Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Žvilgsnis į ateitį: viskas išmanu, lengva ir skrenda, išskyrus vairuotojus, kurie išnyks

„Xiaomi Mi Drone“ skraidyklė
AFP/„Scanpix“ nuotr. / „Xiaomi Mi Drone“ skraidyklė
Šaltinis: 15min
2
A A

Praėjusią savaitę Las Vegase nudundėjo vartotojams skirtos elektronikos paroda CES. Ir aš ten buvau, alų midų gėriau, per barzdą varvėjo... Na gerai, iš tikrųjų nei alaus, nei midaus nebuvo, barzda nuskusta, bet už tai įspūdžių begalės.

Tai, kas vyksta didžiausiose pasaulio technologijų parodose, netrunka tapti mūsų kasdienio gyvenimo dalimi, tad pažiūrėjus, kas dominuoja CES paviljonuose ir ką naujo pademonstruoja pasaulio technologijų lyderiai, galima susidaryti ganėtinai pagrįstą vaizdą, kaip artimiausiu metu keisis mūsų kasdienis gyvenimas.

Išmanizuojama viskas

Žmonėms, kurie nuo ankstyvo ryto barškina kibirais kaimuose, kur didžiausi civilizacijos pasiekimai yra elektra ir televizija (tie 14 nemokamų kanalų, be galimybės atsisukti laidas...), o vandenį vis dar reikia iš šulinio semtis kibirais ir rimto reikalo bėgama į būdelę, kurios duryse išpjauta širdutės formos skylutė, išvydus tai, ką daugiau nei 3800 bendrovių rodė Las Vegase, turbūt kiltų vienintelė mintis: pasaulis išprotėjo.

Bet ne. Ne išprotėjo, o kaip tik paprotingėjo. Paprotingėjo, arba, kaip dabar populiaru sakyti, „tapo išmaniaisiais“, beveik be išimties viskas. Dantų šepetukai, plaukų šepečiai, marškinėliai, sportiniai bateliai, aukštakulniai bateliai, kojinės ir netgi – o varge – keptuvės!

Vaido Neverausko/15min.lt nuotr./Išmanieji „Under Armour“ sportiniai bateliai
Vaido Neverausko/15min.lt nuotr./Išmanieji „Under Armour“ sportiniai bateliai

Ir jeigu žinote ką nors, kas dar nėra išmanu – pasakykite šios parodos dalyviams. Toje pačioje parodoje po metų viskas bus kitaip.

Vaido Neverausko/15min.lt nuotr./„Polar“ išmanieji marškinėliai
Vaido Neverausko/15min.lt nuotr./„Polar“ išmanieji marškinėliai

Bet jau dabar galima pasakyti: mielės daiktų interneto tešlai paruoštos. Tereikia jas paleisti į pasaulį ir kad išsipūs... Tik reikės žiūrėti, kad nesprogtų.

Ką gali daryti išmanioji keptuvė?

Na gerai, galima suprasti, kad išmanieji drabužiai gali atlikti kokias nors sveikatos stebėsenos ar su sportu susijusias funkcijas. Ką daro plaukų ir dantų šepetukai taip pat jau rašiau. Bet kuo virtuvėje besisukančiam žmogui gali būti naudingas keptuvės išmanumas?

Vaido Neverausko/15min.lt nuotr./Išmanioji keptuvė „Smarty Pans“
Vaido Neverausko/15min.lt nuotr./Išmanioji keptuvė „Smarty Pans“

O išmanumas, pasirodo, naudingas tiems žmonėms, kurie už savo maisto stebėjimą pasiryžę pakloti 210 JAV dolerių atitinkančią sumą.

Keptuvėje „SmartyPans“ yra sumontuota jutiklių sistema ir „Bluetooth“ jungtis, per kurią keptuvė jungiama su naudotojo išmaniuoju telefonu. O virėjas telefonui balsu praneša, kokių ingredientų deda į keptuvę. Keptuvė pati šiuos produktus pasveria.

VIDEO: SmartyPans: Cookware That Helps You Make Meals at CES 2017

Maisto ruošimo pabaigoje gaunamas pilnas receptas su ingredientų sąrašu ir procesų eiliškumu bei ruošimo trukmėmis – jį galima arba įsiminti sau, kitiems kartams, arba pasidalinti juo internetu.

O grynai keptuvės funkciją „SmartyPans“, ją kuriančio startuolio įkūrėjo Rahulo Baxi teigimu, atlieka lygiai taip pat, kaip ir bet kuri kita nerūdijančio plieno keptuvė, ir gal net geriau, nes ji užtikrina tolygų karščio pasiskirstymą.

Vienintelis patobulinimas, kurio labai jau norėtųsi, kad šis produktas būtų naudingesnis – kad keptuvėje esantys jutikliai naudojamus ingredientus atpažintų ir be pasakojimo apie juos telefonui.

Nors kai įvertini, kad keptuvė kainuoja 210 JAV dolerių... Gal geriau kol kas kepti „senoviškai“.

Įdomiausia – pas mažuosius

Parodos plotai – milžiniški. Daugiau nei 240 tūkst. kv. metrų! Arba kokius 20 kartų daugiau nei „Knygų mugėje“. Vienam žmogui apeiti tokius plotus ir dar pabandyti ką nors įsiminti, su įmonių atstovais pasikalbėti – misija neįmanoma. Tad parodos lankymas vyko optimizuotai – „eiti ten, kur daugiausiai naudos“. O kur tos naudos galima tikėtis?

Pradžiai – ten, kur susispietę didžiosios bendrovės. Juk jos visada turi ką parodyti, ar ne? O pasirodo, ne, nebūtinai. Štai „Huawei“ buvo parodos nusivylimas – kinų kompanija meta milžiniškus pinigus, kad primintų, jog jie „vis dar aktyviai dirba“, tačiau iš tiesų neatvežė ir nepademonstravo visiškai nieko naujo. Na, nebent jiems priklausančio prekės ženklo „Honor“ naują išmanųjį telefoną 6X. Bet ar tikrai naują? Juk Kinijoje jis pademonstruotas dar praėjusių metų spalį.

„Samsung“, „Sony“ ir LG naujoves jau apžvelgiau ankstesniame tekste, o jų stenduose, kaip bebūtų paradoksalu, visko buvo tiek daug, kad net nebuvo į ką žiūrėti (na, tiksliau, visko daug, bet įdomaus, inovatyvaus – nieko). Nors „Samsung“ skalbyklės ir džiovyklės tandemas su dvigubais būgnais (dideliam ir mažam skalbimui/džiovinimui) atrodo visai įdomiai. Taupu. Bet tik ne vietos atžvilgiu – į garažą tilps, o į vonią... na nebent vietoj pačios vonios.

Vaido Neverausko/15min.lt nuotr./
Vaido Neverausko/15min.lt nuotr./"Samsung" drabužių skalbyklės ir džiovyklės tandemas

Šiemetinės inovacijos CES parodoje buvo linkusios slėptis pačiose netikėčiausiose vietose. Mažosiose bendrovėse, kurios visai neseniai pradėjo savo veiklą arba šiek tiek ūgtelėjusiose, bet tokiose, kur dar neišsivadėjusi „startuolio“ atmosfera. Vienas iš širdžiai mielų pavyzdžių – lietuvių bendrovė „Deeper“, antrus metus iš eilės nuskynusi CES apdovanojimą už inovatyvų produktą. Pernai – už išmanųjį echolotą, šiemet – už išmaniąją dviračio spyną.

Vaido Neverausko/15min.lt nuotr./„Deeper“ išmanioji dviračio spyna
Vaido Neverausko/15min.lt nuotr./„Deeper“ išmanioji dviračio spyna

Žinoma, lietuviška inovacija tebuvo lašas jūroje. Tokius apdovanojimus gavusių produktų, kurie pirmąkart viešai demonstruojami buvo būtent Las Vegase galima suskaičiuoti dešimtis – visi jie paminėti „CES Innovation Awards“ svetainėje.

Dronai – daug, visur ir pigiai

Jeigu reikėtų paminėti kokią nors technologijų kryptį, kuri šiais metais Las Vegase tiesiog sužydėjo, tai būtų bepilotės skraidyklės, dar vadinamos dronais. Dabar tai jau nebe brangūs ir sudėtingi aparatai – suveikus konkurencijos dėsniams gamintojai, kurių vien į CES suvažiavo kelios dešimtys, priversti pardavinėti savo gaminius vos brangiau už grybus. Galinga konkurencija netgi skandina prie naujos realybės sunkiau prisitaikančias ar ambicingesnius projektus vystančias bendroves.

Dronų gamintojai dabar konkuruoja ne tik kainomis ar pačių įvairiausių dydžių ir skirtingos kokybės kameromis apginkluotais aparatais – jie į skraidykles diegia ir inovatyvias funkcijas. Na, tarkim, CES apdovanojimą gavęs mažutėlis bendrovės „Zero Zero Robotics“ dronas „Hover Camera Passport“ valdomas autonomiškai – jis gali sekti savo „šeimininką“ ir netgi pagal veidą atpažinti jį minioje. Be to, jis įrėmintas taip, kad ant žemės jo nuleisti net nebūtina – galite gaudyti jį ore, susilankstyti ir įsidėti į kišenę (taip taip, jis toks mažas ir lengvas). Tiesa, dėl inovatyvumo jis tikrai nėra pigus – 700 dolerių kaina už droną yra tikrai nemažai.

Bet jeigu šis jums pasirodys per didelis ir per sunkus (sveria 242 gramus ir paruošus transprtavimui yra nedidelės knygos dydžio), tai labai panašią funkciją atlieka „Cleo“. 65 gramai, telpantys į priekinę džinsų kišenę. Tiesiog nėra ką daugiau pridurti... Išskyrus tai, kad „Cleo“ kol kas egzistuoja tik maketuose, brėžiniuose ir svajonėse, nors prekybai paruoštą produktą ketinama pristatyti jau pavasarį.

O jeigu esate žvejas ir filmavimas iš oro jūsų nedomina, tačiau norėtumėte savo akimis pamatyti, kaip lydeka griebia jauką – jus tikriausiai sudomins „Fifish-P4“, kurį pagamino „ShenZhen QiYuan“. Tai taip pat dronas, tik jis neskraido, o plaukioja. Panerti aparatas gali iki 100 metrų gylio, o vaizdą filmuoja (ir tiesiogiai į telefoną transliuoja!) galinga 4K raiška.

Vaido Neverausko/15min.lt nuotr./Skraidyklė „Ehang 184“
Vaido Neverausko/15min.lt nuotr./O čia - didžiausias parodoje matytas dronas, „Ehang 184“

Kiniški Gariūnai

Turbūt labiausiai nuviliantys parodos dalyviai, užpildę santykinai nemenkus parodos plotus (ir tai – ne tik CES, bet ir kitų technologijų parodų problema) yra kinai, demonstruojantys ne inovacijas, bet pigius laidus, telefonų dėkliukus, apsaugos kameras, nežymiai robotizuotus žaisliukus ir įvairius prieš trejetą-ketvertą inovatyviais buvusius, bet dabar pigiau nukopijuotus produktus.

Sėdi jie liūdni, mažučiame stende, be jokio dėmesio. Bet už tai orientaciją į verslo vystymą demonstruoja vietoje pasistatytu kasos aparatu!

Beje, parodos organizatorių – CTA – vadovas Gary Shapiro sakė, kad organizuojant CES parodą Azijos regione bus vykdoma dalyvių atranka ir ten Gariūnų nebus. Norintys dalyvauti turės išsiskirti arba tikrai žinomu prekės ženklu (t.y., išsipirkti didžiulį parodos plotą), arba inovatyvumu.

Kas svarbiausia

Jeigu reikėtų išskirti, kokios naujovės iš tiesų lems daugiausiai mūsų ateities pokyčių, tai norėčiau paminėti dvi. Tiksliau, dvi kompanijas ir tris jų naujoves. Vieną jų pristatė „Qualcomm“ – tai „Snapdragon 935“ lustų rinkinys išmaniesiems telefonams. Pagrindinis jo privalumas – tai 10 nm gamybos procesas, kurį taikant buvo pasiektas visu ketvirčiu didesnis energijos sąnaudų efektyvumas, visu ketvirčiu didesnis našumas visais 35 procentais už „Snapdragon 820“mažesniame procesoriuje.

Kitaip tariant, ateities išmanieji flagmanai (pradedant nuo „Samsung Galaxy S8“, kuriame bus šis lustų rinkinys) bus arba plonesni, arba ilgiau tarnaus be įkrovimo. Ir turbūt smagiausia (ne tik vartotojams, bet ir tuos telefonus pardavinėsiantiems ryšio operatoriams) – kad šie įrenginiai duomenis galės perdavinėti iki 1 Gbps sparta. Na, tiksliau, galėtų, jeigu būtų sukurta tam reikalinga mobiliųjų tinklų infrastruktūra.

VIDEO: CES 2017:-Qualcomm CEO Steve Mollenkop: 5G Brings the Invention Revolution.

Bet turbūt daugiausiai bangų CES parodoje sukėlė „nVidia“. Nepatikėsite – vaizdo plokščių kompanija nepristatė nė vienos naujos vaizdo plokštės, bet, trumpai tariant, nieko svarbesnio už „nVidia“ visoje CES parodoje tiesiog nebuvo.

VIDEO: NVIDIA CES 2017 Keynote

Pirmoji jų iš koto verčianti naujiena – tai „GeForce Now“ platforma, siūlanti beveik superkompiuterio klasės vaizdo apdorojimo galią žmonėms, kurie norėtų žaisti žaidimus, reikalaujančius daugiau skaičiuojamųjų pajėgumų, nei įmanoma išspausti iš turimo kompiuterio. Kitaip tariant, galingiausias kompiuteris kaip paslauga. Ak, jūsų kompiuteris ne su „Windows“ sistema? Ne bėda – net jeigu naudojate „MacOS“, visi reikliausi „Windows“ žaidimai veiks taip, kaip įprasta žaidimų kompiuterio lygio aparatūroje.

Tik štai kaina nemenka – už 10 valandų žaidimo, lyg kompiuteryje būtų įdiegta „GeForce GTX 1080“ vaizdo plokštė, teks pakloti 25 JAV dolerius. Arba daugiau valandų lyg žaidžiant su silpnesne vaizdo plokšte. O šalia kainos yra ir kitas trūkumas – bent jau artimiausiu metu paslauga bus prieinama tik JAV gyventojams.

Užsitikrinkime, kad nė vieno iš mūsų vaikams netektų vairuoti

Antroji „nVidia“ naujiena – žingsnis į autonomiškai valdomų automobilių rinką. Vaizdo plokščių kompanija nusprendė tapti vairuotoju! Sprendimas nėra visiškai naujas – jis priimtas dar prieš dešimtį metų. Tačiau tik pastaruoju metu padidėjęs technologinis našumas suteikė galimybę atlikti pakankamai sudėtingus skaičiavimus, kad kompiuteris galėtų mokytis vairuoti iš žmogaus. „nVidia“ sukurtas automobilinis dirbtinio intelekto superkompiuteris, kuriam suteiktas „Xavier“ vardas, dabar telpa į santykinai nedidelę, išskleistos plaštakos plotą užimančią plokštę.

„Xavier“ surenka informacija iš visų automobilio jutiklių, operacinė sistema „Driveworks“ šią informaciją išanalizuoja, įvertina, suvokia savo aplinką ir pagal situacijos vertinimą atlieka vairavimo veiksmus.

Sistema jau veikia ir yra išbandyta – prezentacijos metu buvo parodyta, kaip automobilis, pavadintas BB8, gavęs vairuotojo komandą žodžiu, pats nustato optimalų maršrutą, pajuda iš vietos, stebi kelio ženklus ir aplinkinį eismą, sugeba saugiai įvažiuoti į greitkelį ir iš jo išvažiuoti, saugiai sumažina greitį prieš posūkius, padidina greitį įkalnėse, o davus dar vieną žodinę komandą perduoda valdymą už vairo sėdinčiam žmogui. O vietose, kur kompiuteris nesijaučia pakankamai užtikrintai (galbūt nutiesti nauji keliai, kurių nėra žemėlapyje, o galbūt kelias yra pernelyg sudėtingas), jis pats pasiūlys perimti vairą žmogui.

Bet net tuo metu, kai vairuoja žmogus, dirbtinis intelektas nesiliauja stebėjęs aplinkos ir paties vairuotojo, tad pastarajam dėmesį nukreipus ne į kelią, dirbtinis intelektas gali balsu įspėti, kad, tarime, iš nugaros artėja motociklas arba priekyje važiuoja dviratininkas. Arba pasiūlo vairuotojui stabtelėti ir nusiraminti, jeigu jį kas nors suerzino iki įsiūčio ribos.

Anot įmonės vadovo Jen-Hsuno Huango, patį sudėtingiausią visų laikų „nVidia“ projektą jie įgyvendins kartu su didžiausiais automobilių komponentų gamintojais – bendrovėmis ZF ir „Bosch“, kurios jau šiemet pradės gaminti autonominio vairavimo modulius sunkvežimiams ir lengviesiems automobiliams. Be to, „nVidia“ paskelbė apie partnerystę su „Audi“, kurie J.-H.Huango teigimu, gamins pažangiausius, išmaniausius automobilius pasaulyje. Serijinę gamybą ketinama išvystyti iki 2020 metų, bet jau dabar vienas toks automobilis – „Audi Q7“ važinėja valdomas dirbtinio intelekto. Jau po 4 dienų apmokymo jis gebėjo savarankiškai įveikti kliūtis!

Sukirsdamas rankomis su “Audi” JAV padalinio prezidentu Scottu Keoghu, J.-H.Huangas palinkėjo: „Užsitikrinkime, kad nė vieno iš mūsų vaikams netektų vairuoti“.

Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Sužinokite daugiau
Parašykite atsiliepimą apie Mokslas.IT