Su R.Christophersenu kalbėjomės ketvirtadienio vakarą vieno Kauno viešbučio numeryje, kur jis, sėdėdamas prie kompiuterio, skubėjo surašyti viską, ką iš savo pašnekovų išgirdo apie nužudytą Moniką ir jos motiną Kristiną. „Straipsnis laikraštyje turi pasirodyti penktadienio vakarą“, – sakė žurnalistas.
– Ar ką nors pavyko Kaune sužinoti daugiau?
– Nebuvo lengva: trukdė kalbos barjeras, teko nemažai pasistengti, kol radau reikalingų pašnekovų, bet rezultatai nenuvylė. Su nužudytos mergaitės motina pabendrauti nepavyko, nes advokatė pasakė, kad ji nenori bendrauti su žiniasklaida. Tačiau pasisekė rasti kelis pašnekovus. Daugiau apie savo darbo detales Kaune nenorėčiau kalbėti, kol nepasirodė straipsnis.
Norvegijoje vaikų nužudymo bylos yra ypač retos.
– Kaune lankosi ir daugiau Norvegijos žurnalistų. Kodėl ši istorija sukėlė tokį rezonansą Norvegijoje?
– Norvegijoje vaikų nužudymo bylos yra ypač retos. Kitas labai neįprastas dalykas – jau išaiškinta byla vėl buvo atnaujinta po 3 metų ir dabar jau tiriama kita, nužudymo, versija.
– Ar policijos autoritetas dėl to nesusvyravo?
– Tikrai susvyravo. Tai sukėlė didelę audrą ir pakenkė teisėsaugos įvaizdžiui. Štai ir mūsų laikraštyje ketvirtadienį pirmame puslapyje skiriama daug vietos policijos vadovų komentarams. Jie dabar žada peržiūrėti daug neišaiškintų nužudymų bylų.
– Ar dažnai norvegams tenka suabejoti savo policijos kompetencija?
– Daug kritikos pareigūnai sulaukė po Anderso Breiviko sukeltų žudynių. Tai skirtingos istorijos, bet jos sukėlė tokią pat neigiamą visuomenės reakciją. Daugiau panašių skandalingų atvejų nepamenu.
Norvegijos kalėjimuose trečdalis kalinių yra užsieniečiai. Tai – atviros šalies kaina.
– Rašote kriminalinėmis temomis. Ar dažnai nusikaltimų suvestinių herojais būna lietuviai?
– Lietuviai išties patenka tarp dažniausiai minimų tautų kriminaliniuose įvykiuose.
Nežinau, kodėl taip yra. Kodėl ne estai, latviai, gal lietuviai daugiau emigruoja?
Kita vertus, jokiu būdu negalima sakyti, kad nėra nusikalstančių norvegų. Tokių visada buvo. Bet apskritai šiuo metu Norvegijos kalėjimuose net trečdalis kalinių yra užsieniečiai. Tai – atviros šalies kaina. Kai kurie žmonės kalba, kad reikėtų įsileisti mažiau užsieniečių, bet aukšti politikai apie didesnius migracijos ribojimus nekalba.
– Ar daug žinodamas apie lietuvių nusikaltimus Norvegijoje nemanėte, kad vykstate į šalį, kur baisu išeiti į gatvę?
– Ne, važiavau čia be jokių išankstinių stereotipų, nuostatų. Man kaip tik jūsų šalis labai patiko. Čia sutikau daug nuostabių, draugiškų žmonių, jaučiausi saugus, ramiai vaikštinėjau gatvėmis. Baltijos šalis šiek tiek pažįstu, pernai atostogavau Rygoje ir Jūrmaloje, grįžau kupinas gerų įspūdžių. Labai norėčiau vėl atvažiuoti ir į Lietuvą.
Priminsime, kad praėjus daugiau kaip dvejiems metams po to, kai policija nutraukė tyrimą, pripažinusi, kad 8-erių lietuvė Monika pati pasitraukė iš gyvenimo, antradienį paaiškėjo, kad ji galėjo būti nužudyta. Suimtas 32-ejų vyras iš Lietuvos, įtariamas žmogžudyste. Tai – buvęs Monikos motinos Kristinos sugyventinis.
