Teigiama, kad Europos mobilių telefonų rinka per metus susitraukė 4,2 proc. iki 43,6 mln. vienetų. Vadinamųjų „feature phones“ – pažangių telefonų, kurie dėl tam tikrų priežasčių negali būti vadinami išmaniaisiais – pardavimai per metus krito 31 proc. iki 12 mln. vienetų. Net ir išmaniųjų telefonų realizacija šių metų pirmajame ketvirtyje padidėjo vos 12 proc. iki 31,6 mln., o tai yra lėčiausi tempai nuo 2004 metų.
Stebimas persisotinimo procesas, ypač Šiaurės Europos šalyse. Žmonės naudojasi išmaniaisiais telefonais ilgiau nei anksčiau, o mobiliojo ryšio operatoriai mažina subsidijų apimtis, kurios stimuliuodavo vartotoją sudaryti ilgalaikę sutartį, perkant išmanųjį telefoną.
IDC teigimu, Vakarų Europoje stebimi vartotojų bazės kokybiniai pokyčiai. Dabar išmaniuosius telefonus perka tie žmonės, kurie anksčiau naudojosi „pažangiais“ mobiliaisiais įrenginiais, tačiau dabar tiesiog įsigyja nebrangius išmaniuosius telefonus, nes jiems įtaką daro aplinka ir reklama. Iš esmės, jie ir toliau galėtų apsieiti be išmaniojo telefono, tačiau pradinio lygio modelių kaina tokia maža, kad alternatyvų įsigyti neapsimoka.
Jei Europos rinką padalintume įvairiems gamintojams, „Samsung“ užima lyderės pozicijas (46 proc.), antroje vietoje – „Apple“ (14 proc.), „Nokia“ jai nė kiek nenusileidžia (14 proc.), o penketuką užbaigia „Sony“ ir LG – atitinkamai 7 proc. ir 6 proc. rinkos.
Jei žvelgtume tik į išmaniuosius telefonus, „Nokia“ atitektų tik 5-oji vieta (5 proc.). „Android“ užima 69 proc. mobiliųjų operacinių sistemų rinkos, „iOS“ tenkinasi 2-ąja vieta su 20 proc., o „Windows Phone“ savo rinkos dalį padidino nuo 4 proc. iki 6 proc.
