje vietoje perkirpti. Dabar tą įmanoma padaryti per savaitę“, – sakė A.Žukauskas.

„Tai laikoma revoliucija genų inžinerijoje“, – pridūrė jis.

Pasak VU rektoriaus, nuskinti laurus už baltymo „Cas-9“ savybės perkirpti DNR atradimą pretenduoja keturi mokslininkai, o Nobelio premija yra skiriama daugiausiai trims asmenims.

Kas pirmesnis?

A.Žukauskas teigė, kad V.Šikšnys pirmasis pasaulyje pateikė ir atradimo patentą, ir parengė apie tai mokslinį straipsnį. Tačiau jo amerikiečiai kolegos investavo milijonus eurų, populiarindami šį atradimą. Jiems paramą reiškia ir pirmoji Jungtinių Valstijų ponia Michelle Obama.

„Tačiau V.Šikšnio pripažinimas mokslininkų bendruomenėje auga kiekvienais metais“, – tvirtino A.Žukauskas.

Iš viso Nobelio premijomis buvo apdovanoti 10 lietuvių kilmės asmenų, tačiau nei vienas jų nebuvo Lietuvoje dirbęs mokslininkas.

Norėdamas tęsti – užsiregistruok

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Metas rinktis

Mėgaukis šiandien

Rūpintis aplinka – paprasta

Video

21:34
03:06
00:15

Esports namai

Sveikos ir gražios kojos

URBAN˙/

Parašykite atsiliepimą apie Mokslas.IT