Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Vilnius ir Kaunas – greičiausią internetą turinčių Europos didmiesčių viršūnėje

Internetas
123rf nuotr. / Internetas
Šaltinis: 15min
0
A A

Dar vienu tyrimu patvirtintas teiginys, kad Lietuvos gyventojai gali džiaugtis bene sparčiausiu internetu pasaulyje. Vilnius ir Kaunas užima pirmąsias dvi vietas greičiausią internetą turinčių Europos didmiesčių sąraše.

Svetainės „Net Index“ duomenimis, greičiausią interneto ryšį turi Rytų Europos gyventojai, o Lietuva gali pasigirti ypač greitu internetu, rašo „Business Insider“.

Vidutinis viso pasaulio interneto greitis (duomenų atsiuntimo) siekia 9,43 megabito per sekundę (Mbps), o Europos Sąjungos vidurkis yra 12,99 Mbps. Palyginimui, visos Lietuvos interneto greičio vidurkis yra kone triskart didesnis – 31,52 Mbps.

Sparčiausią internetą turinčių miestų sąraše taip pat pirmauja mūsų šalies didmiesčiai. Lietuvos sostinė užima pirmą vietą Europoje – čia vidutinis duomenų atsiuntimo greitis siekia 36,37 Mbps, o išsiuntimo – 28,51 Mbps. Antroji vieta atiteko Kaunui, kur vidutinis duomenų atsiuntimo greitis yra 30,69 Mbps, o išsiuntimo – 23,41 Mbps.

Toliau šiame sąraše rikiuojasi Sofija (Bulgarija), Jasai (Rumunija) ir Ryga (Latvija). Šiuose miestuose interneto sparta yra panaši – atsisiuntimo greitis siekia 29–30 Mbps, o išsiuntimo – 16–18 Mbps.

Beje, „Net Index“ duomenimis, Vilnius turi greičiausią internetą ne tik Europoje, bet ir visame pasaulyje. Antrąją vietą pasaulyje užima Honkongas, trečiąją – Kaulunas (Kinija, Honkongo adm. regionas). Kaunas yra ketvirtoje vietoje.

Tyrime buvo panaudota interneto greitį leidžiančios išmatuoti svetainės Speedtest.net informacija. Naudota pastarąjį mėnesį atliktų matavimų statistika. Didmiesčių reitinge dalyvauja miestai, turintys ne mažiau nei 75 tūkst. unikalių IP adresų.

Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie Mokslas.IT