Dabar populiaru
15min be reklamos
Publikuota 2022 05 14, 09:01

Diasporos amunicija. 4 dalis: rusorealistų balsas visomis kalbomis

Rusijos Federacijos pradėta plataus masto invazija Ukrainoje savo brutalumu pasauliui pravėrė akis, pažadino iš patogaus snaudulio, aptrupino „didžia“ prisistatančios tautos fasadą. Tačiau net ir dabar, iš karo Ukrainoje pasiekiančių žinių ir vaizdų akivaizdoje, trypčiojimo, pateisinimo, paprasčiausio nesupratimo Vakaruose vis dar apstu. Mes, lietuviai pasaulyje, mokame mūsų gyvenamų šalių kalbas. Kada, jei ne dabar galime atsistoti, kuklumo drapanas nusipurtyti ir kalbėti? Visomis pasaulio kalbomis. Ir žodžio galia paliesti. Protus. Mintis. Širdis.
I.Petraitytė-Lukšienė kiekvieną savaitgalį kreipiasi į tūkstantinę minią centrinėje Miuncheno aikštėje
I.Petraitytė-Lukšienė kiekvieną savaitgalį kreipiasi į tūkstantinę minią centrinėje Miuncheno aikštėje / Asmeninio albumo nuotr.

„Negalvokite, kad tai yra kažkas toli, kas jūsų neliečia“. Tokiais žodžiais ekonomikos mokslų daktaras, Gettysburgo koledžo (Pensilvanija, JAV) profesorius Rimvydas Baltaduonis, pilietinės iniciatyvos „Mūsų Metas DABAR“ steigėjas ir aktyvios diasporos portalo Pilietybė.lt bendrakūrėjas kreipėsi į kolegas ir studentus.

Nuotr. iš asmeninio archyvo/Gettysburgo koledžo (Pensilvanija, JAV) profesorius Rimvydas Baltaduonis
Nuotr. iš asmeninio archyvo/Gettysburgo koledžo (Pensilvanija, JAV) profesorius Rimvydas Baltaduonis

Pirmąją karo savaitę Rimvydas kartu su studentais surengė Ukrainos palaikymo akciją Gettysburgo koledžo kieme ir anglų kalba juodu ant balto išdėstė tikrąsias karo priežastis, Rusijos režimo grėsmes, ragino beatodairiškai ir aktyviai remti didvyrišką Ukrainos žmonių kovą: „Putinas savo ginklais pavertė kultūrą, sportą, švietimą ir mokslą. Jis vogs rinkimus demokratinėse valstybėse, jis skatins ir rems kibernetines atakas Europoje, Azijoje ir, taip, čia – Jungtinėse Valstijose.“

Rimvydo Baltaduonio/pilietybe.lt nuotr./Gettysburgo (Pensilvanija, JAV) koledžo studentų konferencija Lietuvos ambasadoje Vašingtone
Rimvydo Baltaduonio/pilietybe.lt nuotr./Gettysburgo (Pensilvanija, JAV) koledžo studentų konferencija Lietuvos ambasadoje Vašingtone

Dar po savaitės Rimvydas suorganizavo koledžo studentų kelionę į Lietuvos ambasadą Vašingtone. Čia įvyko susitikimas su Lietuvos diplomatais, kurio metu dalintasi įžvalgomis apie staiga pasikeitusią saugumo situaciją Europoje bei ryžtingai ginti savo kraštą pasirengusią Ukrainą, aptarta Rytų Europos istorinė raida, Baltijos šalių vaidmuo prisidedant prie Europos saugumo ir Lietuvos indėlis kovose už laisvę.

Miuncheno centre kiekvieną savaitgalį ant scenos pasirodo Vokietijos lietuvių bendruomenės Tarybos narė, Lietuvių Kultūros Instituto (Vokietijoje) vicevadovė Irma Petraitytė-Lukšienė: „Klausykitės mūsų atidžiai. DABAR. Mes, Lietuvos žmonės visame pasaulyje, mokame rusų kalbą, pažįstame Rusijos režimo brutalumą, žinome apie jo okupacinę politiką, apie demokratijų destabilizavimo būdus, patys patyrėme, kaip veikia didžiulis žmonių menkinimo ir valstybinis propagandos agregatas.“

Asmeninio albumo nuotr./I.Petraitytė-Lukšienė kiekvieną savaitgalį kreipiasi į tūkstantinę minią centrinėje Miuncheno aikštėje
Asmeninio albumo nuotr./I.Petraitytė-Lukšienė kiekvieną savaitgalį kreipiasi į tūkstantinę minią centrinėje Miuncheno aikštėje

Londone gyvenanti garsi lietuvių rašytoja, kultūrologė Kristina Sabaliauskaitė antrina anglų kalba paskelbtame straipsnyje ir pabrėžia, kad nei lietuvių, nei lenkų pastaroji Rusijos invazija nenustebino – daugiau negu dešimtmetį Rusija repetavo karą atakuodama kaimynines valstybes. Tai, ką Vakarų valstybės dešimtmečiais vadina ruso–FOBIJA, yra pats tikriausias ruso–REALIZMAS.

„Kodėl tik nedaugelis nori įsiklausyti į mūsų patirtį? – klausia rašytoja. – Pagrindinė klaida, kurią darė Vakarų valstybės, buvo vadovavimasis iliuzija, kad Rusija yra dalis Europos civilizacijos. Tai suprantama: Rusija visad pasižymėjo tuo, kad mokėjo atrodyti kaip Europos kultūros simuliakras ir itin talentingai imituoti estetinį lukštą, po juo išlaikydama turinį, kuris dažnai ne tik skyrėsi, bet ir prieštaravo vakarietiškosioms vertybėms.“

Rašytojos K.Sabaliauskaitės straipsnis anglų kalba apie rusorealizmą JK spaudoje
Rašytojos K.Sabaliauskaitės straipsnis anglų kalba apie rusorealizmą JK spaudoje

Priežasčių, kodėl demokratinėse šalyse gyvenantys žmonės nesupranta sovietinę okupaciją išgyvenusiųjų skausmo, o dažnai ir tiki Kremliaus propaganda, ieško ir Havajuose gyvenanti rašytoja Vaiva Rykštaitė.

„Nežinau, kaip dalintis istoriniu, galbūt net genetiniu skausmu stebint istoriškai demokratinės šalies okupaciją žudant, žeminant, kankinant, skleidžiant propagandą. Panašu, kad mano aplinka supranta mane protu, bet ne širdimi. Jiems neskauda kraujo, jiems galvoje neaidi babyčių pasakojimai, jie nesuvokia, kaip būdama taip toli nuo Lietuvos jaučiuosi lyg nukeliavusi laiku atgal, į XX a. baisumus, keistai išgyvendama tai, kas man niekada nenutiko“, – rašo V.Rykštaitė portale LRT.lt paskelbtame straipsnyje lietuvių ir anglų kalbomis.

V.Rykštaitės straipsnis anglų kalba portale LRT.lt
V.Rykštaitės straipsnis anglų kalba portale LRT.lt

Devintus metus Havajuose gyvenanti rašytoja svarsto, kad galbūt esminis skirtumas yra kolektyvinės atminties elementas, tai, kad „mes esame vaikai žmonių, kurių kūnus kankino, bet sielų nepalaužė.“

Italijoje daugiau nei dvidešimt metų gyvenanti žurnalistė Daiva Lapėnaitė romantizuoto požiūrio į Rusiją, o taip pat ir įtakingos Kremliaus propagandos svaiginamiems italams bando apie rusorealizmą kalbėti jiems suprantama kalba iš Italijos televizorių ekranų, radijo imtuvų bei spaudos puslapių: „Tai, ką dabar matome Ukrainoje, mes Lietuvoje ir visose šalyse, kurios praėjusį šimtmetį atsidūrė po Russkij mir letena, jau patyrėme. Kol likusi Europa, kitoje geležinės uždangos pusėje, kūrė, augo, gyveno, mes negyvenome. Iš čia rusorealizmas. Ne fobija, realizmas.“

D.Lapėnaitė Italijos televizijos kanalo LA7 laidoje
D.Lapėnaitė Italijos televizijos kanalo LA7 laidoje

Visą Lietuvos, kaip valstybės, ir lietuvių įvairiose saviraiškos srityse nuoseklios pasaulėžiūros bei principingos politikos Rusijos, Kinijos ir Baltarusijos atžvilgiu išsamiai ir moksliškai anglų kalba pagrindė ir JAV Centrinės Europos politikos centro (The Center for European Policy Analysis (CEPA)) svetainėje paskelbė politologė ir tyrėja Dalia Bankauskaitė ir Dominykas Milašius. Tam, kad faktais įrodytų Lietuvos teisumą, patikimumą bei svorį užsienio politikos ir ekonominių partnerysčių sprendimuose.

D. Bankauskaitės ir D.Milašiaus straipsnis apie principingą Lietuvos politiką JAV Centrinės Europos politikos centro (The Center for European Policy Analysis (CEPA)) svetainėje
D. Bankauskaitės ir D.Milašiaus straipsnis apie principingą Lietuvos politiką JAV Centrinės Europos politikos centro (The Center for European Policy Analysis (CEPA)) svetainėje

Lietuviai iš Londono Sičio profesionalų klubo LCLC kartu su LR Ambasada Londone ir Ukrainiečių profesionalų klubu Londone Ukraine-British City Club suorganizavo tiesiogiai interneto platybėse transliuotą renginį anglų kalba #InSolidarityWithUkraine. Jame pakvietė politikos ir ekonomikos ekspertus, kad plėstų šitos temos žinojimą, žinomumą ir supratimą, kuo giliau sujaudintų karo baisybėmis ir pasekmėmis kiekvieną europietį ir ne tik.

JK ukrainiečių profesionalų klubo prezidentė Irina Tymczyszyn emocingoje kalboje pabrėžė karą paskatinusius ir Teisės viršenybę paneigiančius Vakarų nuolaidžiavimus, suteikusius neeilines politines galias Rusijos autoritariniam vadovui: „Kaip sakiau po Krymo aneksijos, taip kartoju ir dabar – tai trečiasis pasaulinis karas. Kol kas bombos nesiekia Londono, bet nesustabdžius režimo ryžtingomis priemonėmis, jos atskris.“

Iš kairės: LCLC prezidentė Ginta Budriūnaitė, finansininkas ir politinis aktyvistas Billas Browderis, Europos politikos analizės centro (CEPA) viceprezidentas Edwardas Lucasas, JK ukrainiečių profesionalų klubo prezidentė Irina Tymczyszyn
Iš kairės: LCLC prezidentė Ginta Budriūnaitė, finansininkas ir politinis aktyvistas Billas Browderis, Europos politikos analizės centro (CEPA) viceprezidentas Edwardas Lucasas, JK ukrainiečių profesionalų klubo prezidentė Irina Tymczyszyn

Irina pabrėžė, kad Putinas tik ir laukia, kol pasaulio dėmesys karui Ukrainoje nuslops. Svarbu nemažinti visokeriopos paramos tempo, kad Ukraina turėtų galios ginti Europą, o gal ir visą pasaulį nuo nežabotos agresijos, jei reikia, net neteisėtomis priemonėmis.

Vienas iškiliausių Rytų Europos ekspertų Edwardas Lucasas, vyr. tyrėjas Europos politikos analizės centre (Center for European Policy Analysis – CEPA), dirbęs redaktoriumi „The Economist“, pradėjo pranešimą atsiprašymu: „Nenorėjome girdėti, buvome arogantiški ir stigome drąsos, mūsų elgesys visiškai apribojo pasirinkimus – mokame ukrainiečių gyvybėmis. (…) Pikta, kad nuo 1991 m. lietuvių, latvių, estų kartojami įspėjimai skambėjo tyruose.“

VIDEO: In Solidarity With Ukraine – Edward Lucas

Apibendrindama LCLC prezidentė Ginta Budriūnaitė paragino kliautis lietuvių pojūčiais ir nedelsiant reaguoti į jų pagalbos šauksmus: „Visose lietuvių kartose tebetūno sovietinio režimo paliktos traumos, kurios pažadina laukinį žvėrį grėsmių atveju.“

Azijos profesionalai Lithuanian Professionals in Asia ir Europos prekybos rūmai Honkonge suorganizavo nuotolinę konferenciją apie karo Ukrainoje pasekmes Azijos verslui ir pakvietė pasidalinti įžvalgomis bei prognozėmis Albert Park, Azijos plėtros banko ekonomistą, Alicia Garcia Herrero, Natifix vyriausiąją ekonomistę, Bernard Yeung, Nacionalinio Singapūro universiteto finansų ir strateginio valdymo profesorių, ir Paulių Kunčiną, Covalis Capital ekonomistą.

Lithuanian Professionals in Asia ir Europos prekybos rūmų Honkonge konferencija apie karo Ukrainoje pasekmes Azijos verslui
Lithuanian Professionals in Asia ir Europos prekybos rūmų Honkonge konferencija apie karo Ukrainoje pasekmes Azijos verslui

Visi pašnekovai pabrėžė, kad karas Ukrainoje smarkiai supurtė dar nuo pandemijos neatsigavusias pasaulio ekonomikas, nutraukė ir perdėliojo tiekimo grandines, o jos tiesiogiai veikia gamybą. Dar labiau situaciją sunkina smarkiai augančios kuro ir maisto žaliavų kainos. Jos neigiamai paveiks mažų ir vidutinių pajamų gyventojus, tačiau sukurs palankias konkurencines sąlygas energijos išteklius eksportuojančioms Australijai, Malaizijai, Indonezijai.

Ir Azijoje, ir Europoje darbo patirties turinčio Pauliaus Kunčino dėka diskusija įgavo emocinių spalvų, išryškino vertybinius pasirinkimus kaip labai svarbią ekonominės raidos dedamąją. Karas sukuria naujų argumentų ekonominiams sprendimams. Pavyzdžiui, gali paskatinti vyriausybes siekti energetinės nepriklausomybės ir drąsiau diegti atsinaujinančių šaltinių technologijas.

Gegužės 2-6 dienomis JAV Kongrese jau penktą kartą vyko Baltijos šalių advokatavimo dienos. Jas rengia JAV gyvenančio Vyto Aukštuolio ir bendraminčių iš Latvijos bei Estijos įsteigtas Baltijos šalis remiančių aktyvių piliečių ir politikų komitetas Baltivist.com. Šiemet tai buvo neeilinė galimybė iš Baltijos šalių kilusiems JAV piliečiams tiesiogiai kreiptis į Kongreso ir Senato narius Estijos, Lietuvos ir Latvijos saugumo klausimais ir pritraukti dėmesį į Rusijos keliamas grėsmes ne tik Rytų Europoje, bet ir visame pasaulyje.

Gegužės 8–9 vykę renginiai ir įvykiai tapo proga garsiai suabejoti, kas iš tikrųjų baigėsi 1945 metais, jei kova su fašizmu brutaliai tęsiasi ir 2022 m. „Rytų bloko“ gyventojams tai, kas vyko po 1945-ųjų, dažnai buvo žymiai baisiau. Ukrainos žmonėms tai, kas vyksta nuo 2014-ųjų – klaikiau už visas ankstesnes šalies tragedijas kartu sudėjus. Reikėjo tūkstančiams žūti Ukrainos žemėje, kad atsitokėtume. Tad priverskime mūsų klausytis! Visomis pasaulio kalbomis.

Norėdamas tęsti – užsiregistruok

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie 15min