„Turime potencialo plėtoti paslaugas. Antstolis – auditorius, aukcionų organizatorius, bankroto ir restruktūrizavimo administratorius, nepraskolinto turto pardavimo tarpininkas, teisinis konsultantas. Tikime, kad bent dalis šių funkcijų per antrąjį dešimtmetį taps įprasta antstolių veikla“, – sako Lietuvos antstolių rūmų prezidiumo pirmininkas Aleksandras Selezniovas.
Jo žodžiais, sukaktis patvirtina, kad Lietuvos antstoliai sėkmingai išlaikė išbandymą laiku. Kiekviena antstolių darbo diena kreditoriams sugrąžina apie 770 tūkst. litų skolų. Jei šią sumą investuotume, galėtume sakyti, kad už antstolių išieškotas lėšas kasdien pastatoma po vieną namą.
Po to, kai Lietuvos antstoliai po institucinės reformos pradėjo dirbti privačiais pagrindais, realaus skolų išieškojimo lygis pakilo 3-4 kartus. Iš viso per dešimtmetį (2003-2012 m. laikotarpiu) antstoliai kreditoriams sugrąžino beveik 2 mlrd. litų (1,942 mlrd. litų) skolų.
Kaip pabrėžia A.Selezniovas, savarankiškų antstolių profesinės kompetencijos ribos per dešimtmetį labai išsiplėtė. Jo žodžiais, šiandieniniai antstoliai jau ne tik atima ir atiduoda. Antstoliai teikia privačias teisines paslaugas ir kvalifikuotą teisinę pagalbą įvairiose srityse. Antstolių teisinės paslaugos kasmet vis populiaresnės. Pavyzdžiui, faktinių aplinkybių konstatavimo mastas per dešimtmetį padidėjo daugiau kaip 11 kartų: nuo 310 protokolų per 2003 metus iki 3509 protokolų per 2012 metus. Iš viso nuo paslaugos teikimo pradžios iki šių dienų antstoliai surašė beveik 25 tūkst. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolų. Apie penktadalis visų fiksuojamų faktų ir aplinkybių – elektroninėje erdvėje.
Sprendimų vykdymas taip pat persikelia į elektroninę erdvę. Lietuvos antstoliai vieni pirmųjų regione įdiegė elektronines varžytynes. Nuo 2013 m. sausio 2 dienos iki 2013 m. gegužės 20 d. buvo paskelbtos 3578 elektroninės varžytynės. Iš dalies veikia elektroninė vykdomoji byla. Dalį procesinių dokumentų antstoliai surašo elektroniniu būdu ir pasirašo elektroniniu parašu.
