J.Poisantas išsikėlęs tikslą visą žmoniją aprūpinti interneto prieiga. Jis pastebi, kad informacinės ir ryšių technologijos (IRT) turi milžinišką įtaką ne tik atskirų šalių, bet ir viso pasaulio ekonomikai bei plėtrai. Be to, internetas yra žodžio laisvės, o taip pat ir demokratijos, garantas. Bent jau ten, kur jo nekontroliuoja valdžios institucijos.
Taigi valstybės, kurios neskirs dėmesio šiai industrijai, yra pasmerktos beviltiškai atsilikti, sustabarėti ir atsiskirti nuo viso pasaulio. Kaip to išvengti? Ir kokio vaidmens gali imtis Lietuva?
Apie tai – išskirtiniame 15min.lt interviu su praėjusią savaitę Lietuvoje viešėjusiu J.Poisantu.
– WITSA vadovaujate nuo 2006 metų, turite didelę patirtį IRT sektoriuje. Kokia, jūsų akimis, jo situacija pasaulyje, kaip ji keičiasi?
– Augimas yra neįtikėtinai spartus. Vien žiūrint į mobiliuosius telefonus – juos dabar turi 85 proc. pasaulio gyventojų. Milžiniškas augimas.
Ar IRT rinka ir toliau augs? Žinoma. Nes tai didina produktyvumą visose srityse, turi įtakos mokymui, medicinai ir kitur. Ir tai nesustos – viskas tik gerės. Tai tik pradžia.
– Kaip pasaulio kontekste atrodo Lietuva? Ką turėtume daryti, kad atsidurtume prie lyderių?
– Jūs turite nuostabią infrastruktūrą, greitą interneto ryšį ir esate labai sumanūs bei žvelgiate į priekį. Jūs turite nuostabius, jaunus, išsilavinusius darbuotojus IRT sektoriuje. Šiuo klausimu jūsų situacija yra labai gera.
Lietuvos iššūkis yra įvaizdžio sukūrimas. Kitaip sakant, turite nuspręsti, ką norite, kad pasaulis galvotų apie Lietuvą IRT sektoriuje po 4–5 metų, kokioje srityje jūs stiprūs? Jums reikia aiškaus plano, vizijos, antraip eisite dešimtimis skirtingų kelių ir nebūsite stiprūs niekur, o pritraukti investicijų bus labai sudėtinga.
Lietuvos iššūkis yra įvaizdžio sukūrimas. Jums reikia aiškaus plano, vizijos, antraip eisite dešimtimis skirtingų kelių ir nebūsite stiprūs niekur, o pritraukti investicijų bus labai sudėtinga.
Pavyzdžiui, pas jus įsikūrė „Barclays“ bankas. Taigi akivaizdu, kad jūs turite kompetencijos bankinėse sistemose. Tai yra vienas iš dalykų, kurio galėtumėte siekti – tapti žinomais kaip bankinių sistemų specialistai.
Kai nuspręsite, kuo norite būti, reikės atlikti namų darbus: ruošti tos srities specialistus universitetuose. Nes jei kviesite dideles korporacijas, joms reikės suteikti darbuotojų – jos nenorės mokyti žmonių, nes neturi tam laiko. Jos visada gali rinktis kitas šalis ir ten gauti darbo jėgą, mokestines lengvatas ar kitus dalykus, kuriais bandysite jas prisivilioti.
– Ar turėtume tai daryti vieni, ar verčiau jungtis su kitomis šalimis, tarkime, Latvija ir Estija? Ar Lietuva nėra per maža?
– Nežinau, kokie jūsų santykiai su kitomis Baltijos valstybėmis, bet mano instinktyvus atsakymas būtų – darykite tai vieni. Nežinau, kodėl norėtumėte tai daryti su kita šalimi.
Atsiribokite nuo valstybės dydžio. Taivano sala yra viena pasaulio IRT gigantų. Singapūras, Malaizija – jos nėra didelės. Taigi nevertinkite savo vietos pasaulyje pagal geografinę teritoriją ar gyventojų skaičių. Vertinkite savo talentus. Nes darbas yra virtualus ir nesvarbu, kur ar kokio dydžio šalis esate. Svarbu tai, kurioje srityje jūs stiprūs ir ką galite atlikti.
Apskritai, didelė šalis – tai trūkumas. Nes jei esi nedidelis, gali viską atlikti labai greitai, išvengdamas didelių biurokratinių kliūčių.
– Kokioje srityje Lietuva galėtų sužibėti?
– Kaip minėjau, teko girdėti, kad jūs stiprūs bankinėse sistemose. Tačiau tai neprivalo būti ta sritis, kurią pasirinksite – tai turite nuspręsti patys, atsižvelgdami į rinką, pajėgumus, gebėjimus, galų gale – jaunimo pomėgius.
Visas grožis tame, kad esame naujoje eroje. Jūs turite tuščią lentą, taigi turite puikius šansus joje pasižymėti ką tik norite. Niekas nežino, kur gims kitas „Skype“ ar „Facebook“.
Dar viena mintis: jūs galite būti tie, kurie padėtų besivystančioms šalims įsisavinti IRT, internetą. Jūs patys visai neseniai visa tai atlikote ir puikiai žinote, kaip tai padaryti.
– Internetu naudojasi trečdalis pasaulio gyventojų. Daug kompanijų ieško būdų prijungti „kitą milijardą“ ar net apskritai visus žmones planetoje. Kaip manote, kada tai įvyks ir ko reikia, kad procesas vyktų sparčiau?
– Aš sakau, kad mes, žmonija, galime pasiekti viską, ką norime. Pasaulio valia tai padaryti. Aš manau, kad iki 2018 metų galėtume prie interneto prijungti visus pasaulyje gyvenančius vaikus – suteikti įrenginius, prijungtus prie interneto, bazinį mokymą. Manau, tai galime pasiekti per artimiausius 5–6 metus.
Jei tai pavyktų, visiems pasaulio gyventojams interneto prieiga galėtų būti suteikta iki 2028 metų.
Netikiu, kad verslas savanoriškai diegs interneto prieigos taškus dykumose. Manau, tam reikia pasaulinės iniciatyvos. Todėl aš siūlau įkurti tarptautinį fondą, kurio tikslas būtų suteikti įrangą ir interneto prieigą viso pasaulio gyventojams, pradedant mokyklomis. Žinoma, tam reikia finansavimo ir aš turiu planą, kaip jį gauti. Tikiu, kad mums pavyks ir turėsime išmanųjį pasaulį, o į tai investavę žmonės atgaus grąžą su kaupu.
– Jūsų manymu, tais metais internetas vis dar bus toks pat laisvas kaip dabar?
– Labai to tikiuosi. Yra daug jėgų, kurios bando kontroliuoti internetą – siekia užgniaužti žinias dėl politinių priežasčių, kad žmonės nežinotų, ką jie daro; yra žmonių, kurie nori cenzūruoti turinį priešindamiesi žodžio laisvei... Jie visada to sieks. Jų likimas priklauso nuo žmonių laikymo šešėlyje.
Aš manau, kad jų dienos jau suskaičiuotos. Žmonės dabar negyvena olose, jie mato kas vyksta. Jie nori geresnio gyvenimo. Tiesiog pažiūrėkite į Egiptą, Siriją, Libiją... Visa tai jau vyksta. Žmonėms visa tai atsibosta. Aš manau, kad sulauksime labai daug svarbių pokyčių, pirmiausia dėl to, kad žmonės gauna prieigą prie interneto.
– Anksčiau dirbote kompanijoje „Walt Disney“. Kaip žiūrite į IRT kompanijų ir turinio kūrėjų santykius? Ar jie konkurentai, ar visgi labiau abipusiai suinteresuoti bendram darbui?
– Įprastai turinio kūrėjai nenori kurti naujų platinimo kanalų – jie tiesiog nori turėti būdą platinti savo kūrinius. Čia į pagalbą ateina IRT – jie suteikia platinimo kanalus.
Tai yra sinergiškas, abipusiai naudingas bendradarbiavimas. Manau, taip išliks ir ateityje, kadangi šis modelis kol kas pasiteisina.
Ar kada nors sustabdysime kūrinių vagystes? Iki šiol to padaryti nepavyko ir nežinau ar pavyks. Ar bus sukurta „programa-žudikė“, kuri smogs piratavimui internete? Esu tikras, kad taip. Vieną dieną ateis jaunuolis su puikia idėja ir ją įgyvendins. Gal tai bus kas nors iš Lietuvos?
Apie WITSA
Lietuvoje viešėjęs J.Poisantas vadovauja organizacijai, kuri vienija didžiausias pasaulio informacinių ir ryšių technologijų (IRT) asociacijas. Bendrai WITSA atstovauja daugiau nei 90 proc. šios rinkos kompanijų visame pasaulyje.
Pagrindinės aljanso užduotys – atstovauti savo nariams derybose su įvairių šalių vyriausybėmis ir tarptautinėmis organizacijomis bei spręsti įvairias problemas, svarbias industrijai, pavyzdžiui, žmonių privatumas, saugumas internete, prekyba, interneto valdymas, interneto prieigos plėtra ir kt.
