Šiandien retai susimąstome, kad už mūsų laisvę, patogumą ir galimybes turime dėkoti jiems, Miško broliams, kurie buvo ir yra pasipriešinimo priespaudai simbolis. Didžiausias partizanų judėjimas Baltijos šalyse veikė būtent Lietuvoje, todėl nenuostabu, kad daugelio iš mūsų seneliai, dėdės, giminaičiai prisidėjo prie Miško brolių ar padėdavo jiems prieglobsčiu, maistu.
Ačiū jums, Miško broliai! Padėkokime jiems įamžindami jų atminimą nuotraukose.
15min.lt kartu su filmo „Nematomas frontas“ apie partizanų lyderį Juozą Lukšą komanda kviečia dalyvauti fotokonkurse. Siųskite savo senelių, dėdžių ar kitų giminaičių nuotraukas el.paštu miskobroliai@15min.lt iki liepos 25 d. Jūsų atsiųstos bus publikuojamos portale 15min.lt bei pateks į specialiai filmo „Nematomas frontas“ premjerai ruošiamą milžinišką nuotraukų koliažą – plakatą, kuris bus eksponuojamas kino teatruose. Dešimt nuotraukų autorių laukia pakvietimai į filmą dviems.
Dėkojame visieks, kurie sutiko pasidalinti nuotraukomis ir prisiminimais. O mes skelbiam laimėtojus, kuriuos apdovanojame kvietimais dviems į filmą „Nematomas frontas“. Kaip juos atsiimti, informuosime asmeniškai.
NUGALĖTOJAI: Salvija Vaic, Rytis Engelaitis, Laimutė Dzimidavičiūtė, Vytas Jogėla, Kęstutis Čepas, Laimutė Partikienė, Povilas Daukas, Lina Tumasonis.
Apie filmą:
„Tik nepasiduokit gyvi“. „Geriau jau mirti nei tarnauti okupantui“. „Už Lietuvą, už laisvę, vyrai!“. Šie atviri ir jaudinantys žodžiai skambėjo iš partizanų – žmonių, pasiryžusių paaukoti gyvybę dėl savo šalies, lūpų.
Sovietų valdžio karo pajėgos juos vadino „Nematomu frontu“. Mirčiai neabejingi vyrų būriai 1944–1953 m. susibūrė į pasipriešinimo judėjimą ir kovojo prieš komunistinį pasaulį – Sovietų Sąjungą.
Jono Ohmano, Vinco Sruoginio ir Marko Johnstono filme „Nematomas frontas“ partizanų istorijos faktai perteikiami pasitelkiant atvirus liudininkų ir amžininkų pasakojimus, poetinę atmosferą kuria ištraukos iš partizanų lyderio Juozo Lukšos dienoraščių, tuometį siaubą, kankinimus, meilę ir narsą atskleidžia dar niekur nematyti archyviniai kadrai. Nuostabius Lietuvos vaizdus perteikia operatoriaus Marko Ryano kamera, Šilumos ir asmeniškumo suteikia fatališka Juozo Lukšos ir Nijolės Bražėnaitės meilės istorija.
Filmas, kurį drąsiai galima vadinti gyva Lietuvos istorijos pamoka, buvo puikiai įvertintas Vilniaus tarptautinio kino festivalio „Kino pavasaris“ žiūrovų ir gavo žiūroviškiausio lietuviško filmo apdovanojimą.
