Dabar populiaru
Publikuota: 2008 gruodžio 11d. 06:30

Kolekcionierius: „Mane vadina funikulieriumi“

Istoriko J.Palio aistra –  tarpukario ir ankstyvojo pokario Kauno istorijos tyrinėjimai ir tą metą atspindinčių daiktų kolekcionavimas.
Eriko Ovčarenko/dienraščio „15 minučių“ nuotr. / Istoriko J.Palio aistra – tarpukario ir ankstyvojo pokario Kauno istorijos tyrinėjimai ir tą metą atspindinčių daiktų kolekcionavimas.

Net istorijos vadovėliuose kauniečiai nerastų tokių įdomybių, kokias apie laikinąją sostinę be perstojo galėtų berti istorikas Jonas Palys.

Ne vienus metus įvairiausias smulkmenas apie laikinosios sostinės praeitį renkantis J.Palys jau surengė parodų ciklą Kauno miesto muziejuje. Kolekcionavimo ir įdomybių rinkimo manija istorikas „užsikrėtė“ nuo tėčio, žymaus Kauno architekto Jurgio Rimvydo Palio.

„Mano tėvas labai žymus architektas, todėl nori nenori su juo kalbėdavome apie senovę – ji būdavo idealizuojama. Pas tėtį garaže ant sienos kabėjo tokia didelė graži senovinė skardinė akinių reklama. Vieną kartą į mano rankas papuolė tarpukario Laisvės alėjos nuotrauka, kurioje matėsi, kad toji reklama kadaise kabėjo ant namo sienos. Tėvas man paaiškino, kad ją gavo iš vieno senuko, kuris tą reklamą panaudojo stogui lopyti“, – šypsodamasis kolekcionavimo pradžią prisiminė J.Palys. Vyras teigė, renkantis visą, kas yra susiję su Kauno praeitimi ir miestiečiais. Šiuo metu jis turi daugiau kaip 1000 senovinių nuotraukų, dokumentų, viešojo transporto bilietų ir kitų įvairenybių.

„Pagal specialybę esu istorikas, todėl stengiuosi viską sutvarkyti pagal laikotarpius, išsiaiškinti kas ir dėl ko. Labiausia mane domina miesto transportas. Beveik 100 proc. galiu garantuoti, kad nei Lietuvoje, nei visame pasaulyje niekas tiek nežino apie Kauno funikulierius, kiek aš. Archyvuose esu pervertęs visus su tuo susijusius dokumentus - ir ne po vieną kartą. Nuotraukų turiu daugiau, nei bet kas kitas iš viso yra matęs. Kiti kolekcionieriai įsivesdami mano telefono rašo ne „Jonas“, bet „funikulierius“, – savo žiniomis didžiavosi J.Palys. 

J.Palys pasakojo, kad Kaune atsiradęs pirmasis Žaliakalnio funikulierius iš pradžių buvo tik paprasta duobė, vėliau aptverta tvora ir uždengta stogeliu.

Į susitikimus – kaip į bažnyčią

Nuotraukos ir kiti senoviniai rakandai į J.Palio rankas patenka įvairiausiais būdais. Daiktus jam dovanoja žmonės, vyras pats perka internete, parsiveža iš kitų miestų ar net įsigyja iš benamių.

„Kiekvieną sekmadienį kaip į bažnyčią einu į kolekcionierių klubą Kauno kultūros rūmuose. Jau 3 metus nesu praleidęs nė vieno sekmadienio. Ten renkasi smulkieji kolekcionieriai, keičiamės nuotraukomis ar perkame jas vieni iš kitų. Kartais važiuoju į Vilnių, Rygą, Taliną“, – apie kolekcionavimo ypatybes kalbėjo J.Palys.

Vyras pasakojo renkantis ne tik nuotraukas. „Turiu visą kolekciją senovinių skardinių dviračių numerių – jie pas mane namuose sukalti ant sienos. Seniau ant namų būdavo kalamos lentelės, bylojusios, kad namas apdraustas – jų turiu krūvas, šiomis lentelėmis taip pat nukabinėta visa siena“, - apie interjero detalėmis virtusius kolekcionuojamus daiktus pasakojo J.Palys.

Laidotuvių nuotraukų namuose nelaiko

J.Palys prasitarė, kad šeima toleruoja jo pomėgį, tačiau viena sritis namuose yra tabu – tai senovinės laidotuvių nuotraukos. „Turiu kolekciją tarpukario laidotuvių nuotraukų, kurių man žmona net neleidžia į namus įsinešti. Tose nuotraukose gyvieji atrodo labiau numirę nei velioniai. Kaime žmonės neturtingi, murzini, prastai apsirengę, ūsai kreivi šleivi. O velionis būdavo sušukuotas ir nupraustas. Dvarininkų nuotraukose moterys išsipuošusios, su skrybėlaitėmis studijoje nusifotografavusios. O laidotuvėse žmonės natūralūs, atrodo, kad mėšlą mėžė, atėjo į laidotuves, nusifotografavo ir toliau savo darbų dirbt nuėjo“, – šyptelėjo J.Palys.

Pasak kolekcionieriaus, laidotuvių nuotraukas be jo paties renka dar vienas vilnietis, todėl kolekcininkų susiėjimuose jų įsigyja už centus. „Pavyzdžiui kai perki funikulieriaus nuotrauką, kaina stipriai kyla – juk tai Kaunas, transportas. Daug kam tokių reikia, bet kuris kitas kolekcionierius ją nupirks. O kai nenuperki numirėlio nuotraukos, tai niekas daugiau be manęs to nenupirks. Kaina labai maža – daugiau kaip 2 litų nemoku“, – pasakojo J.Palys.

Silpnybė, kuri kainuoja

Kolekcionierius prasitarė, kad pats tiksliai nežino, kiek pinigų yra paklojęs už savo silpnybę Kauno istorijai. Stambiausias jo pirkinys – tarybinio laikotarpio nuotraukų albumas, kurį įsigijo atsisveikinęs su 800 Lt.

„Renku nuotraukas, kurios susijusios su Kaunu, visa kita man neįdomu. Priklausomai nuo to, kas joje atsispindi, kyla ir kaina. Ji ypač šauna į viršų tada, kai ta pačia nuotrauka susidomi kitas kolekcionierius. Už nuotraukas tekdavo mokėti įvairiai – ir po 2, ir po 100 Lt. Daugiausiai moki tada, kai perki aukcionuose internete. Ten galima rasti vokiečių kareivių Kaune darytų nuotraukų“, – sakė J.Palys. Tačiau vyras prasitarė, kad pastaruoju metu jis mažai beperkantis, tačiau labiau džiaugiasi, kai gauna dovanų. „Kiti kolekcionieriai viską kaupia ir niekam nerodo, slepia, tik saviems leidžia akies krašteliu pažiūrėt. Aš ne toks – man neįdomu viską kaupti tik dėl savęs, todėl rengiu parodas. Kažkada parašysiu apie tai darbą“, – ateities planais dalijosi istorikas ir kolekcionierius.

Turite nebereikalingų nuotraukų, dokumentų, laiškų, ženkliukų, telefonų abonentų knygų ar kitų su Kaunu ir kauniečiais susijusių daiktų? J.Palys prašo jų neišmesti, o susisiekti su juo tel. Kaune 332241 arba 8 656 31421.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Praktiški patarimai

Skanumėlis
Gerumu dalintis gera

Video

01:11
04:05
02:14

Dabar tu gali

Parašykite atsiliepimą apie 15min