Rusų žurnalistai apie Sočį turi rašyti kaip apie mirusį žmogų: arba gerai, arba nieko

Artėjančios žiemos olimpinės žaidynės Sočyje pasaulio žiniasklaidoje pristatomos ne tik teigiamais kampais: nagrinėjama korupcija, statybų žala gamtai, prievartiniai žmonių iškeldinimai, nelegalūs migrantai darbininkai. Nors daugelyje valstybių vietos žiniasklaida stačia galva pultų analizuoti visų problemų (ypač jeigu jos kyla 50 milijardų JAV dolerių kainuojančiame projekte), tačiau Rusijoje didžioji dalis jos vengia rašyti apie dalykus, kurie gali nepatikti prezidentui Vladimirui Putinui, rašo „The Huffington Post“.
Vladimiras Putinas
Vladimiras Putinas / AFP/„Scanpix“ nuotr.

Niujorke įsikūrusio Komiteto žurnalistams ginti (Committee to Protect Journalists, CPJ) koordinatorė Europai ir Centrinei Azijai Nina Ognianova interviu „The Huffington Post“ sakė, kad Rusijos žiniasklaidai yra visiškai užčiauptos lūpos dėl žmogaus teisių pažeidimų ar korupcijos skandalų. Vos kelios nepriklausomos žiniasklaidos priemonės drįsta parašyti apie tai, kad olimpinių žaidynių kaina išsipūtė net keturis kartus.

Vos kelios nepriklausomos žiniasklaidos priemonės drįsta parašyti apie tai, kad olimpinių žaidynių kaina išsipūtė net keturis kartus.

„Dauguma žiniasklaidos priemonių – ypač tos, kurias kontroliuoja valstybė – apie olimpinį miestą Sočį rašo kaip apie mirusį žmogų: arba gerai, arba nieko“, – tvirtina N.Ognianova.

Antradienį CPJ išplatino ataskaitą, kurioje kritikuojama Rusijos žiniasklaidos padėtis artėjant Sočio olimpiadai. „Nušviesdama Sočio olimpiadą žiniasklaida atsiduria žiemos gniaužtuose“, – rašo N.Ognianova ir laikraščio „Novaja Gazeta“ žurnalistė Elena Milašina. Ataskaitoje jos teigia, kad oficiali valdžios priespauda ir savęs cenzūravimas suvaržė jautrių klausimų nušvietimą žiniasklaidoje artėjant brangiausioms žaidynėms olimpiados istorijoje.

Olimpiniai žiedai
Olimpiniai žiedai

„Mes turime rašyti, kad dangus virš Sočio yra giedras“

Olimpiada niekada nebūna tik varžybos, kuri šalis pelnys daugiau aukso medalių. Dažnai politiniai ir socialiniai aspektai atsiduria dėmesio centre. 

Olimpiadą organizuojanti šalis nepraleidžia progos pasipuikuoti ir įtvirtinti savo padėtį pasaulinėje scenoje. Pavyzdžiui, Kinija 2008 metais olimpiadai Pekine skyrė net 40 milijardų JAV dolerių. Sočio olimpiada – tai V.Putino mėginimas sukurti tvirtos naujosios Rusijos įvaizdį pasaulio akyse, ir tai kainuoja daugiau nei sudėjus išlaidas visoms prieš tai buvusioms žiemos olimpinėms žaidynėms.

Didžioji dalis Rusijos spaudos neskelbia nieko, kas nepadeda tokiam olimpiados įvaizdžiui, kokio nori V.Putinas.

Įtampa tarptautinėje politikoje vaidina savo vaidmenį olimpiadoje. Pavyzdžiui, JAV ir Rusija boikotavo atitinkamai 1980-ųjų ir 1984-ųjų žaidynes. Deja, olimpiada yra virtusi ir žiaurių žudynių vieta – nuo 1972 metais Miunchene nužudytų 11 Izraelio atletų iki 1996 metų sprogdinimų Atlantoje. Už kelių šimtų kilometrų nuo Sočio neseniai įvykę sprogdinimai padidino baimes dėl galimų teroro aktų ir kitų šalių žiniasklaidoje paskatino diskusijas apie saugumo padėtį Rusijoje.

Sočio olimpiada sulaukė neigiamo tarptautinio dėmesio ir dėl savo įstatymo, kuriuo uždrausta homoseksualų „propaganda“. Tačiau Rusijos valdžios kontroliuojamoje žiniasklaidoje – įskaitant didžiausius televizijos kanalus ir naujienų agentūras – nepastebėtumėte žinių apie milžiniškas olimpiados išlaidas, nerimo dėl homoseksualių sportininkų ar statybų įtakos aplinkosaugai. Kitaip sakant, didžioji dalis Rusijos spaudos neskelbia nieko, kas nepadeda tokiam olimpiados įvaizdžiui, kokio nori V.Putinas. 

Sočio olimpinė ugnis
Sočio olimpinė ugnis

Anonimu norėjęs išlikti Rusijos korespondentas Sočyje CJP sakė, kad jo redaktoriai Maskvoje atmetė visus tris jo straipsnius, kuriuose jis rašė apie Sočio problemas. Pirmajame buvo suabejota policijos kaltinimais vienam žurnalistui dėl narkotinių medžiagų turėjimo, kituose dviejuose – aprašomos naujojo Sočio gyvenamųjų namų komplekso problemos ir artėjanti didelė audra Sočyje.

„Gali būti audra, viesulas ar net 9 balų pagal Richterio skalę žemės drebėjimas. Mes vis tiek turime rašyti, kad dangus yra giedras virš Sočio“, – taip žurnalistui pareiškė redaktorius.

„The Huffington Post“ rašo, kad autoritarinio režimo valstybėse valdžia gali atvirai reikalauti nepublikuoti neigiamų straipsnių arba gali sukurti tokią atmosferą, kad patys žurnalistai nerašytų kritikos bijodami dėl savo sveikatos ar net gyvybės. 

„Niekas man neskambina. Niekas man nepasako, ką aš turėčiau ar ko neturėčiau rašyti, – CJP sakė regioninio žurnalo apie verslą vyriausioji redaktorė Svetlana Sagradova. – Tačiau aš žinau, kurios temos supykdytų valdžią, ir dėl jų aš pati save cenzūruoju. Kodėl? Vienas prokurorų žingsnis ir mano leidinys gali prarasti licenciją.“

„Aš žinau, kurios temos supykdytų valdžią, ir dėl jų aš pati save cenzūruoju. Kodėl? Vienas prokurorų žingsnis ir mano leidinys gali prarasti licenciją“, – sakė viena redaktorė

Kadangi daugelis Sočyje dirbančių žiniasklaidos leidinių gauna finansavimą iš valdžios, manoma, kad kritiški straipsniai leidinį atkirstų nuo pinigų.

Rusijos žiniasklaidos analitikas Andrejus Mirošničenko „The Huffington Post“ teigė, kad žiniasklaida jo šalyje yra padalinta į dvi labai nelygias dalis.

„Senojoje žiniasklaidoje gausu įvairių paramos vyriausybei apraiškų – nuo nuosaikių iki entuziastingų ir itin patriotiškų. Dauguma žiniasklaidos visiškai paklūsta vyriausybei, kadangi arba leidinys priklauso valdžiai, arba provyriausybinėms struktūroms, arba priklauso nuo vyriausybės finansavimo. Kiti olimpines žaidynes laiko tautos garbės reikalu, todėl tada sužaidžia savicenzūra“, – aiškino jis.

Tačiau kitaip nei Sovietų Sąjungos laikais, šiuo metu Rusijoje yra ir nepriklausomos žiniasklaidos atstovų, kurie skelbia ir valdžiai nepalankias naujienas.

A.Mirošničenko teigimu, internetas ir tinklaraščiai dabar pateikia žymiai platesnį nuomonių spektrą, tačiau pripažįsta, kad jie negali lygintis su žymiai galingesne valstybės valdoma žiniasklaida.

Panašias išvadas apie žiniasklaidos padėtį Rusijoje praėjusį mėnesį paskelbė ir „Human Rights Watch“, kurie rašė, kad pasiruošimas Sočio žaidynėms yra pažymėtas statybininkų migrantų išnaudojimu, neteisėtais sulaikymais ir deportacijomis. Žmogaus teisių organizacija taip pat pažymėjo, kad vietos žurnalistai susiduria su spaudimu.

N.Ognianova „The Huffington Post“ sakė, kad kai kurie žmogaus teisių gynėjai virto žurnalistais ir naujienų svetainėse, asmeniniuose tinklaraščiuose ir „YouTube“ svetainėje pranešinėja apie situaciją Sočyje. Ji pridūrė, kad užsienio žurnalistai vaidina itin svarbų vaidmenį Sočyje, tačiau jie turi suvokti ir pavojus, kurie kyla kolegoms iš Rusijos.

123rf nuotr./Cenzūra
123rf nuotr./Cenzūra

„Viena didžiausių apgavysčių olimpinių žaidynių istorijoje“

Tarptautinė žiniasklaida kritiškai vertina pasiruošimą Sočio olimpiadai. JAV itin plačiai nušviesta V.Putino kritiko Aleksejaus Navalno ataskaita šia tema. Ją A.Navalnas parašė kartu su opozicijos atstovu Borisu Nemcovu.

Savaitgalį pasirodė ir B.Nemcovo interviu „New York Times Magazine“, kuriame jis teigia, kad Sočio statybos yra viena didžiausių apgavysčių olimpinių žaidynių istorijoje, o galbūt ir didžiausia visoje žmonijos istorijoje. Straipsnio autorius Stevenas Lee Myersas Sočį palygino su Sovietų Sąjungos eros megaprojektais.

Rusai per svarbiausią šių metų sporto įvykį bandys pateikti savo versiją, kas yra rusų tauta, kokia yra Rusijos istorija, ir kas yra Rusija XXI amžiuje.

S.L.Myersas „The Huffington Post“ sakė nesusidūręs su jokiais suvaržymais, kai lankėsi Sočyje – tik su įprastomis biurokratinėmis kliūtomis, kurių jam nuolat kyla Rusijoje. 

CNN žurnalistas Philas Blackas pažymi, kad nors valdžia nekuria specialių kliūčių į Sočį atvykstantiems užsienio žurnalistams, jiems pakankamai sudėtinga prakalbinti vietos gyventojus. Neoficialiai jie dalijasi savo nuoskaudomis ir pykčiu dėl pasirengimo žaidynėms, tačiau atsisako prabilti prieš kameras.

„New Yorker“ redaktorius Davidas Remnickas ragina kolegas nenusileisti galimam spaudimui ir nebijoti sukritikuoti V.Putino olimpiados vizijos. Jo teigimu, rusai per svarbiausią šių metų sporto įvykį bandys pateikti savo versiją, kas yra rusų tauta, kokia yra Rusijos istorija, ir kas yra Rusija XXI amžiuje. „Reporteriai turi įsipareigojimą būti tokie griežti ir kritiški, kiek to pareikalaus realybė. Elgimasis kitaip – tai jau ne žurnalistika ir pareigų neatlikimas“, – sakė jis.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Įsirenkite šildymą oras–vanduo ir gaukite kompensaciją net iki 70 proc.
Reklama
Kas svarbu įrengiant biurą: keturios interjero dizaino tendencijos
Reklama
Pavasario savaitgaliams ar atostogoms – laikas pajūryje: ne tik pailsėsite, bet ir sustiprinsite sveikatą
Reklama
Norintiems investuoti į NT projektų plėtrą – kaip išsirinkti projektą pagal paskirtį?
Užsisakykite 15min naujienlaiškius