Dar 1975-aisiais, vos įstojusi į ES, Didžioji Britanija surengė referendumą dėl šalies likimo. Tuomet tauta nusprendė pasilikti naujoje sąjungoje, tačiau per pastaruosius keturiasdešimt metų daug kas pasikeitė.
Prie ES prisijungus daugiau šalių, ji vis labiau plečiasi ir pateikia vis daugiau sąlygų narėms. Tai skatina piktintis visuomenę ir prabilti politikus. Šalies premjeras Davidas Cameronas ilgai vengė pažadų apie sutarties nutraukimą su daugiašale partnere, tačiau 2013-aisiais vis dėlto prabilo apie referendumo planus.
Pašalpų migracijai – galas
Buvęs Pasaulio lietuvių bendruomenės Seimo narys Andrius Kasparavičius tvirtino, kad apie referendumą prabilta buvo gerokai anksčiau, tačiau ministras pirmininkas pamiršo savo pažadus, nors vėliau prie jų grįžo.
„D.Cameronas dar 2009-aisiais skelbė surengsiąs referendumą po Parlamento rinkimų, nors po jų pažado atsisakė. Kvestionuoti ES visuomenė pradėjo 2004-aisiais prisijungus naujoms šalims bei jų piliečiams pradėjus imigruoti į Jungtinę Karalystę. Prisidėjo ir Lisabonos sutartis, sustiprinusi ES diktatą įvairiose srityse. Imigracija pateko tarp svarbiausių klausimų šių metų rinkimuose, tad D.Cameronas vis konkrečiau kalba apie referendumą kitų metų spalį“, – sakė buvęs Jungtinės Karalystės lietuvių bendruomenės tarybos narys.
Anglijos lietuviai įsitikinę, jog šį kartą referendumo planai bus galiausiai įgyvendinti, tačiau baigtis vis dar neaiški. Didžiausią nerimą tautiečiams kelia nekvalifikuotus darbus dirbančių imigrantų likimas.
„Jei referendumas įvyks ir bus nuspręsta išstoti iš ES, tai gali turėti pasekmių mažiau kvalifikuotai darbo jėgai. Profesionalams, medikams, inžinieriams, IT specialistams nebus bėdų gauti darbo vizą. Sumažėjus darbo pasiūlai, ko gero, turėtų kilti atlyginimai. Kita vertus, čiabuviai gali ir tingėti dirbti tuos darbus, kuriuos dabar dirba imigrantai ir ne tik iš Europos”, – kalbėjo IT srityje besidarbuojantis Dimitrijus.
Jei referendumas įvyks ir bus nuspręsta išstoti iš ES, tai gali turėti pasekmių mažiau kvalifikuotai darbo jėgai.
Nors D.Cameronas neskelbia, ko konkrečiai siekia pateikdamas išstojimo klausimą tautos valiai, premjeras kalba apie galimybę pačiai šaliai kontroliuoti migracijos srautus.
Taip pat ES lyderių prašoma leisti imigrantams nustatyti socialinių išmokų ribas, pirmiausia – pakeisti mokesčių kredito pašalpos mokėjimo sąlygas užsieniečiams.
15min.lt kalbinti lietuviai įsitikinę, kad skaudžiausiai teigiamas referendumo rezultatas kirstų vadinamiesiems „pašalpų turistams”, kokiais, kai kurių manymu, britų politikai laiko daugumą imigrantų.
Lietuvė Sandra tvirtino jaučianti diskriminaciją, kokios anksčiau nebuvo, o politikai, smerkdami imigrantus, esą, sąmoningai kiršina visuomenę.
„Man šlykštu tai, ką daro D.Cameronas ir britų žiniasklaida. Jie pila pamazgas ant imigrantų, ypač ant lietuvių, lenkų ir kitų mažų šalių piliečių. Tie, kurie dirba paprastus darbus fabrikuose, uždirba apie 1000 svarų per mėnesį, tikrai negaus vizų. Taip pat tie, kurie gauna įvairias pašalpas, bus išvaryti. Juk to ir siekia valdžia – truputį apsivalyti, jei išstos iš ES“, – atviravo moteris.
Su ja nesutinka Lietuvos jaunimo sąjungos Jungtinėje Karalystėje atkūrėjas A.Kasparavičius. Vyras tvirtina, kad grėsmė esamiems imigrantams – minimali.
„Net UKIP (prieš imigrantus pasisakanti politinė partija, – aut. past.) partijos lyderis kalba apie tai, kad esamiems imigrantams niekas nepasikeistų, griežtesnės taisyklės būtų taikomos naujiems. Nemanau, kad tai nutiktų staiga, viskam būtų pereinamieji laikotarpiai, todėl nereikėtų pernelyg jaudintis.
Globalizacija diktuoja savas sąlygas: griauna sienas, skatina lankstesnę migraciją. Todėl nemanau, kad bendra sąžiningų imigrantų situacija blogėtų. Jei kam ir blogės, tai pašalpų migrantams, kuriems ES dabar sudaro puikias sąlygas“, – nuomonę apie referendumo pasekmes imigrantams dėstė A.Kasparavičius.
Referendumas – ES šantažas ar pataikavimas rinkėjams?
Jungtinės Karalystės išstojimo iš ES klausimas vertinamas prieštaringai, tad ne kartą rengtos britų apklausos, bandant išsiaiškinti, kiek piliečių pritaria išstojimui.
Naujausiais duomenimis, jei būtų klausiama dabar, 51 proc. britų referendume balsuotų už išėjimą, 45 proc. – prieš, o likę vis dar nėra apsisprendę. Politikai šiuo klausimu taip pat pasidalinę į opozicines stovyklas. Pasitraukimui pritaria UKIP partija, didžioji dalis konservatorių ir kai kurie darbiečiai. Šie politikai suformavo komitetą, rengsiantį referendumo kampaniją.
Man šlykštu tai, ką daro D. Cameronas ir britų žiniasklaida. Jie pila pamazgas ant imigrantų, ypač ant lietuvių, lenkų.
Likę politikai, net ir pats D.Cameronas, tvirtino norintys likti ES, tačiau sąjungos politika verčianti jį imtis kardinalių pokyčių.
Pasak A.Kasparavičiaus, globalizacijos ideologiją remiančios partijos ir premjeras nebegali rizikuoti politiškai ir turi taip pat demonstruoti tapatinimąsi su rinkėjais: „Vertindamas ankstesnį politikų vengimą rengti referendumą ir populizmo aspektus, esu tikras, šis referendumas bus panašus į pastarąjį Graikijoje dėl skolos atidavimo – politikai panaudos jį kaip galimybę išsiderėti dar geresnes narystės ES sąlygas dėl finansų, migracijos ir panašiai.“
Panašiai mano ir IT specialistas Dimitrijus, sakęs, kad referendumo pasiūlymas naudojamas kaip šantažo priemonė ES, norint susitarti dėl geresnių sąlygų.
Kita priežastis referendumui, ypač pastaruoju metu – pabėgėlių problema, dėl kurios piestu stoja dauguma britų. Prieš keletą dienų paskelbęs kampaniją „Taip išstojimui iš ES“ UKIP partijos lyderis Nigelis Farage‘as ją motyvavo Europoje įsišėlusia pabėgėlių krize. Pasak politiko, britai turėtų susimąstyti apie dabartinę situaciją ir nutraukti visus saitus su 28 šalių bloku. Politikas atvirai klausė, ar Didžioji Britanija turėtų likti dalimi sąjungos, kuri prisidėjo prie katastrofiškos pasaulio politikos nesėkmės.
Juk to ir siekia valdžia – truputį apsivalyti, jei išstos iš ES.
Kaip teigė buvęs Pasaulio lietuvių bendruomenės Seimo narys, britai istoriškai įpratę diktuoti, ne paklusti, tad ir šalies politikams, ir piliečiams besąlygiškas įsakymų vykdymas – nepriimtinas. Būtent į tai orientuojasi išstojimo šalininkai.
Tuo tarpu buvęs imigracijos ministras Damianas Greenas kategoriškai neigia įsitikinimą, jog nepriklausymas ES sumažins imigrantų srautus. Pasak politiko, būtent narystė sąjungoje kol kas leidžia bent truputį kontroliuoti savo sienas ir nelegalių imigrantų srautus.
D.Greeno teigimu, teigiamas referendumo rezultatas stipriai padidintų nelegalų skaičių: „Šiuo metu tūkstančiai bandančių patekti į Jungtinę Karalystę susiduria su sunkumais Kalė uoste bei aplink jį. Šis faktas rodo, kad Prancūzija pasirengusi susidoroti su sunkumais ir apsaugoti mūsų šalį. Jei išstosime, mūsų sienos niekas nebesaugos, o imigrantai nenustos vykę. Ar kas nors rimtai susimąstė, kas bus tada?“ – retoriškai euroskeptikų klausė parlamentaras.
Išstojimo pasekmės negąsdina
Savimi itin pasitikintys Anglijos lietuviai, prakalbus apie referendumą, dažnai atkerta, jog „iš niekur ta Anglija neišstos, nes ką ji darys be imigrantų, kas dirbs juodus darbus?“. Pasak ekonomikos ekspertų, jei Jungtinė Karalystė nubalsuotų prieš likimą Europos Sąjungoje, ekonomika greitai nenukentėtų, tačiau pokyčiai per ilgesnį laikotarpį – neprognozuojami.
51 proc. britų referendume balsuotų už išėjimą.
Taip pat artėjant referendumui gali labai pasikeisti politikų ir visuomenės požiūris bei poreikiai po išstojimo.
Panašiai nutiko ir Škotijai, surengusiai atsiskyrimo nuo Jungtinės Karalystės referendumą. Artėjant balsavimui net ir aktyviausi nacionalistai susimąstė bei ėmė reikalauti beveik visko, ką turėjo priklausydami karalystei: monarchijos, atvirų sienų, valiutos, narystės ES, bankų.
Manoma, kad derybose su ES Jungtinė Karalystė bandys neprarasti ryšio su Europos šalių prekių bei paslaugų rinkomis. Kol kas alternatyvūs sprendimai, kaip išsaugoti ekonominę gerovę atsisakius narystės, visuomenei nepateikiami.
Tuo tarpu A.Kasparavičius įsitikinęs, kad visiškai neaišku, kas nutiktų šalies ekonomikai po teigiamo referendumo rezultato, mat toks įvykis – išskirtinis.
„Nei JAV, nei ES nebuvo kurtos su mintimi, kad kažkas iš jų išstos, todėl kaip tai atrodytų, galima tik spėlioti. Ši šalis yra svarbi Europos dalis, todėl tikėtina, kad ir sumažėjus formaliems įsipareigojimams, globalizacijos procesai verstų gretimas šalis derinti įvairiausius aspektus dėl jų pačių patogumo.
Gali atrodyti, kad JK patirtų žalą, praradusi ES keturias pagrindines laisves, tačiau nereikėtų pamiršti, kad visai neseniai ji buvo galingiausia imperija ir, kaip rodo pabėgėlių eilės Prancūzijos pasienyje, yra viena geidžiamiausių šalių Europoje. JK jei norėtų, galėtų turėti atskirus susitarimus su šalimis, kaip tai turi Šveicarija ar Norvegija, be suvereniteto ir didžiulių finansų praradimo“, – svarstė visuomenininkas.
Tarp lietuvių populiari idėja, jog išstojus iš Sąjungos šalyje bus leista pasilikti rezidentų leidimus gavusiems imigrantams bei su dabartiniais darbdaviais sutariantiems lietuviams.
„Tiems, kurie turi rezidentų korteles, galvos sukti nereikės. Nors, girdėjau, kad jas gauti šiuo metu sudėtingiau ir brangiau. Vizas gautų tie, kurie dirba valstybinėse įstaigose, daug uždirba arba turi paskolas. Kitiems bus sudėtinga“, – pesimistiškai galima ateitį vertino Sandra.
Tuo tarpu Dimitrijus tvirtino, kad geriems darbuotojams neturėtų kilti bėdų dėl vizų gavimo, mat darbdaviai nesuinteresuoti prarasti patikimus žmones.
„Manau, darbdaviai būtų suinteresuoti išlaikyti savo darbuotoją ir padėtų gauti vizą. Rasti ir apmokyti naują žmogų – nereikalingas galvos skausmas. Pačioje šalyje gali sumažėti darbuotojų pasiūla, o samdyti naują imigrantą visada rizikinga, nežinai, kas gali slypėti tame tamsiame arkliuke. Be to, tikiu, kad atsirastų žmonių, randančių lengvesnį kelią, tinginčių tvarkytis vizas bei apeinančių sistemą“, – apie darbo rinką kalbėjo IT specialistas.
