VU biologijos doktoranto Manto Adomaičio teigimu, valdžia vangiai imasi klimato kaitą stabdančių priemonių ir neturi aiškios strategijos. Glumina vangus renovacijos procesas, neįvedamas automobilių taršos mokestis, trūksta paramos pereinant prie atsinaujinančių energijos šaltinių, tai tik keli pavyzdžiai.
Mokslininkas yra vienas iš „Fridays for future“ (liet. Penktadieniai ateičiai) grupės iniciatorių, kuri siekia priminti valdžios atstovams, kad metas imtis ryžtingų veiksmų kovojant su klimato kaitos pasekmėmis bei tinkamai informuoti žmones apie šio proceso keliamus iššūkius.
„Mokslo sriubos“ tinklalaidėje M. Adomaitis pripažino, kad protestų organizavimas gal ir nėra daugiausiai įtakos darantis nuomonės formavimo įrankis, bet jis leidžia atkreipti dėmesį ir pradėti diskusijas. Pašnekovas prisiminė neseniai paskelbtą Jungtinių Tautų ataskaitą, kurioje rekomenduojama valgyti mažiau mėsos, taip mažinant gyvulininkystės poveikį klimato kaitai. Jei pasiūlymas valgyti mažiau mėsos kam nors atrodo per didelis, tai tikriausiai negirdėjo apie kitą Jungtinių Tautų ataskaitą. Metų pradžioje JT skelbė, kad siekiant sumažinti klimato kaitos poveikį ir prisitaikyti prie naujų sąlygų, globali ekonominė santvarka turi iš esmės pasikeisti.
Pokalbio su M. Adomaičiu apie klimato kaitą klausykite „Mokslo sriubos“ „Youtube“ paskyroje, „Spotify“ bei „Soundcloud“ platformose:
„Mokslo sriuba“ – tai ne pelno siekianti jaunų žmonių iniciatyva, kuriama bendradarbiaujant su Baltijos pažangių technologijų institutu.
