Tokia industrijos vystymosi kryptis gali baigtis tikrai liūdnomis pasekmėmis, kadangi licencijavimo sistema gali suteikti didžiulį pranašumą tai kompanijai, kuri paprasčiausiai pirma įdiegė naujovę, nors ją sukurti galėjo ir kiti, tačiau nespėjo užpatentuoti. Pavyzdžiui, „Apple“ prieš mėnesį gavo multisensorinės sąsajos patentą, kuriuo remdamasi teoriškai galėtų reikalauti kompensacijų iš visų mobiliųjų įrenginių ir netgi kompiuterių gamintojų, ypač tų, kuriems bus sudėtinga sudaryti licencines sutartis.
Suprasdamos šio masinio reiškinio beprotiškumą ir abipusių kaltinimų nerezultatyvumą, kompanijos pradeda kviesti oponentus produktyviam dialogui, kad būtų sukurti nauji veiklos principai patentų sukaustytame pasaulyje. Pavyzdžiui, neseniai kompanija „Microsoft“ viešai kreipėsi į „Google“, siūlydama laikytis teisingo, protingo ir nediskriminuojančio licencijavimo (FRAND) normų, o taip pat sukurti vieningą patentų, susijusių su „Android“, fondą (žinoma, detaliau panagrinėjus „Microsoft“ pasiūlymą buvo nesunku įžvelgti jos interesą gauti naudos).
Balandžio mėnesį kompanija „Twitter“ pateikė pasiūlymą visoms technologijų kompanijoms, pažymėdama, kad jos nauja strategija patentų srityje bus siūlyti išskirtinai apsaugą, tačiau ne trukdymą konkurentams kurti inovacijas.
Mes manome, kad šie patentiniai karai nesuteikia vartotojams naudos, neatneša naudos ir rinkos dalyviams“, – teigė P.Chavezas.
„Google“, kuri dalyvavo ne viename teisme dėl licencinių ieškinių, taip pat siūlė amerikiečių kompanijoms peržiūrėti dabartinę patentavimo sistemą programinės įrangos srityje.
Technologijų ir politikos instituto (JAV) surengtoje konferencijoje „Google“ viešosios politikos padalinio vadovas Pablo Chavezas teigė: „Viena iš sričių, apie kurią mes rimtai galvojame, yra klausimas apie programinius patentus bei tai, ar dabartinė patentų sistema yra teisinga, norint palaikyti inovacijas ir plėtoti palankią vartotojišką politiką.“
Programinės įrangos patentai vis dažniau tampa ginčytinais technologijų sferoje, iš dalies tai susiję su vis didėjančiu vadinamųjų patentinių provokacijų skaičiumi, iš dalies – dėl nevienareikšmės patentų kokybės, nors intelektinės nuosavybės teisę ir gina JAV vyriausybė.
„Mes manome, kad šie patentiniai karai nesuteikia vartotojams naudos, neatneša naudos ir rinkos dalyviams“, – teigė P.Chavezas.
„Google“ kritikavo programinius patentus ir anksčiau. Praėjusią vasarą kompanija kalbėjo apie tai, kad susilaiko nuo tam tikrų inovacijų įgyvendinimo. 2009 metų JAV Aukščiausiojo teismo reziumė, kuris buvo pasirašytas tokių kompanijų, kaip „Google“, „Metlife“, „Morgan Stanley“ ir kt., teigiama: „Paskutinė banga patentų, susijusių su abstrakčiomis idėjomis (pavyzdžiui, verslo ar programinės įrangos paleidimas), kurios tik realizuoja metodus, nestimuliuoja inovacijų finansinių tarnybų ar informacinių technologijų srityje. Atvirkščiai, tokie patentai tampa kliūtimi inovacijoms.“
„Google“ atstovas teigė, kad programinės įrangos patentai skiriasi nuo patentų tokiose srityse, kaip medicina: „Egzistuoja daugybė konstruktyvių skirtumų tarp šios industrijos ir programinės įrangos rinkos. Turėdami tai omenyje, mes pradedame ieškoti ilgalaikių sprendimų.“
Taigi didžiausi kompiuterių rinkos žaidėjai jau pradeda suvokti, kad konkurencija reikalaujant kompensacijų už savo patentus – gana rizikingas ir nevienareikšmiškas kelias, neretai lemiantis atsakomuosius teisminius ieškinius ir ilgalaikius procesus, būtinybę nuolat pirkti patentus, kad taip būtų galima apsiginti arba įgyti konkurencinį pranašumą. Kitų kompanijų įsigijimo pagrindiniu motyvu gali tapti vien patentai, būtini kovai su kitais. Galų gale, pagrindine bendrovės veiklos sritimi gali tapti ne inovacijos ir produktai, o patentų registravimas ir supirkimas.
Antroji problema – tai nepakankamas JAV patentų ir prekės ženklų biuro (USPTO) specialistų kompetencijos lygis. Nekruopščiai išanalizavus patentines paraiškas kompanijos gali užpatentuoti tik idėją, kuri neatspindi tikrojo išradimo charakterio arba atspindi panašių produktų sukūrimo esmę. Pavyzdžiui, multisensorinis valdymas arba pirštų judesiai sensoriniu paviršiumi, navigacijos principai ir panašiai.
Netgi patentai, apibrėžiantys dizainui būdingas formas, yra ginčytinas fenomenas – tereikia prisiminti jau kelerius metus besitęsiantį „Apple“ ir „Samsung“ konfliktą. Iš vienos pusės, tai apriboja kūrybinę laisvę, iš kitos pusės – sukuria nepageidaujamą įvairovę ten, kur elementų unifikacija būtų naudinga vartotojams, prisitaikant prie skirtingų įrenginių.
Antra vertus, vykdyti komercinę veiklą informacinių technologijų pasaulyje be patentų yra sunku, kadangi pagrindinės programinės įrangos plėtros pajėgos dažnai metamos koncepcijos kūrimui ar idėjos suradimui, o realizacija neretai tampa ne tokiu sudėtingu dalyku.
