– Ar žinote, kiek „FedCup“ mačų esate sužaidusi per karjerą?
– Oi, tikrai ne. Neskaičiuoju. Bet turėtų būti nemažai. Rinktinėje debiutavau prieš, berods, 14 metų.
– Iš viso žaidėte 56 mačus. Ir turėsite galimybę pratęsti šią seriją Šiauliuose. Lietuvos rinktinei niekada nesakote ne. Kas jus motyvuoja?
– Tiesą pasakius, net neužduodu sau tokio klausimo. Man niekada nekilo dvejonių, žaisti už Lietuvą ar ne. Sakykime, kad tai kraujyje. Aš nuoširdžiai noriu žaisti už Lietuvą, ginti savo šalies spalvas. Ir ne todėl, kad kažką už tai gaunu. Tiesiog ta kasmetinė „FedCup“ savaitė man yra tikras džiaugsmas, garbė ir, aišku, tam tikra papildoma atsakomybė.
– Šiais metais Lietuvos rinktinė „FedCup“ varžybas pirmą kartą žais namie.
– Iš pradžių labai apsidžiaugiau, kai sužinojau, kad varžybos vyks Lietuvoje. Bet joms artėjant vis dažniau imu jausti ir tam tikrą nerimą. Juk prieš savus žiūrovus oficialaus mačo nesu žaidusi berods 11 metų! Todėl sakau taip: namų sienos, aišku, padeda, tačiau kartu žaidimas namie sukuria ir papildomą įtampą, kurią svarbu kuo greičiau įveikti. Man padaryti tai bus, tikiuosi, lengviau nei kitoms mūsų merginoms. Esu vyresnė, labiau patyrusi.
– Ko sirgaliai gali tikėtis iš Lietuvos komandos?
– Aš labai norėčiau, kad mums pavyktų iškovoti vieną iš dviejų kelialapių į pirmą „FedCup“ varžybų grupę. Ir labai nenorėčiau, kad kristumėm žemyn. Iš tiesų abu scenarijai galimi. Labai daug priklausys nuo to, kokių sudėčių atvažiuos mūsų varžovės. Nes praktiškai visos komandos turi bent po vieną žaidėją, kurios yra antrame ar trečiame WTA šimtuke. Nesakau, kad aš ar kitos mūsų merginos negali įveikti tokio pajėgumo tenisininkių. Tikrai galime tai padaryti, tačiau mūsų laukia rimti mačai ir iššūkiai. Galiu pažadėti tik tiek, kad atiduosime visas jėgas ir kausimės iš visos širdies.
– „FedCup“ varžybose labai dažnai viską lemia dvejetų susitikimas. Ar jums patinka žaisti dvejetus?
– Turbūt negalėčiau savęs vadinti labai gera dvejetų žaidėja ar specialiste. Nežaidžiu jų tiek daug. Tačiau pats svarbiausias dalykas žaidžiant poroje yra žaidėjų chemija ir tarpusavio santykis. Pavyzdžiui, pernai ir užpernai per „FedCup“ varžybas nemažai žaidžiau su Justina Mikulskyte. Sakyčiau, mums sekėsi gana neblogai, iškovojome gražių pergalių. Ji gerai žaidžia prie tinklo, aš esu judri ir greita, mes gerai sutariame.
– Kaip galėtumėte įvertinti savo dabartinę sportinę formą?
– Mėnesį jaučiau kirkšnies skausmus, negalėjau treniruotis ir žaisti pilna jėga. Skausmai praėjo, jau dirbu pilna jėga. Vienintelis dalykas, kurio man šiuo metu tikrai trūksta yra žaidybinė praktika.
Kalbant bendriau, paskutinius du metus tikrai žaidžiau prasčiau nei galiu. Dabar gi korte vėl jaučiuosi daug geriau. Tikiuosi, kad jau greitu laiku tai atsispindės ir mano reitinge.
– „FedCup“ varžybos po ilgos pertraukos vyks ant hardo dangos. Labiau mėgstate ją ar gruntą?
– Jei žiūrėti į mano rezultatus, jie visuomet geresni ant grunto. Bet negalėčiau sakyti, kad hardas man nepatinka ar netinka. Aišku, žaidžiant ant grunto gali iškovoti pergalę net ir nežaisdamas geriausio savo žaidimo. Tiesiog gali laikyti kamuoliuką žaidime, kentėti, laukti varžovės klaidos. Ir sulaukti jos. Žaidžiant ant greitų dangų padaryti tai sunkiau. Tiesiog ten jau pats turi būti aktyvus, spausti varžovą, diktuoti tempą. O norint tai daryti, turi būti gerai pasiruošęs tiek fiziškai, tiek techniškai.
