Dabar populiaru
Publikuota: 2019 gruodžio 21d. 20:03

„Phoenix Point“ apžvalga, arba „X-COM“ tėvo vaikai-mutantai

„Phoenix Point“ karių šarvai atrodo labai neprastai
M.Klimo iliustr. / „Phoenix Point“ karių šarvai atrodo labai neprastai

Aš ne toks senas, kad „X-COM: UFO Defense“ būtų buvęs kertiniu mano vaikystės žaidimu. Bet iš pokalbių su senoliais žaidėjais žinau, kad savo metu jis buvo toks pat populiarus, kaip ir vos ne kiekvienam žinomi „Heroes of Might and Magic“.

Man pačiam teko atkentėti krūvą žaidimų, bandžiusių pakartoti „X-COM“ sėkmę. Beveik visi jie susimovė. Tik „Firaxis“ su „X-COM: Enemy Unknown“ sugebėjo antrą kartą įbristi į tą pačią upę. O ką galime pasakyti apie „Phoenix Point“, naujai išleistą „X-COM“ patriarcho Julliano Gollopo darbą?

Standartinė formulės imitacija reikalautų žaidėją paversti slaptos programos vadovu. Jos tikslas – apginti pasaulį nuo ateivių ir pakeliui kaip nors nesubankrutuoti. Taip, „Phoenix Point“ jūs ginsite pasaulį, bet jį puola ne maži pilki žmogeliukai, o ir Žemė jau nugalėta. Klimato atšilimas iš Antarktidos ledynų išlaisvino Pandoros virusą. Šis paskleidė paslaptingą rūką, priviliojo minias žmonių į jūrą, o paskui į krantą pasipylė baisūs humanoidai mutantai. Jau praėjo dvi tokios bangos ir, kad nebūtų maža, įvyko Trečiasis pasaulinis karas.

Po fiasko tamsiojoje Mėnulio pusėje žlugo ir planetos išsigelbėjimu turėjęs tapti „Fenikso projektas“. Tiksliau, iš jo liko tik paskutinio projekto vadovo užrašų kruopelytės. Šių užrašų ir penkių projekto vadavietę, vadinamąją „Phoenix Point“ atradusių karių turės pakakti, kad išgelbėtumėte pasaulį.

Taigi, žaidime nebebus valstybių gynimo ir rūpinimosi, kad jos neapkarpytų jūsų biudžeto. Vietoje to „Phoenix Point“ pasaulyje egzistuoja trys pagrindinės žmonių frakcijos: „New Jericho“ yra milijardieriaus vedami karingi fašistai, „Synderion“ – iš „Apple“ parduotuvės plaukusio dizaino anarcho-komunistai, o „Disciples of Anu“ yra mutantų kultas, garbinantis mirusį Dievą ir žiūrintis į Pandoros virusą kaip išteklių, kurį galima panaudoti kūną priartinant prie dangiškos tobulybės. Šių frakcijų prieglobsčiai – havens – yra pastoviausi objektai pasaulio žemėlapyje. O žaidėjo skraidyklės gali keliauti tik nuo vieno tokio taško iki kito. Nevalia tiesiog skristi į vidurį plyno lauko. Tiesa, tuos taškus, žyminčius ne tik prieglobsčius, bet ir misijas ar kitas „Fenikso“ bazes, pirma reikės atrasti ir ištyrinėti.

Visgi didžiąją dalį laiko praleisite kariaudami – tokia jau ta žanro prigimtis. „Phoenix Point“, kitaip nei nemažai retro darbų įkvėptų žaidimų, aklai negarbina senųjų laikų stabo. Vietoj to žaidime stengiamasi rasti malonų kompromisą tarp „laiko vienetų“, kuriais buvo įvertintas bet kuris klasikinio „X-COM“ kareivių veiksmas, ir naujajame „X-COM“ atsiradusių dviejų veiksmų, kuriuos per ėjimą leidžiama atlikti kiekvienam kariui. Laisvė judėti ir kovoti yra tikrai didesnė, nes kareivėliai turi po keturis veiksmo taškus (AP). Juos galima išleisti ir dalimis (judant), ir po pilną tašką (ar daugiau, kai darai kitus veiksmus). Tad nebereikia turėti tam tikros kario klasės ir galios, kad galėtume pajudėti, iššauti ir vėl pajudėti arba iššauti du kartus.

M.Klimo iliustr./Mūšio laukas ne itin stipriai skiriasi nuo klasikinių „X-COM“ žaidimų
M.Klimo iliustr./Mūšio laukas ne itin stipriai skiriasi nuo klasikinių „X-COM“ žaidimų

Bet tai nereiškia, kad „Phoenix Point“ nėra „X-COM“ įkvėptų kareivių galių! Čia jos leidžia vienaip ar kitaip peržengti veiksmo taškų sistemos apribojimus. Snaiperio klasės „Quick Aim“ atpigina būsimo šūvio kainą vienu AP ir tuo pačiu pagerina taiklumą. Panaudoję ją galime arba toliau pajudėti (nes turime vieną papildomą AP), arba iššauti du kartus ėjimo metu. Be to, galias galima ir šiek tiek pamaišyti – matote, pasiekęs ketvirtą lygį, kareivis galės rinktis antrą klasę ir gaus jos gebėjimus…

Ir štai čia yra viena pirmųjų vietų, kur pasirodo „Phoenix Point“ kamuojančios balanso problemos. Beveik visais atvejais geriausia rinktis „Assault“ (šturmo) kaip antrąją klasę, nes ji leidžia nemokamai atsišaudyti į priešus (puolančius nebūtinai šį kareivėlį, o ir jo draugus) ir, svarbiausia, judėti neleidžiant AP. „Dash“ kareivėliui leis nueiti iki pusės atstumo, kurį galėtų pajudėti per savo ėjimą, t.y. beveik nemokamas 2 AP judesiukas. Vienintelis apribojimas – valios (WP) taškų kaina. Kol galime ją sumokėti, tol galime lakstyti. Tai pravartu ne tik pačiai „Assault“ klasei norint pribėgti ir šauti mutantui į galvą, bet ir sunkiųjų ginklų specialistams ar kardais ginkluotiems „bersekeriams“, kurių atakos yra tikrai per brangios kaip klasei, norinčiai nuolat būti priešui po nosimi.

M.Klimo iliustr./Taikytis galima į konkrečią priešo kūno vietą
M.Klimo iliustr./Taikytis galima į konkrečią priešo kūno vietą

Tiesa, kitaip nei AP, WP patys neatsikuria ėjimo pradžioje. Juos dažniausiai galite atgauti arba praleisdami ėjimą pailsėti (bet ir tai ne visus), arba žudydami priešus. Įdomu tai, kad WP yra ir karių kovinės dvasios atspindys. Jei jų balansas nueina „į minusą“, tai kareivėlis supanikuoja, traukiasi nuo priešo ir praleidžia ėjimą ilsėdamasis. Svarbu ir tai, kad visa ši sistema veikia ir priešus! Tad nors niekad nemačiau krabažmogio ar kito mutanto, kuriam pritrūktų WP galių naudojimui, esu matęs juos bėgančius iš mūšio lauko.

Tiesa, daug dažniau mačiau krabažmogius, bėgančius dėl to, kad tikslia snaiperio ugnimi amputavau abi jų rankas. „Phoenix Point“ kovos sistema – tai ne „X-COM“ šaudymas ridenant kauliukus ar abstrakčių sveikatos taškų nuėmimas, priešininkui kitos žalos kaip ir nepadarant. Ne, „Phoenix Point“ modeliuoja kiekvieną kulką kaip pirmojo asmens šaudyklė. Dar daugiau, žaidėjas gali pats nutaikyti savo karių ginklus, vadinasi, galima šaudyti ir į aplinkos objektus, ir ten, kur galima tikėtis rasti priešą.

M.Klimo iliustr./Kur jautrioji šio priešo kūno vieta?
M.Klimo iliustr./Kur jautrioji šio priešo kūno vieta?

Kovos metu žala yra daroma ne tik bendrai sveikatai, bet ir kūno dalims. Jei bent vieną suluošinsite, priešas praras ne tik dalį sveikatos (dėl to efektyviau susitelkti į vienos galūnės sunaikinimą, nei tiesiog šaudyti krabažmogio pusėn), bet ir tam tikrus sugebėjimus. Krabažmogių ginklai auga iš jų rankų, bet, laimei, jų rankytės yra plonytės. Tad snaiperiams nėra sunku jas nutraukti. O tada krabelis ne tik netenka granatsvaidžio, bet ir pradeda kraujuoti. Tiesa, ši sistema galioja ir žaidėjo kareiviams: jei kas nors suluošins ranką, karys visą likusį mūšį negalės naudoti abiem rankomis valdomų ginklų.

Mūšio metu taip pat galima, kaip senais laikais, rankioti daiktus nuo žemės ir net keistis inventoriaus turiniu, tačiau tai nėra didelė žaidimo dalis. Bent jau „Xenonauts“ tai atrodė svarbiau nei „Phoenix Point“.

Gal kiek ir neintuityvu, bet po mūšio galūnės sugis, tačiau bendra žala sveikatai liks. Bet nemanykite, kad jei jūsų kariai po mūšio liks sveikut sveikutėliai, galėsite nesustabdomai siausti pasaulį. Ne, net ir jie po truputį pavargsta, todėl svarbu kas dvi ar tris misijas grįžti į bazę pailsėti. Negavę pamiegoti ar pasėdėti ant tualeto kariai mūšyje gauna mažiau AP. Manau, net nereikia sakyti, kad tai yra blogas dalykas.

Geras dalykas yra tas, kad „Phoenix Point“ kareivėliai renka patirties taškus ir gali kilti lygiu! Jų yra iš viso septyni ir kiekvienas atrakina naujas pirkimo galias. Šios yra trijų rūšių: pirminės klasės, antrinės klasės ir individualios, atsitiktinai suteiktos veikėjo samdymo metu. Paskutinė kategorija prieš tai buvo pilna prastų pasirinkimų, kurie iš esmės buvo spąstai žaidėjui. Tačiau žaidimas yra visą laiką atnaujinamas, tad kai kurios galios pasikeitė net rašant šią apžvalgą!

Kitaip nei „X-COM“, kur moksliniai tyrimai buvo viso karinio progreso pagrindas, „Phoenix Point“ naujas klases ir įdomius ginklus dažniausiai gausime iš sąveikų su kitomis frakcijomis. Nesakiau „bendradarbiavimo“, nes, nors kooperacija galiausiai atrakintų visų jų prieglobsčių vietoves žemėlapyje ir momentinį priėjimą prie jų technologinės pažangos, frakcijų resursus ir atradimus galima perimti ir nedraugiškai. Tik naujus karius reikės gauti taikiai, susimokant vienam ar kitam prieglobsčiui ištekliais.

M.Klimo iliustr./Buveinės vaizdas – gana asketiškas
M.Klimo iliustr./Buveinės vaizdas – gana asketiškas

Frakcijos yra tas gyvybės žiupsnelis, kurio taip smarkiai trūksta „Phoenix Point“. Jei žaidėte „X-COM“, pamenate, kad ten pats žaidėjas egzistavo kaip veikėjas – belytis, beveidis „Commander“. Tačiau buvo ir kitų projekto veidų: adjutantas, mokslininkė, inžinierius. Buvo matoma, kad bazėje bent jau antrame fone siaučia darbininkai. „Phoenix Point“ to nėra. Kareiviai, atradę bazę, neturi jokios istorijos. Vienintelis pusgyvis asmuo „Fenikse“ – šviežiai pranykęs vadas, po pasaulį išbarstęs savo užrašus nelyg foniniu „BioShock“ veikėju būtų. Projekto bazės procesai yra automatiniai – žaidimas net sako, kad mokslinius tyrimus laboratorijoje vykdo dirbtinis intelektas, o ne mokslinčių komanda.

Frakcijos turi veikėjų, kurie kartais paskambina pasiteirauti apie žaidėjo požiūrį į pasaulį. Jie duoda užduotis ir padeda keliauti bendradarbiavimo keliu. Jie išreiškia abejones kitomis frakcijomis ar savo bendrais. Galų gale, atsiuntęs lėktuvą aplankyti prieglobsčio, gali sulaukti trumpo teksto apie kokį nors įvykį – galima rinktis mūsų reakciją į jį. O gindami prieglobsčius nuo mutantų atakų, pamatysime gražiausias ir įvairiausias aplinkas. Kulto lūšnynas atrodo kitaip nei kulto žemdirbystės sektorius, o „Synedrion“ futuristiniai rajonai daug pažangesni nei „New Jericho“ gelžbetonio dėžutės.

M.Klimo iliustr./Lūšnynų architektūra... lūšnyniška
M.Klimo iliustr./Lūšnynų architektūra... lūšnyniška

Dauguma standartinių misijų vyks saujelėje paprastų žemėlapių, kurių elementams įvairovės trūksta labiau net nei „X-COM“, o šis buvo įtikėjęs, kad ateities pasaulyje nebeliks architektūrinių skirtumų. Kiek kitokių aplinkų išvysime puldami mutantų gūžtas – jas sunaikinus aplinkiniai prieglobsčiai galės bent trumpam atsikvėpti. Nelaimei, tos gūžtos yra turbūt mažiausiai dinamiškos iš visų misijų, ir aš greitai „atkaliau“ schemą, kaip jas sunaikinti minimaliomis pastangomis.

Smagu, kad „Phoenix Point“ nėra „X-COM“ tipo karštligiškų ginkluotės varžybų, kur skubi balistinius šautuvus pakeisti lazeriais, o pastaruosius – plazminiais ginklais, o tarp visų tų ginklų skirtumas tik tas, kad naujas žaislų tipas daro daugiau žalos. Frakcijų ginklai yra labiau alternatyvos nei ryškiai geresni pasirinkimai. Pavyzdžiui, „New Jericho“ magnetiniai šautuvai daro šiek tiek daugiau žalos, bet jie šaudo trumpesnėmis papliūpomis. „Synedrion“ lazeriai šaudo absurdiškais atstumais ir turi didžiausias amunicijos atsargas. Tuo tarpu „Disciples“ mano, kad šūvio galia yra svarbiau nei bet kuris kitas dalykas, todėl jų šratinis šautuvas yra 100 proc. geresnis nei visos alternatyvos.

M.Klimo iliustr./Sunkvežimio dydžio priešas
M.Klimo iliustr./Sunkvežimio dydžio priešas

O kai mutantai pradeda apaugti šarvais ir šiaip išpampsta nuo sveikatos taškų, tenka griebtis įvairių technologijų. „Phoenix Point“ frakcijos turi savitus sprendimus šiai problemai. Pavyzdžiui, „New Jericho“ griebiasi ugnies ir šarvamušių šovinių. „Disciples“, kaip visada būdami keistuoliai, pradeda tiekti ginklus, užtaisomus virusiniais (vadinasi, kenkia ir sveikatai, ir WP) ar rūgšties (tirpdo šarvus, o tada ir mėsą) šoviniais. Tiesa, jau čia galime matyti, kad vienas šių sprendimų iš karto užmuša priešą, o kitas jam leidžia dar pagyventi.

Bet, kaip jau minėjau, balansas – bet kurios srities, į kurią pažiūrėsime, – yra viena didžiausių „Phoenix Point“ problemų. Ankstyvo žaidimo metu „Heavy“ klasei labai sunku rinkti patirties taškus, nes jų pradinis ginklas, nors ir gali ištaškyti krabą vienu šūviu, yra siaubingai netaiklus. Vienas šūvis kainuoja 3AP, o judėti „Heavy“ nelabai linkęs. Aišku, jie vieninteliai turi priėjimą prie reaktyvinio skrydžio kuprinių (pirma, bet ne geriausia priežastis, kodėl snaiperiai ją renkasi kaip antrąją klasę), bet ir šuoliukas jomis kainuoja 3AP. Vadinasi, reikia nusileisti arti priešo ir tikėtis, kad per savo ėjimą jis nei pabėgs toli, nei per daug apkramtys.

O apkramtyti jie gali, nes jų ginkluotė gali staigiai patapti labai galinga. „Chiron“ – pirmas didelis priešas, iš esmės keturkojė artilerijos patranka – iš pradžių šaudo imobilizuojančia pliurze, tada sprogstančiais kirminukais (kurie aktyvuojasi tik kito mutantų ėjimo metu), o galiausiai drioksteli rūgšties salvėmis, kurios gali vienu smūgiu užmušti vieną ar daugiau veikėjų. Taip žaidėjas labai greitai susidraugauja su žaidimo išsaugojimo ir įkėlimo mygtukais.

Be balanso, dar nuvylė ir žaidimo vizualinė pusė. Tiesa, žaidžiant maksimaliais nustatymais, „Phoenix Point“ atrodo neblogai. Aplinkos yra pakankamai prisodrintos smulkmenų, nors tie rudi paprastų misijų žemėlapiai greitai atsibosta. Ir taip, šarvų dizainas žaidime yra tikrai neblogas, bet veikėjų veidai ar paties žaidėjo parenkamos šarvų spalvos dažniau yra baisios nei gražios. Vartotojo sąsajai irgi trūksta grožio. Garsinė pusė – kai veikia – yra visai kompetentinga. Mutantų maurojimas skamba neblogai, bet šiurpus burbėjimas prasidedant mutantų ėjimui tikrai per smarkiai primena „X-COM.“ Veikėjai įgarsinti gerai, nors kariai galėtų turėti ir daugiau frazių. Blogiausiai skamba „Fenikso“ įkūrėjas Randolphas Symesas, geriausiai – „Disciples“ vadės dešinioji ranka Nergalas.

VIDEO: Phoenix Point Official Launch Trailer

„Phoenix Point“ nėra toks geras žaidimas, kaip aš tikėjausi, bet jis nėra ir toks blogas, kaip bijojau. Ko jam tikrai trūksta, tai išbaigtumo. Reikia nugludinti šiurkščius paviršius, nudildyti kampus, ištaisyti klaidas, gal net išleisti daugiau žemėlapių. Jau yra suplanuoti trys papildymai – ir aš jų laukiu.

„Phoenix Point“ kūrimo darbus J.Gollopas pradėjo investavęs asmenines lėšas, o vėliau prie jų pridėjo ir pinigus, surinktus iš išankstines žaidimo kopijas užsisakiusių fanų. Visiems žaidėjams prieinama versija platinama nuo gruodžio pradžios, išskirtinai „Epic Store“ parduotuvėje. „XBOX One“ skirtą žaidimo versiją ketinama išleisti kitų metų pradžioje, o „PlayStation 4“ – netrukus po to.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Sergu atsakingai

Sergu atsakingai
Sergu atsakingai

Esports namai

URBAN˙/

Maistas

Parašykite atsiliepimą apie Mokslas.IT