Ji – gerai žinoma Silicio slėnyje dėl savo aistros ir sugebėjimo padėti sėkmingai sukurti verslą JAV ir Azijoje. Moteris ilgai dirbo mobiliųjų technologijų industrijoje pardavimaų ir rinkodaros srityje. G. Wang šiuo metu yra tarptautinės rinkodaros strategijos ir verslo kūrimo „MG- Team” kompanijos partnerė, „iGlobe” partnerė ir Stanfordo universiteto „Venture Lab” narė. G.Wang šiandien skaitys pranešimą VšĮ „Versli Lietuva“ organizuojamoje „Silicon Valley comes to the Baltics” konferencijoje Lietuvoje, o savaitgalį konsultuos pradedančiuosius verslininkus „Startupweekend Lithuania” renginyje.
Kokios dažniausiai pasitaikančias pradedančių verslą klaidas pastebite?
Nesurenkama tinkama komanda su tinkamais sugebėjimais, taip pat nesukuriama inovatyvi bendradarbiavimo kultūra projekte. „Google” labai gerai išsprendė šiuos klausimus ir mes matome to sėkmingą rezultatą.
Taip pat trukdo ir manymas, kad tu jau žinai kaip pradėti ir vystyti verslą. Dažnai tai, ko verslininkas nežino jam ir pakiša koją. Dauguma sėkmingų verslininkų suvokia, kad jiems dar reikia daug ko išmokti ir klausia patarimų kitų. Sėkmingi verslininkai būna geri klausytojai.
Kokie rinkodaros metodai dabar labiausiai sėkmingi?
Rinkodara labiausiai efektyvi, kai yra nukreipta vartotojus, kuriems tavo produktas ar paslaugas gali būti įdomi. Su technologinėmis galimybėmis segmentuoti tam tikras vartotojų grupes, tikslinė rinkodara padėti pasiekti klientus. Istoriniai masinės rinkodaros metodai gali būti nukreipti į atskirus segmentus.
Kaip apibūdintumėte Azijos rinkas?
Azijos rinka skaidosi į įvairias rinkas ir sunku ją priskirti vienai didelei rinkai. Japonijos rinka labai skiriasi nuo Kinijos, o Kinijos – nuo piečiausios Azijos rinkos. Kiekviena rinka turi skirtingas charakteristikas – Japonija labiau atsargi ir labiau besitarianti priimamt sprendimus, Kinijos rinka labiau agresyvi ir mažiau siekianti susitarimo (jis nebūtinas, geriausi sprendimai priimami jų neapsvarčius). Bet vienas dalykas apjungia visas Azinos rinkas – tai didesnė rizika, nei JAV (Silicio slėnyje) – žmonės labiau bijo sužlugti dėl to, kad visuomenė ir aplinka to netoleruoja.
Kokie pagrindiniai skirtumai tarp JAV, Europos ir Azijos, jei atsižvelgtume į kriterijus pradėti verslą?
JAV labiausiai išvystytos ekosistemos puoselėti startup verslams. JAV rinkoje yra daugiau galimybių pritraukti investicijų (bet labai mažai projektų finansuoja vyriausybė, palyginti su kitomis pasaulio šalimis). Taip pat, JAV labiau bendradarbiaujama tarp industrijų žaidėjų neišskiriant ir konkuruojančių kompanijų. Čia ir rizikingi sumanymai dažniau įgyvendinami.
Europoje verslai gauna daug palaikymo iš vyriausybių (ypač tose šalyse, kurios priklauso ES).
Europoje verslai gauna daug palaikymo iš vyriausybių (ypač tose šalyse, kurios priklauso ES). Taip pat yra daugybė organizacijų ir fondų, kurie padeda. Bet čia verslai nėra linkę taip stipriai rizikuoti, kaip JAV (žinoma, priklauso nuo šalies). Taip pat Europoje gausu turtingų mokslo institucijų, kurios kurios kuria intelekualinę nuosavybę jau daug šimtų metų.
Azijos rinka labai įvairi, nepaisant to, kad Kinijos ir Korėjos rinkos panašios savo agresyvumu. Vyriausybių palaikymas skirtingas kiekvienoje šalyje. Azijos rinka nelabai priima rizikingus sumanymus, nes čia klesti didesnė baimė, kad nepasiseks ir visuomenė sunkiau priima nesėkmes. Apskritai, nėra įprasta pasitikėti svetimais žmonėmis, bet labai pasitikima artimais ryšiais, todėl verslininkai gali legvai gauti finansinį palaikymą iš šeimos ir draugų.
Kokie Europos ir JAV verslo modeliai ir technologiniai sprendimai prigyja Azijos rinkose?
Kartu su socialinių tinklų augimu („Facebook”, „Twitter ir kt.) atsirado daugiau galimybių pasiekti informaciją ir naujienas, todėl informacija vis dažniau praslysta pro vyriausybių cenzūrą. Azija, ypač Kinija, kopijuoja daugybę technologijų, modelių ir juos pritaiko vietinei rinkai. Užsienio kompanijos, ypač valdančios socialinius tinklus, labai dažnai patiria nesėkmes Kinijoje. Tačiau vietiniai nukopijuoti produktai dažnai prigyja. Pavyzdžiui sėkmingai veikia socialiniai tinklai „RenRen”, „Tencent” ir kiti.
Lietuvoje pernai buvo paleista mobiliųjų atsiskaitymų sistema. Jūsų nuomone, kokios perspektyvos mobiliesiems mokėjimams? Galbūt žinote pavyzdžių iš kitų šalių, kur žmonės jau sėkmingai naudojasi mobiliųjų mokėjimų paslauga?
Mobiliųjų mokėjimų industrija turi didžiulį potencialą. Nes vis daugėja mobiliųjų vartotojų ir jie atranda savo telefonus, kaip nepakeičiamus daiktus ir visada juos su savimi turi, todėl labai tikėtina, kad jie taps ir pinigine. Naudojantis mokėjimų ssistema su savo telefonu yra labai patrauklus pasiūlymas, juk kam turėti ir piniginę, ir telefoną, jei užtenka telefono.
Pavyzdžiui, „M-PESA” yra gerai žinoma mokėjimų sistema Kenijoje. „Obopay” (JAV kompanija) su tokia sistema jau įžengė į tarptautinę rinką – Indiją, Keniją, Senegalą ir, žinoma, JAV.
„iPhone”, „Samsung”, „Nokia” – kurį pasirinktumėte? Kodėl?
Kiekviena iš šių telefonų platformų turi savų privalumų. „iPhone” yra intuityvus vartotojui, taip pat turi „App store” ir vartotojų patirtį. „Samsung” su „Android” operacine sistema yra paprastesnė plaforma aplikacijų kūrimui, todėl įprastai viskas kainuoja pigiau, nei „Apple”. „Nokia” istoriškai paleido į pasaulį geriausius telefonus (ne išmaniuosius) ir kartu su partneriu „Microsoft” dabar kuria telefonus su geresnėmis sąsajomis vartotojams ir paslaugomis, todėl tai teikia vilties!
Sunku patikėti, bet aš turiu „iPhone”, „Samsung” su „Android” operacine sistema, „Nokia” ir net „Blackberry”, ir naudojuosi visų jų paslaugomis. Viena iš industrijų, kurioje ilgai dirbau, konkrečiai susieta su mobiliosiomis technologijomis. Dėl šios priežasties noriu būti susipažinusi su visomis mobiliosiomis platformomis. Liūdna, bet nesu įsitikinusi, ar kada nors būsiu patenkinta naudodama tik vieną platformą.
VšĮ „Versli Lietuva“ organizuojamas renginys „Silicon Valley Comes to the Baltics“ finansuojamas Europos regioninės plėtros fondo lėšomis.
 |
